Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams G. V. L. ir R. S. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kreditas buvo suteiktas būsto remontui ir kito banko kredito refinansavimui fiziniam asmeniui, tai yra kredito gavėja buvo atsakovė G. L., o jos sutuoktinis R. L. patvirtino, kad jis sutinka su 2007-07-12 kredito sutarties Nr. 1150718070937-24 visomis Sutarties sąlygomis (4-6 b. l.). Kaip matyti Kredito sutartis sudaryta 2007-07-12, joje numatytos ir kintamos palūkanos, o kredito grąžinimo data – 2017-07-11. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas atsakovų prašymas šioje dalyje taikyti senatį, būtent dėl negražintos kredito sumos bei palūkanų priteisimo. Iš 2015-12-18 Pažymos (28 b. l.) matyti, kad pagal 2007-07-12 Kredito sutartį Nr. 1150718070937-24 yra nurodytas visas įsiskolinimas – 1819,90 Eur, kurį sudaro: kredito suma – 1705,58 Eur, palūkanos 63,19 Eur ir delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas – 51,13 Eur, tačiau nėra nurodyta už kokį laikotarpį yra priskaičiuoti delspinigiai. Nors atsakovai atsiliepime nurodė, kad jiems yra neaiškus paskaičiavimas ir neaiškūs reikalavimai, tačiau ieškovas nepateikė konkrečių ir aiškių įrodymų dėl jų priskaičiuotų delspinigių. Iš ieškinio turinio ir Pažymos prie ieškinio nėra aiški delspinigių apskaičiavimo tvarka.

Todėl teismas laiko, kad byloje nėra pakankamų įrodymų už kokį laiko tarpą buvo priskaičiuoti delspinigiai, be to įvertinus įstatymo numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintas ir šioje dalyje ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė yra toks teisinis santykis, kada vienas subjektas – skolininkas – privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. Esant ginčui dėl prievolės nevykdymo, svarbu nustatyti prievolės šalis. Nagrinėjamoje byloje prievolės šalys yra ieškovas AB SEB bankas (kreditorius) ir atsakovai: G. V. L. ir R. S. L., kaip fiziniai asmenys (skolininkai). Nagrinėjamos bylos specifiškumas yra tas, kad bylos atsakovas (skolininkas pagal prievolę) buvo individualios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininkas. Civilinis procesas yra teismo ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių veiksmų sistema tam pačiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės ar kitokio pobūdžio civilinei bylai išspręsti. Bankroto procesas – tai teismo arba neteismine tvarka vykdomų įmonių bankroto procedūrų visuma (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Į šią sąvoką patenka ne tik bankroto bylos iškėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimą. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, tokią išvadą suponuoja Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais. Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, poreikis kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą. Taigi, skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus jo individualios įmonės bankroto procesą, ieškovui atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje, siekiant gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Šios bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Teismas pažymi, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus (kasatoriaus) ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansą, t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų; reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Šios bylos šalys yra kreditorius ir skolininkai (fiziniai asmenys), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo, tai yra fizinių asmenų atžvilgiu bankroto procedūra nebuvo vykdoma.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkinto ieškinio sumai- (LR CPK 80 str. 1 d.4 p., 93 str.).

Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 5,82 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovų į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307, 371 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB SEB bankui, į. k. 112021238, buveinė - Gedimino pr. 12, Vilnius, solidariai iš atsakovų G. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 1705,58 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkis eurus 58 euro centus) negrąžinto kredito, 63,19 Eur (šešiasdešimt tris Eur 19 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo (1768,77 Eur) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti 53,06 Eur ieškovui AB SEB bankui, į. k. 112021238, lygiomis dalimis iš atsakovų G. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 26,53 Eur (dvidešimt šešis Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Kitoje dalyje (dėl 51,13 Eur delspinigių priteisimo) ieškinį atmesti.

Priteisti 5,82 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų: G. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 2,91 Eur (du eurus 91 euro centą) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė