Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant T. S. (nuotoliniu būdu) ir jos atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį atsakovei J. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo, atsakovės J. Ž. pripažinimo asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto, tretieji asmenys Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Tretieji asmenys G. A. ir notarė Raimonda Kundrotienė į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui G. A. šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, taip pat išsiųstas ir teismui žinomu elektroniniu paštu. Notarei Raimondai Kundrotienei teismo šaukimas įteiktas per EPP sistemą. Prašymų iš trečiųjų asmenų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo šaukimai tretiesiems asmenims įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, nesant trečiųjų asmenų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, nutarė bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

9. Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. E. mirė (duomenys neskelbtini) nuo ligos, tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, (duomenys neskelbtini), mirties vieta – namai, (duomenys neskelbtini).

10. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos PK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) liudytojos J. Ž. apklausos protokolo matyti, kad atsakovė J. Ž. nurodė: „<...> (duomenys neskelbtini) apie 21:00 atėjusi pas buvusį sugyventinį A. E. <...> radau jį be gyvybės ženklų. Iškviečiau GMP. Atvažiavę medikai konstatavo asmens mirtį. Su asmeniu paskutinį kartą bendravau (duomenys neskelbtini) apie 09:00 val. ryte. Asmuo ilgą laiką sirgo (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu nevaikščiojo. Asmuo nuolat gėrė alkoholį, rūkė. Taip pat vartojo vaistus „(duomenys neskelbtini)“. Buto duris atsirakinau su savo raktais, kuriuos buvau gavusi iš paties A. E.. Asmens laidojimu rūpinsiuosi aš“.

12. Mirusysis ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Tarp sutuoktinių (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis.

13. Mirusysis asmeniniu testamentu jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei. Mirusysis jam nuosavybės teise priklausantį turtą – pramoginį laivą „Bailiner“ paliko lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui G. A..

14. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintas A. E. asmeninis testamentas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S-1411-513/2019) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis palikta nepakeista.

15. Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarė Raimonda Kundrotienė (duomenys neskelbtini) atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. Ž. nuosavybės teise, įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-273(20) patvirtina, kad 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintą A. E. asmeninį testamentą (voką, adresuotą advokatui V. G., užrašus ant voko) ir kt. surašė ir jame pasirašė A. E..

18. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. S. atsakovės J. Ž. naudai 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės T. S. 92,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėta, kad „ieškovei įrodinėjant, jog mirusysis testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, jog tokio pobūdžio bylose turi būti pašalintos visos abejonės, susijusios su mirusiojo būsena testamento sudarymo dieną, minėtų įrodymų turinys kelia abejonių dėl mirusiojo būsenos testamento sudarymo metu. Be to, ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina mirusiojo priklausomybę nuo alkoholio, kelia abejonių dėl to, ar asmuo testamento sudarymo metu galėjo tinkamai išreikšti savo valią ir objektyviai įvertinti sudaromo sandorio pasekmes“. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajam nebuvo paskirta. Be kita ko, minėtoje nutartyje nurodyta, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog mirusiojo asmeniniame testamente nebuvo nurodyta testamento sudarymo data. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodo, jog testamentas sudarytas laikotarpiu nuo 2016 m. pavasario iki 2018 m. balandžio mėn., tačiau tiksli testamento sudarymo data nebuvo išsiaiškinta. Pasak teisėjų kolegijos, tiksli testamento sudarymo data būtų reikšminga, sprendžiant dėl mirusiojo būklės testamento sudarymo metu. Minėtoje nutartyje pažymėta, jog asmeninis testamentas surašytas mirusiojo ranka, taigi, nustatant tikslią testamento sudarymo datą, reikšminga būtų rašysenos ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė, tačiau ekspertui nebuvo užduoti klausimai, susiję su tuo, kada galėjo būti parašytas testamento tekstas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl nenustatytos mirusiojo būsenos testamento sudarymo metu, tai yra, neišsiaiškinus esminę reikšmę turinčių bylos teisingam išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, buvo neatskleista bylos esmė.

21. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Latvijos Respublikos Valstybinės teismo ekspertizės biuras 2023 m. birželio 5 d. ekspertizės akte Nr. 23-275 nurodė, kad ištyrus rašalo chromatogramas nustatyta, jog rašalo pavyzdžių cheminėje sudėtyje datavimui tinkamas tirpiklis, bet jo kiekis įrašų linijose yra nepakankamas, kad būtų galima įvertinti cheminės sudėties pokyčių dinamiką. Įvertinus nustatytus požymius prieita prie išvados, kad nustatyti, kada įrašai ir parašas buvo atlikti ekspertizei pateiktame dokumente, yra neįmanoma, nes minėtų rekvizitų rašalo cheminėje sudėtyje yra nepakankamas tirpiklio kiekis rašalo cheminės sudėties pokyčių dinamikai nustatyti.

22. Taip pat A. E., mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo paskirta ir teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ekspertams nutarta užduoti šiuos klausimus: Ar A. E. testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sirgo psichine liga, jeigu taip, tai nurodyti kokia? Ar ranka surašyto testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. A. E. psichinė būklė ir nuolatinis alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Ar dėl nuolatinio alkoholio vartojimo prieš mirtį A. E. suvokė savo itin sunkią ir pavojingą gyvybei sveikatos būklę? Ar A. E. psichinė būklė turėjo įtakos jo mirties priežasčiai kilti? 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 49KL-446 padarytos šios išvados: 1., 2. Formuluojama tikimybinė ekspertinė išvada, kad testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. A. E. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos bei psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3. A. E. būsena prieš mirtį atitiko psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, rezidualinio arba vėlai atsirandančio psichozinio sutrikimo (asmenybės, elgesio sutrikimo bei nepatikslinto kognityvinio sutrikimo) kriterijus, kuris turėjo esminės įtakos A. E. gebėjimui suvokti itin sunkią ir pavojingą gyvybei sveikatos būseną. 4. A. E. mirties priežastis susijusi su jo somatinėmis ligomis, o ne su psichikos būsena.

24. Taigi šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar testamento sudarymo metu laikotarpiu nuo 2016 m. pavasario iki 2018 m. balandžio mėn. A. E. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Taip pat reiškiamas reikalavimas pripažinti atsakovę J. Ž. asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Dėl reikalavimų A. E., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą pripažinti negaliojančiu ir J. Ž. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu

25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

26. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus.

27. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

28. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

29. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013 ir joje nurodyta teismų praktika).

30. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.).

32. Papildomai ieškovė pateikė į bylą 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą Nr. S1/2022, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. mirusysis sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu; psichikos būklė testamento surašymo momentu turėjo neigiamos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; atsižvelgiant į mirusiojo sistemingą, nekontroliuojamą alkoholio vartojimą ir rašysenos ekspertizės duomenis, su didele tikimybe galima daryti prielaidą, kad testamento surašymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai galėjo turėti esminės įtakos jo sprendimui ir elgesiui; dėl elgesio savireguliacijos, valios ir kognityvinių funkcijų sutrikimų bei nevaldomo potraukio alkoholiui negalėjo kritiškai įvertinti savo itin sunkios pavojingos gyvybei sveikatos būklės, visa tai turėjo įtakos jo mirties priežasčiai kilti.

33. Taip pat ieškovė pateikė teismui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadą Nr. M 188/2019(03), kurioje nurodyta, kad mirusysis sirgo (duomenys neskelbtini) ir nuo to mirė. Taip pat sirgo (duomenys neskelbtini), kas prisidėjo prie mirties, mirusiojo kraujyje rasta 1,22 promilės etilo alkoholio, tai rodo, kad prieš mirtį vartojo alkoholį.

34. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Latvijos Respublikos Valstybinės teismo ekspertizės biuras 2023 m. birželio 5 d. ekspertizės akte Nr. 23-275 nurodė, kad ištyrus rašalo chromatogramas nustatyta, jog rašalo pavyzdžių cheminėje sudėtyje datavimui tinkamas tirpiklis, bet jo kiekis įrašų linijose yra nepakankamas, kad būtų galima įvertinti cheminės sudėties pokyčių dinamiką. Įvertinus nustatytus požymius prieita prie išvados, kad nustatyti, kada įrašai ir parašas buvo atlikti ekspertizei pateiktame dokumente, yra neįmanoma, nes minėtų rekvizitų rašalo cheminėje sudėtyje yra nepakankamas tirpiklio kiekis rašalo cheminės sudėties pokyčių dinamikai nustatyti.

35. Taip pat buvo atlikta ir teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 49KL-446 padarytos šios išvados: 1., 2. Formuluojama tikimybinė ekspertinė išvada, kad testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. A. E. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos bei psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3. A. E. būsena prieš mirtį atitiko psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, rezidualinio arba vėlai atsirandančio psichozinio sutrikimo (asmenybės, elgesio sutrikimo bei nepatikslinto kognityvinio sutrikimo) kriterijus, kuris turėjo esminės įtakos A. E. gebėjimui suvokti itin sunkią ir pavojingą gyvybei sveikatos būseną. 4. A. E. mirties priežastis susijusi su jo somatinėmis ligomis, o ne su psichikos būsena.

36. Iš 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akto Nr. 49KL-446 tiriamosios dalies matyti, kad išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, civilinės bylos medžiagą žinoma, jog A. E. turėjo aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, buvo atlikęs karinę tarnybą, 2 kartus vedęs. Nuo 2012 m. iki 2017 m. gegužės mėnesio dirbo pagal individualią veiklą taksi vairuotoju. Visą ši laikotarpį kruopščiai pildė būtinus dokumentus, nurodydamas datas, skaičius (įplaukas, nuvažiuotų kilometrų skaičių, apmokėtų kilometrų skaičių, keleivių įsėdimų skaičių), detaliai fiksavo savo pajamas ir išlaidas, atliko reikiamus skaičiavimus. Objektyvių duomenų apie tai, kad A. E. iki 2017 m. kovo 28 d. būtų konsultuotas psichiatro ar jam būtų nustatyti kokie nors psichikos sutrikimai nėra. Yra duomenų, kad civilinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu A. E. piktnaudžiavo alkoholiu, jam buvo išsivystę psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tai patvirtina šie civilinėje byloje ir 2017 m. kovo 28 d. med. dokumentacijoje pateikti duomenys: „A. E. nuo 25 metų amžiaus piktnaudžiauja alkoholiu“, „abstinencijos sindromas susiformavęs prieš 20 metų“ (objektyviai stebėtas (duomenys neskelbtini) stacionare metu), nurodoma 12 m. trukmės remisijos epizodas (nuo 2002 m. iki tikėtina 2014 m.), taip pat med. dokumentacijoje aprašomas stiprus potraukis alkoholiui, pastovi girtavimo forma, tolerancijos pokyčiai („mažėjanti“), amnestinės girtavimo formos, aprašoma sutrikusi situacinė alkoholio vartojimo kontrolė, alkoholio vartojimas nepaisant akivaizdžių žalingų teisinių, socialinių pasekmių (2017 m. gegužės 29 d. neblaivus padarė eismo įvykį, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pradėtas ikiteisminis tyrimas, prarado teisę dirbti pagal individualią veiklą), bei pasekmių sveikatai ((duomenys neskelbtini) nepaisant pastovių perspėjimų dėl alkoholio vartojimo pasekmių). Vertinant įrašus medicininėje dokumentacijoje duomenų apie kokius nors A. E. nustatytus sąmonės, reikšmingus afekto, pastovius ir išreikštus kognityvinių funkcijų sutrikimus, psichozinę simptomatiką nėra. Medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje yra tik netiesioginiai duomenys apie ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltus neišreikštus (nesiekiančius sutrikimo lygio) kognityvinių funkcijų pakitimus (mąstymo klampumas, dėmesio koncentracijos svyravimai, kritikos savo būsenai stoka) bei emocijų, elgesio bei asmenybės sutrikimus (emocinis paviršutiniškumas, rigidiškumas, dirglumas, silpnas frustracijos toleravimas ir pykčio epizodai, polinkis elgtis impulsyviai, neatsakingai, neatsižvelgiant į pasekmes, riboti interesai, daugiausia susieti su momentinio pasitenkinimo siekimu, ryškėjanti dezadaptaciją). Tai patvirtina šie duomenys: 2015 m. birželio 29 d. atsakydamas į klausimą „Kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažinote su sutuoktiniu?“, A. E. nurodė „2015 metų vasarą, darbo santykiuose.“ (šis atsakymas akivaizdžiai klaidingas dėl to, kad santuoka įregistruota dar prieš (duomenys neskelbtini)); A. E. nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn. kruopščiai pildė individualios veiklos dokumentus, nurodydamas datas, skaičius (įplaukas, nuvažiuotų kilometrų skaičių, apmokėtų kilometrų skaičių, keleivių įsėdimų skaičių), detaliai fiksavo savo pajamas ir išlaidas, atliko reikiamus skaičiavimus; 2017 m. rugpjūčio 24 d. – 2017 m. gruodžio 4 d. stac. gydymo metu: 2017 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 4 d ranka rašytas prašymas skyriaus vedėjui, kuriame pateikiama motyvuota, nuosekli ir adekvati informacija; 2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. vasario 12 d. gydymo metu: anamnezėje nurodoma, kad: „Ambulatoriškai gydėsi nereguliariai. Negalint užtikrinti kontroliuojamo gydymo stacionarizuojamas“; sveikatos būklės įvertinime nurodoma, kad A. E. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 11 d. budinčio gydytojo įrašas: „pacientas garsiai kalbasi, stiprus alkoholio kvapas. Veidas įraudęs, nerišli kalba, svyruoja”; 2018 m. vasario 12 d. įrašas: „Sąmoningas, orientuotas. Dėl vakarykščio incidento gailisi.“ „Išrašomas dėl režimo pažeidimo (vartojo alkoholį).“ „Paaiškinta, jog būtina gydytis ir nevartoti alkoholio, kokios gali būti nesigydymo pasekmės“, „perspėtas apie medikamentų ir alkoholio nesuderinamumą“; 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. rugsėjo 5 d. stac. Gydymosi metu: anamnezė: (duomenys neskelbtini) kabinete lankėsi nereguliariai, vėliau gydymą nutraukė. Skambinant telefonu kartais susikalbėti buvo neįmanoma. <...> Siūluta gydymą tęsti vaistus pristatant slaugytojai į namus, atsisakė.“; 2018 m. gegužės 3 d. „mąstymas klampokas, sąmoningas, orientuotas”. 2018 m. gegužės 10 d. konsultuotas neurologo, nustatyta (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 18 d. slaugos veiksmų atlikimo ir vertinimo lapas: „pacientas iš priėmimo sugrįžo įraudęs. Iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, eina svyruodamas. Pacientą perspėjus, kad jis išgėręs, buvo pagrasinta „pasunkinti man gyvenimą“. „Pacientas agresyvus, garsiai rėkia“; gydytojo įraše 2018 m. rugpjūčio 18 d. nurodoma: „kontaktiškas, orientuotas, kalba sklandi“); 2018 m. rugsėjo 5 d. A. E. psichikos būsena „Arogantiškas. Staigi nuotaikų kaita. Bando manipuliuoti aplinkiniais. Grubus su personalu“.

