Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ atstovui advokatui J. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ nemokumo administratorės atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašė iš atsakovės BUAB „Vilniaus elektra“ priteisti 83 567,30 EUR skolos, 0,03 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Šalys taip pat 2021 m. sausio 1 d. sudarė Elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-21-8 (toliau – Sutartis Nr. 2). Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė išrašė 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE21040 KTE210494, kurios suma – 68 809,61 EUR, už disbalanso paslaugą.

4. Kadangi atsakovė vėluodavo apmokėti jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras (įskaitant kitas sąskaitas nei kurių pagrindu teikiamas reikalavimas byloje), atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KTE210543 ir KTE220071 susidariusiai 231,43 EUR delspinigių sumai už pavėluotus atsiskaitymus, kurių skolininkė šiai dienai taip pat nėra apmokėjusi. Ieškovė šiuo ieškiniu prašo priteisti ir 767,88 EUR delspinigių pagal 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE210480 ir 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE210494.

7. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės atstovas palaikė sumažintą reikalavimą, naujų aplinkybių nenurodė, atsakovės atstovas ieškinio reikalavimus pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ su UAB „Vilniaus elektra“ 2021 m. sausio 1 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-21-12. Pagal šią Sutartį ieškovė pardavė atsakovei aktyvinę elektros energiją ir ją pardavusi pateikė apmokėti 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE210480, kurios suma – 18 758,38 EUR. Ieškovė, remdamasi Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 1 9 p., į pagal šią sąskaitą mokėtiną sumą įskaitė atsakovės 2021 m. vasario 23 d. sumokėtą 5 000 EUR avansą. Apie įskaitymą atsakovei pranešta 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. KTE-S-6. Byloje nėra įrodymų, kad likusi 13 758,38 EUR suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE210480 būtų sumokėta (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Šalys taip pat 2021 m. sausio 1 d. sudarė Elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-21-8. Pagal šią Sutartį ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTE210494, kurios suma yra 68 809,61 EUR už disbalanso paslaugą.

10. Atsakovė vykdė nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos licenciją Nr. L1-144. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos raštas patvirtina, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. raštu Nr.VE211214/1 pateikė prašymą Tarybai sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 24 d. išduoto leidimo Nr. L1-144 galiojimą. Taryba 2021 m. gruodžio 16 d. sustabdė UAB „Vilniaus elektra“ leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą.

11. Atsakovė pripažįsta, kad skolos faktą ir dydį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi surašomi sutrumpinti motyvai.

Dėl skolos už parduotą elektros energiją ir energijos disbalanso paslaugos apmokėjimo

12. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis) ir turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

13. Atsakovė pripažino, kad nėra sumokėjusi pagal Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, pretenzijų dėl atsakovei nereiškė, skolos dydžio neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis faktiniais duomenimis, vadinamais įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra rašytiniai įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įmonės buhalterinėje apskaitoje esančių įrašų, kitų finansinių dokumentų, kurie galėtų paneigti skolos dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

15. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

16. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju sutartys, tai yra 2021 m. sausio 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ST-21-12 ir 2021 m. sausio 1 d. Elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ST-21-8, nėra nuginčytos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), įvykusias ūkines operacijas patvirtina išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. lapkričio mėn. pažeidė piniginių prievolių vykdymo terminus ir sutartimis nustatytas prievoles. Dėl šios priežasties ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimu dėl sutarčių vienašalio nutraukimo Nr. KTE-S-112 informavo atsakovę apie Sutarčių vienašalį nutraukimą nuo 2021 m. gruodžio 8 d. dėl atsakovės kaltės (priedas Nr. 19). Ieškinio pateikimo dienai Sutartys yra nutrauktos, skola nesumokėta.

20. Vadovaujantis Sutarčių 6.2. punktais atsakovė įsipareigojo mokėti delspinigius nuo neapmokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną. Taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnį, skolininkas turi mokėti kreditoriui 0,03 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną.

21. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis).

22. Kadangi atsakovė vėlavo apmokėti jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras (įskaitant kitas sąskaitas nei kurių pagrindu teikiamas reikalavimas byloje), atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KTE210543 ir KTE220071 susidariusiai 231,43 EUR delspinigių sumai už pavėluotus atsiskaitymus. Byloje nėra įrodymų apie šių sąskaitų apmokėjimą (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė vėluodavo apmokėti jai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KTE210480 ir Nr. KTE210494 susidariusiai 767,88 EUR delspinigių sumai už pavėluotus atsiskaitymus (Delspinigių skaičiavimas yra detalizuojamas teikiamame Priede Nr. 34).

24. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė išrašiusi PVM sąskaitas faktūras įformino įvykusį prekių pardavimą, ir tai įrodo, kad ieškovė perdavė, o atsakovė gavo PVM sąskaitose faktūrose prekes ir paslaugas (CPK 185 straipsnis), todėl ieškinys dėl 83 567,30 EUR skolos priteisimo tenkinamas ( CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis).

28. Nagrinėjamoje byloje atsakovei yra iškelta nemokumo byla. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, kurių suma 1 554,35 EUR, t. y. kurių dydis yra 0,03 proc. nuo priteistos sumos už kiekvieną prievolės praleidimo dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki 2022-05-04.

29. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų atitinka teisės akto reikalavimus, iš atsakovės priteisiama 1 554,35 EUR (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Sutarčių 6.2. punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti 792,55 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme. Teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2 punktai), todėl iš atsakovės priteistinas jų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ 83 567,30 EUR skolos, 1 554,35 EUR palūkanų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ naudai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ naudai 792,55 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“, nukreipiant bylinėjimosi išlaidų išieškojimą į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ administravimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.