Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas subendrinus apėmimo būdu, P. G. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. G. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Tenkintas civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys ir priteista iš P. G. UAB „IKI Lietuva“ naudai 172,85 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš P. G. nutarta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. G. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 11 val. 34 min. (duomenys neskelbtini) , pro atidarytas tarnybines duris įsibrovė į kepyklėlės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pagrobė A. B. džinsinį švarką, 30,00 eurų vertės, kurio kišenėje buvo juodos spalvos belaidės ausinės „Samsung Galaxy Buds live“, 70,00 eurų vertės, elektroninė cigaretė, 9,99 eurų vertės, padarydamas A. B. 109,99 eurų turtinę žalą, ir R. J.K. džemperį 70,00 eurų vertės, padarydamas R. J.-K. 70,00 eurų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą turtą, bendros 179,99 eurų vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. apie 12 val. 19 min. (duomenys neskelbtini), iš UAB „I(duomenys neskelbtini“ priklausančios parduotuvės pagrobė šampano butelį „Moet Chandon Champagne Brut Imperial“, 52,95 eurų vertės, šampano butelį „Vueve Clicquot Brut yellow Label“, 59,95 eurų vertės, šampano butelį „Moet Chandon Nectar Imperial Demi Sec“, 59,95 eurų vertės, tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 172,85 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama P. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei veikų kvalifikavimas, tačiau nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam P. G. taikymo

5. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

6. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra – siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai, dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl BK 75 straipsnio taikymo P. G. galimybės, išanalizavo visas su šio instituto taikymu susijusias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. G. anksčiau teistas 25 kartus, dominuoja nusikaltimai nuosavybei. Ankstesniais teismo nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos skirtingos bausmės, tame tarpe ir realios arešto bei laisvės atėmimo bausmės, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo neatgrasė nuo naujų ir nevienkartinių analogiškų veikų darymo. Teistumas P. G. neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamasis už vagystes daug kartų baustas ir administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Pagal bylos duomenis apeliantas niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje taip pat neregistruotas, taigi, jokių oficialių pajamų negauna. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir sistemingai daromų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindo manyti, jog P. G. pragyvenimo šaltiniu tapo nusikalstamu būdu gaunamos lėšos. Skunde P. G. nurodo, kad šiuo metu yra susiradęs darbą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų ar duomenų teismui nepateikė, todėl šis skundo teiginys teisėjų kolegijai neduoda pagrindo daryti kitokias išvadas.

9. Taikyti nuteistajam P. G. BK 75 straipsnio nuostatas neduoda pagrindo ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y., kad apeliantas savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad atlyginęs dalį padarytos žalos, nes pirmosios instancijos teismo jos jau buvo įvertintos ir pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į ką buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį. Kaip buvo aptarta, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamai P. G. elgesio neįtakojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikant P. G. bausmės vykdymo atidėjimą, bausmei keliami tikslai –sulaikyti asmenį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, nebus pasiekti. Skunde apeliantas prašo suteikti galimybę dirbti ir išlaikyti mažametį sūnų ir gyvenimo partnerę, tačiau šios aplinkybės egzistavo dar iki nusikalstamų veikų padarymo, ir, akivaizdu, neįtakojo P. G. laikytis įstatymų ir nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtis, kad šiuo metu tai teigiamai įtakos apelianto mąstymą ir elgesį, nėra pagrindo.

10. Teismų praktikoje pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Šiuo atveju, įvertinus aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmei keliami tikslai P. G. atžvilgiu negali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį nuteistojo P. G. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kurią sudaro 112,50 Eur ( vienas šimtas dvylika eurų ir 50 ct), išieškoti iš nuteistojo P. G.. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

13. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžiu P. G. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jis nedirbantis, jokių pajamų negauna, turi finansinių įsiskolinimų, kurių nemoka, kas rodo, jog nuteistojo finansinė padėtis nėra gera ir atlyginti aptariamas išlaidas jis neturės realios galimybės. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo P. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.