Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjusi N. A. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-265-2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas N. A. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-265-2023, kuriuo N. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 17 dalyje, jam paskirta 2 000 Eur dydžio bauda.

4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad transporto priemone nėra Kirgizijos Respublikos registracijos, ji yra krovinys, kuris eina savo eiga. Deklaracija Lietuvos muitinėje ir kirtus sieną jie pateikia ir tai liudija, kad krovinys išėjo iš Lietuvos Respublikos. Nutarime nurodytą dieną vyko jis padavė tik tai dienai suformintas deklaracijas, CMR važtaraštį, kuris galioja ES, kita deklaracija priekabos “Grew-Opalenica“ buvo pateikta anksčiau – 2022 m. birželio 11 d., ir nors išvežimas nėra anuliuotas, tai buvo kito pervežimo dalis, kuris jau buvo užfiksuotas kaip įvykdytas, todėl galvojo, kad papildomai jokių leidimų gauti nereikia. Jis sakė tai pareigūnams, paaiškino situacija, kad priekaba buvo sulaikyta, o po to jam grąžinta. Po pusės metų iš Lietuvos Respublikos pareigūnų gavo pranešimą, kad nutraukta byla ir grąžinama jo priekaba. Kaip tik tuo metu jis pro Lietuvos Respubliką vyko į Kirgiziją iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kur pirko kito asmens vardu vilkiką. Gavus pranešimą dėl jo priekabos grąžinimo, nusprendė ją tuo pačiu prisikabinti ir parsigabenti. Nesupranta, kokius pažeidė reikalavimus ir kodėl turi būti baudžiamas už tai, kad nepagrįstai sulaikius jo priekabą 2022 m. birželio 11 d. ir po to leidus ją atsiimti, jis baudžiamas 2 000 Eur bauda už jos gabenimąsi. Neginčija, kad „Mersedes Benz“ priklauso Kirgizijos piliečiui, kuris davė užsakymą, kad tą jį pervežtų. Tranzitinius numerius registravo savo vardu. Gabeno krovinį su tranzitiniais numeriais, vilkikas ir priekaba. Ten nebuvo parašyta, ar krovinys krovinyje ar jis iš galo, iki 6 tonų nereikia leidimų. Automobilis ir priekaba neviršijo 6 tonų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

6. Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Juo N. A. paskirta 2 000 Eur administracinė nuobauda už ANK 450 straipsnio 17 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d. N. A., būdamas Kirgizijos Respublikos vežėjo OsOO „N. K.“ vairuotoju, pasikrovė transporto priemonę – vilkiką „MB Atego“, valstybinis numeris (duomenis neskelbtini), su priekaba “Grew-Opalenica“, valstybinis numeris (duomenis neskelbtini) (su Lietuvoje išduotais tranzitiniais numeriais) Kaune, ir vykdė krovinių (naudoto automobilio kėbulo, priekabos „Barthau“, priekabos „Grew – Opalenica“ ir vilkiko „MB Atego“) gabenimą į Kirgizijos Respubliką (tai patvirtina CMR Nr. 011946, 011946/1, 011946/2, 011946/3). 2023 m. vasario 20 d. kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sieną Lavoriškių kelio poste, nepateikė leidimo vykdyti tarptautinį krovinio gabenimą keliais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3-418 patvirtintų Kelionės leidimų, kurie suteikia teisę užsienio šalyje užregistruotai krovininei transporto priemonei ar transporto priemonių junginiui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, arba vežti krovinį (-ius) į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių), pildymo ir jų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktas. Taip pat vykdė krovinio gabenimą su transporto priemone, kuri neturėjo vežėjo šalies (t. y. Kirgizijos Respublikos) registravimo ir skiriamųjų ženklų, kaip numato Taisyklių 8 punktas.

7. Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis įstatymu bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tikrina teismas (ANK 569 straipsnio 4 dalis, 641 straipsnis). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos išnagrinėjimui bei bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, ikiteismine tvarka privalo nustatyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

9. ANK 450 straipsnio 17 dalyje numatyta administracinė atsakomybė užsienio šalies vežėjui už kelių transporto priemonių važiavimą tarptautiniais maršrutais pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sąlygas, be kelionės leidimo arba kai pateiktas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, arba nėra užpildytas, arba užpildytas neteisingai, arba kai kelionės leidimo duomenys (leidimo numeris ir jo rūšis) neįvesti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą.

10. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d. N. A., Kirgizijos Respublikos vežėjo vairuotojas, kitoje šalyje registruota transporto priemone, kuri priklauso kitam asmeniui – Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. M. vardu įgyta transporto priemone – vilkiku „MB Atego“, valstybinis numeris (duomenis neskelbtini), vykdė vežimą – gabeno priekabą “Grew-Opalenica“, valstybinis numeris (duomenis neskelbtini) (su Lietuvoje išduotais tranzitiniais numeriais), naudotą automobilio kėbulą bei priekabą „Barthau“, kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sieną Lavoriškių kelio poste, nepateikė reikalingo leidimo vykdyti tarptautinį tokio krovinio/sąstato gabenimą keliais, be to vykdė krovinio gabenimą su transporto priemone, kuri neturėjo vežėjo šalies (t. y. Kirgizijos Respublikos) registravimo ir skiriamųjų ženklų, tuo pažeidė Taisyklių reikalavimus, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 17 dalį.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios atsakomybės už šio nusižengimo padarymą dydžio klausimą teismas atsižvelgia į pareiškėjo paaiškinimus, kuriuos patvirtina byloje esantys duomenys, apie tai, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės 6-ojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo N. A. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės GREW-OPALENICA dokumentų dalinio suklastojimo, kuriuo nutarė, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti N. A. transporto priemonę GREW-OPALENICA. Pareiškėjo teigimu, pranešimą apie tai, kad gali atsiimti grąžinamą savo priekabą, jis gavo būdamas Lietuvos Respublikoje ir ketindamas kirsti sieną su iš Vokietijos Federacinės Respublikos gabenamu A. M. vardu įgytu vilkiku „MB Atego“, kuriam jau 2022 m. lapkričio 14 d. buvo išsiėmęs tranzitinius numerius. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad N. A. neplanuotai atsirado galimybė parsigabenti jam priklausančią priekabą GREW-OPALENICA, kuri nutraukus ikiteisminį tyrimą, jam buvo gražinta. Ja nepasinaudojus, N. A. būtų turėję sugrįžti į savo kilmės valstybę su vilkiku „MB Atego“, vėl sugrįžti su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone ir parsigabenti jam prokuratūros grąžinamą priekabą. Taigi, nors N. A. formaliai pažeidė Taisyklių reikalavimus, nesilaikė nustatytos tvarkos, tačiau šioje situacijoje, teismo vertinimu, būtina spręsti dėl kylančių pasekmių proporcingumo ir tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Už ANK 450 straipsnio 17 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.

13. ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą pažymėjęs, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

15. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo N. A. teismas atsižvelgia į 11 punkte išdėstytas aplinkybes apie susiklosčiusią situaciją, susijusią su 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės 6-ojo skyriaus prokurorė priimtu nutarimu. Taip pat teismas vertina ir tai, jog tokio pobūdžio nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, jis nėra linkęs nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog skundžiamu Nutarimu nors N. A. pagal ANK 450 straipsnio 17 dalį paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties. Įvertinus visas aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad, vis tik N. A., turėdamas ilgametę vežėjo darbo patirtį, nesiaiškino, kokius dokumentus, atsižvelgiant į grąžintos priekabos gabenimą, jis turi pateikti muitinei, jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta bauda mažintina iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

N. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-265-2023, sumažinant N. A. paskirtą baudą iki 200 Eur.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.