- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- A-890-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02852-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.1.2Įstatymai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00515-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pripažino, kad jis Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), kurioje įtvirtinti griežtesni reikalavimai asmenims, ketinantiems įsigyti ir turėti ginklą, nes nusikalstamą veiką jis padarė ir nuosprendis jo atžvilgiu priimtas iki minėtos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Nurodė, kad po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo jis įsigijo medžioklinį ginklą ir jam 2008 m. birželio 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. 170 laikyti lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei. Leidimas galiojo iki 2009 m. spalio 12 d. Pareiškėjo teigimu, pažeistas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principas, nes vertinant, ar jis atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taikyta ne veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tauragės AVPK nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė viršijo 3 metus. Pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pareiškėjas tokio leidimo neturėjo, todėl jo atžvilgiu minėta išlyga netaikytina.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad vertinant, ar jis atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, turėjo būti taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o ne prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl leidimo išdavimo Tauragės AVPK padavė 2015 m. lapkričio 6 d. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų rašytinius prašymus arba elektroninėmis priemonėmis. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė 2015 m. lapkričio 6 d., t. y. pareiškėjui padavus prašymą dėl leidimo išdavimo, todėl pareiškėjo prašymas išnagrinėtas pagal prašymo padavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjui 2015 m. lapkričio 6 d. padavus prašymą išduoti leidimą, pagrįstai taikyta prašymo padavimo ir nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija ir nebuvo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią Įstatymo redakciją. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjui 2008 m. birželio 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. 170, galiojęs iki 2009 m. spalio 12 d., nėra reikšminga nagrinėjamu atveju, nes 2008 m. pareiškėjui leidimas išduotas galiojant kitokiam teisiniam reglamentavimui, kuris, minėta, netaikytinas šioje byloje.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir šios nuostatos, nes iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad leidimo laikyti ar nešiotis ginklus pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Tauragės AVPK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Tauragės apskrities AVPK nagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą iš naujo.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), kurioje buvo nustatyti griežtesni reikalavimai asmenims, ketinantiems įsigyti ir turėti ginklą, nei iki tol galiojusioje Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lex retro non agit principas, kadangi, pritaikius griežtesnius kriterijus nepriekaištingai reputacijai nustatančią Įstatymo redakciją, buvo pabloginta jo teisinė padėtis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad griežtesnį teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatavęs, jog jis neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, pagrindžiant aplinkybe, kad jis neturėjo leidimo laikyti ar nešiotis ginklus. Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. vasario 2 d. nutarimu pasisakė dėl šiam ginčui aktualios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies teisėtumo, pripažindamas šią teisės normą antikonstitucine. Todėl galimybė taikyti iki Pakeitimo įstatymo galiojusią Įstatymo redakciją, pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį sietina su vienintele sąlyga – jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjas šią sąlygą atitinka, teismas privalėjo vadovautis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir pripažinti, kad atsakovas pažeidė šią teisės normą, nepagrįstai taikydamas griežtesnius reikalavimus leidimo išdavimui. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad taikomi apribojimai ir suvaržymai jam išduoti leidimą yra visiškai neproporcingi, kadangi jis nuteistas buvo jau prieš 10 metų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 15-IL-85-00515-e (b. l. 14), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo. Pareiškėjas padavė Tauragė AVPK 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 15), tačiau atsakovas šio prašymo netenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareiškėjas yra pripažintas kaltu už smurtinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, o už šį nusikaltimą nustatyta sankcija yra laisvės atėmimas iki 5 metų (b. l. 25). Pareiškėjas minėtos aplinkybės neginčija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomas Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimas šiais bylai nėra reikšmingas. Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija), pagal kurią asmenims, turintiems dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ar nedidelės nukaunamosios galios ginklus, jeigu jie juos įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki jo įsigaliojimo, ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), įsigaliojusiame 2011 m. kovo 1 d., nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o ne nustatytieji iki tol. Konstitucinio Teismo vertinimu, ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisyta asmenų teisėtų lūkesčių, kad, jiems pateikus prašymą ir įgaliotajai institucijai sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) minėtus šaunamuosius ginklus išdavimo, griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus netaikomi iki 2014 m. sausio 1 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotuosius šaunamuosius ginklus), o pats prašymas paduotas 2015 m. lapkričio 6 d., t. y. po 2014 m. sausio 1 d., iki kada, Konstitucinio Teismo vertinimu, galėjo būti netaikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, norintiems gauti leidimą laikyti (nešioti) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ar nedidelės nukaunamosios galios ginklus.
Taigi šioje byloje taikytina Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija), įtvirtinanti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nustačius, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas šios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies keliamos sąlygos neatitinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, taikytina ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija ir tai nepažeidžia lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principo. Todėl pareiškėjui, 2015 m. lapkričio 6 d. padavus prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstai taikytas prašymo padavimo ir nagrinėjimo metu galiojęs Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija).
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jam taikomas suvaržymas laikyti (nešiotis) ginklus yra neproporcingas, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Todėl, nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms, leidžiančioms pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tauragės AVPK sprendimą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tauragės AVPK išnagrinėti 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą iš naujo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.