37. 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akto Nr. 49KL-446 tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos Mildos Valiulytės 2019 m. birželio 17 d. nutarties žinoma, jog J. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti A. E. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo palikėjas A. E. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esančius kilnojamus daiktus paliko jai (pareiškėjai J. Ž.). Po A. E. mirties tarp jo asmeninių daiktų buvo rastas mirusiojo ranka surašytas testamentas, kuris buvo įdėtas į užklijuotą voką, adresuotą advokatui V. G.. Nurodo, jog A. E. testamentu paliko pareiškėjai savo butą adresu (duomenys neskelbtini). Testamente sudarymo data ir vieta nenurodyti. Iš civilinėje byloje esančio A. E. surašyto asmeninio testamento kopijos matyti, kad A. E. testamente yra trūkumų: sudarymo data ir vieta nenurodyti, nurodytas neegzistuojantis buto numeris (duomenys neskelbtini), kurie vertinant A. E. patirtį bei išsilavinimą (išsilavinimas aukštesnis už vidutinį, daug metų, tai apima ir beveik visą testamento sudarymo laikotarpį, atsakingai ir kruopščiai pildė individualios veiklos dokumentus, nurodydamas datas, skaičius, atlikdamas skaičiavimus) leidžia abejoti A. E. psichikos būsenos adekvatumu testamento sudarymo metu. Rašysenos ekspertizės patvirtino, kad asmeninį testamentą surašė ir jame pasirašė A. E.. Ant vokų įrašus surašė A. E.; tiriamajame dokumente nustatyti ir aprašyti požymiai yra pakankami tikėtinai išvadai, jog rankraštiniai įrašai parašyti esant neįprastoje būsenoje, t. y. veikiant vidiniams rašymą trikdantiems veiksniams. Vidiniais veiksniais laikomos rašančiojo būsenos, dėl kurių sutrinka jo rankos judesių koordinacija. Tai gali būti apsvaigimas nuo alkoholio, susijaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, medikamentų poveikis. Suformuluota išvada: „Tikėtina, kad <...> A. E., <...> asmeniniame testamente esantys rankraštiniai įrašai parašyti bei A. E. vardu pasirašyta, rašančiajam esant neįprastos būsenos (galimos priežastys apsvaigimas nuo alkoholio, susijaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, medikamentų poveikis).“ Visos aukščiau minėtos aplinkybės kelia abejonių dėl A. E. psichikos būsenos testamento sudarymo metu ir neprieštarauja tam, kad A. E. testamento sudarymo metu galėjo būti neįprastos būsenos. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis konstatuojama, kad tikslių duomenų apie A. E. būseną konkrečiu testamento sudarymo momentu nėra (nėra žinomas ir tikslus testamento sudarymo momentas, nurodomas tik laikotarpis nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn.) Įvertinus to laikotarpio turimus duomenis, konstatuojama, kad testamento sudarymo metu A. E. sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybes sindromu. Vertinant duomenų visumą (priklausomybė alkoholiui su ryškėjančiais emocijų, elgesio bei asmenybės sutrikimais bei epizodiniais, neišreikštais, nesiekiančiais sutrikimo lygio kognityvinių funkcijų sutrikimais, kritikos būsenai stoka, nuolatinis alkoholio vartojimas, amnestinės pasigėrimo formos, asmeninio testamento surašymo trūkumai, rašysenos ekspertų išvados) tikėtina, kad A. E. testamento sudarymo metu buvo ūminės alkoholinės intoksikacijos būsenoje. Ši būsena apibrėžiama kaip praeinanti būklė, kuri atsiranda išgėrus alkoholio ir/arba pavartojus kitą psichoaktyvią medžiagą, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, alkoholinė intoksikacija iš esmės keičia asmens emocinių reakcijų stiprumą ir pobūdį, suardydama kompleksinius kognityvinius procesus bei slopindama tas galvos smegenų žievės sritis, kurios atsako už elgesio kontrolę. Tai veikia asmens gebėjimą adekvačiai suvokti ir įvertinti situaciją, ieškoti galimų sprendimo būdų, sutelkti dėmesį į keletą skirtingų vienu metu vykstančių signalų, apdoroti ir integruoti informaciją. Pasireiškia sąmonės susiaurėjimo būsena, todėl alkoholinio girtumo būsenoje žmogus, susidūręs su daugybiniais informaciniais signalais, sukoncentruoja savo dėmesį tik į pačius akivaizdžiausius situacijos aspektus. Alkoholis sutrikdo elgesio kontrolę, instinktyvių impulsų slopinimą, dėl ko susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, poelgiai tampa impulsyvūs, betarpiški. Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis formuluojama tikimybinė ekspertinė išvada, kad ranka surašyto testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. A. E. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y jo būsena atitiko (F10.0) psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos ir (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo kriterijus dėl ko jo gebėjimas pilnavertiškai, kritiškai vertinti susiklosčiusią situaciją, veikti konstruktyviai, pasirenkant tinkamiausią iš kelių galimų sprendimo būdų arba susilaikyti nuo jų, numatyti atokiąsias savo elgesio pasekmes, jo atitikimą savo asmeniniams interesams, tai yra gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo apsunkintas.

38. 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akto Nr. 49KL-446 tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki A. E. mirties (duomenys neskelbtini) objektyvių medicininių duomenų apie jo psichikos būseną nėra. Iš civilinės bylos medžiagos žinoma, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. A. E. baigus intensyvaus (duomenys neskelbtini) gydymo fazę stacionare jis buvo išrašytas iš (duomenys neskelbtini) stacionaro, rekomenduota tęsti (duomenys neskelbtini) gydymą tęstinėje fazėje iki 9 mėn. (duomenys neskelbtini) kabinete pagal gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) kontrolė, šeimos gydytojo priežiūra. Duomenų, kad A. E. būtų tęsęs jam būtiną gydymą ar lankęsis pas nurodytus sveikatos priežiūros specialistus nėra. Yra duomenys apie jo pastovų alkoholio vartojimą, itin sunkią somatinę būseną, ribojančią judėjimo ir pasirūpinimo savimi galimybes, asmenybės ir socialinę degradaciją, savidestruktyvų elgesį, kritikos būsenai stoką (nedirbo, gyveno ne jam priklausančiame bute, nepaisant nustatytos sunkios ligos, gydytojų rekomendacijų, vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, toliau tęsė alkoholio vartojimą, nepaisant akivaizdžios žalos sveikatai ir net gyvybei). Teismo medicinos specialistų išvadose nurodoma, kad A. E. (duomenys neskelbtini) ir nuo to mirė; A. E. taip pat sirgo (duomenys neskelbtini), kas prisidėjo prie mirties; mirusiojo kraujyje rasta 1,22 prom. etilo alkoholio, kas rodo, kad prieš mirtį A. E. vartojo alkoholį, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį“; A. E. būtų išgyvenęs jei jam prieš mirtį (savalaikiai) būtų suteikta medicininė pagalba, kadangi pagrindine problema buvo (duomenys neskelbtini). Apibendrinus aukščiau pateiktus duomenis konstatuojama, kad A. E. dėl ilgalaikio ir sistemingo alkoholio vartojimo buvo išsivysčiusi galutinė priklausomybės alkoholiui stadija su ryškia asmenybės degradacija, emociniais – valios sutrikimais bei (duomenys neskelbtini). Nesant objektyvių duomenų kognityvinės disfunkcijos laipsnio patikslinti negalima. Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis konstatuojama, kad A. E. būsena prieš mirtį atitiko (F 10.7) psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, rezidualinio arba vėlai atsirandančio psichozinio sutrikimo (asmenybės, elgesio sutrikimo bei nepatikslinto kognityvinio sutrikimo) kriterijus, kuris turėjo esminės įtakos A. E. gebėjimui suvokti itin sunkią ir pavojingą gyvybei sveikatos būseną. A. E. mirties priežastis susijusi su jo somatinėmis ligomis, o ne su psichikos būsena.

39. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju ekspertė atsakė į teismo užduotus klausimus ir pateikė tikėtiną išvadą, kad testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. A. E. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos bei psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau, teismo vertinimu, kiti byloje pateikti ir jau minėti įrodymai (2020 m. lapkričio 30 d. rašysenos eksperto Alekso Balsio ekspertizės aktas Nr. 20201130/01, 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S1/2022, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. M 188/2019(03)) suponuoja išvadą, kad A. E. testamento sudarymo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

40. Ekspertizės akte esantys duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę yra išsamūs, pakankami ir leidžiantys konstatuoti testatoriaus būklę testamento sudarymo metu. Vertinant ekspertizės akte nurodytas ekspertės išvadas, nustatyta, jog ekspertizės akto turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, įvertinti visi reikšmingi faktoriai, analizuota visa civilinės bylos medžiaga bei palikėjo asmens sveikatos (medicininiai) istorijos dokumentai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas darytas ir atliktas išsamiai, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Teismo nuomone ekspertizės akto išvados paremtos testatoriaus medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę nuo 2002 metų (2017 m. kovo 28 d. med. dokumentacijoje pateikti duomenys, kad A. E. nuo 25 metų amžiaus piktnaudžiauja alkoholiu“, „abstinencijos sindromas susiformavęs prieš 20 metų“) iš esmės iki pat mirties. Duomenų, kad paskirta teismo psichiatrijos ekspertė būtų susijusi su kuria nors viena iš šalių, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė Laurina Šliožienė būtų nekvalifikuota (ekspertė yra 1-os kategorijos teismo psichiatrė ekspertė, turinti 13 metų ekspertinio darbo stažą). Teismo psichiatrės išvados ne prieštaringos, o priešingai – nuoseklios, grindžiamos medicinos mokslo teoriją individualizuojant pagal gautus testatoriaus medicininius duomenis.

41. Tiek iš pateiktų medicininių duomenų, tiek iš ieškovės pateiktų konsultacinių išvadų ir ekspertizių aktų, jos parodymų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog testatorius turėjo stiprią priklausomybę alkoholiui, kuri turėjo įtakos galimybėms adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

42. Teismo vertinimu, A. E. surašytas asmeninis testamentas turi trūkumų: sudarymo data ir vieta nenurodyti, nurodytas neegzistuojantis buto numeris (duomenys neskelbtini), kurie vertinant A. E. patirtį bei išsilavinimą (išsilavinimas aukštesnis už vidutinį; daug metų, tai apima ir beveik visą testamento sudarymo laikotarpį, atsakingai ir kruopščiai pildė individualios veiklos dokumentus, nurodydamas datas, skaičius, atlikdamas skaičiavimus) leidžia abejoti A. E. psichikos būsenos adekvatumu testamento sudarymo metu.

43. Kaip jau minėta, rašysenos ekspertizės patvirtino, kad asmeninį testamentą surašė ir jame pasirašė A. E.. Ant vokų įrašus surašė A. E.; tiriamajame dokumente nustatyti ir aprašyti požymiai yra pakankami tikėtinai išvadai, jog rankraštiniai įrašai parašyti esant neįprastoje būsenoje, t. y. veikiant vidiniams rašymą trikdantiems veiksniams. Vidiniais veiksniais laikomos rašančiojo būsenos, dėl kurių sutrinka jo rankos judesių koordinacija. Tai gali būti apsvaigimas nuo alkoholio, susijaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, medikamentų poveikis. Suformuluota išvada: „Tikėtina, kad <...> A. E., <...> asmeniniame testamente esantys rankraštiniai įrašai parašyti bei A. E. vardu pasirašyta, rašančiajam esant neįprastos būsenos (galimos priežastys apsvaigimas nuo alkoholio, susijaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, medikamentų poveikis).“

44. Teismo vertinimu, tiek šios paminėtos aplinkybės, tiek teismo ekspertizės akte nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl A. E. psichikos būsenos testamento sudarymo metu. Nors tikslių duomenų apie A. E. būseną konkrečiu testamento sudarymo momentu nėra, kadangi nėra žinomas tikslus testamento sudarymo momentas, nurodomas tik laikotarpis nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., tačiau įvertinus to laikotarpio turimus duomenis, darytina išvada, kad testamento sudarymo metu A. E. turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybes sindromą, o tai turėjo esminės reikšmės suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

45. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog mirusiojo valia jai palikti turimą nekilnojamąjį turtą yra suprantama ir aiški, kadangi ji ir A. E. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu kaip sugyventiniai, ir mirė jis būtent atsakovės namuose, teismas pastebi, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl mirusiojo ir atsakovės santykių pobūdžio.

46. Ieškovė nuosekliai teigė, jog jos ir A. E. santuoka nebuvo fiktyvi. Aiškino, kad po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) metais apsigyveno kartu, tačiau vėliau dėl būtinybės ieškovei rūpintis savo sergančia dukra ir dėl mirusiojo sveikatos (duomenys neskelbtini) jie negalėjo gyventi kartu, tačiau visą laiką ieškovė rūpinosi savo sutuoktiniu.

47. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) matyti, kad kai A. E. (duomenys neskelbtini) buvo gydytas (duomenys neskelbtini), atvykimo dieną nurodė, kad „gyvena bute, vienas“. (duomenys neskelbtini) Paciento sutikime A. E. nurodė, kad informacija apie jį būtų teikiama T. S.. Slaugos istorijoje nurodoma, kad „pacientu rūpinsis žmona T.“.

55. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo išaiškinimais ieškovės reikalavimas tenkintinas: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019, patvirtintas A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis). Kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu A. E. asmeninį testamentą, tenkintinas reikalavimas pripažintinas negaliojančiu Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės Raimondos Kundrotienės (duomenys neskelbtini) J. Ž. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo pripažinti atsakovę J. Ž. asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą

57. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad J. Ž. negali būti A. E. turto paveldėtoja dėl tos priežasties, jog ji tyčia sudarė sąlygas, kad A. E. iki mirties neturėjo galimybės sudaryti kito/panaikinti/pakeisti sudaryto testamento. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

58. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

59. Antra, vertinant reikalavimą pripažinti, jog atsakovė pripažintina asmeniu, negalinčiu paveldėti pagal įstatymą, teismas pažymi, jog J. Ž. nepatenka į asmenų sąrašą, kurie gali paveldėti asmens turtą pagal įstatymą, todėl šis ieškovės reikalavimas yra teisiškai ydingas.

60. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima išvada, jog J. Ž. tyčia sudarė sąlygas, kad A. E. iki mirties neturėjo galimybės sudaryti kito/panaikinti/pakeisti sudaryto testamento. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog atsakovė kalta dėl A. E. mirties, kadangi laiku neiškvietė pagalbos ar kad tyčia pirko ir girdė alkoholiu ieškovės sutuoktinį, dėl ko A. E. neturėjo galimybės pakeisti testamento ar sudaryti naujo testamento.

61. Vertinant reikalavimą pripažinti atsakovę asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto pagal testamentą, būtina pažymėti, kad šiuo atveju ieškovė T. S. nepateikė jokių medicininių ar kitų rašytinių dokumentų iš medicinos įstaigų ar teisėtvarkos institucijų apie testatoriui padarytą sveikatos sutrikdymą ar atliekamus tyrimus dėl galbūt padarytų teisės pažeidimų ar nusikaltimų prieš testatorių. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. E. iki testamento sudarymo būtų buvęs sužalotas ar prieš jį būtų buvęs vartotas fizinis ar psichologinis smurtas. Taip pat nėra ir įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad testatorių buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslėpti tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį. Nepateikti įrodymai ir apie tai, kad A. E. buvo apgautas.

62. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė kalta dėl ieškovės sutuoktinio mirties, nes laiku neiškvietė pagalbos, pateikė 2021 m. balandžio 14 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0034/21. Tyrimą atlikęs teismo medicinos gydytojas dr. Paulius Petreikis pateikė išvadą, kad A. E. būtų išgyvenęs, jei jam prieš mirtį laiku būtų suteikta medicininė pagalba, nes pagrindinė problema – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad J. Ž. A. E. mirties momentu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo – ji buvo darbe ir atvykusi po darbo, rado A. E. jau mirusį. Duomenų, kad atsakovė tyčia ir sąmoningai nekvietė gydytojo, byloje nėra. Teismo vertinimu, minėtoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, jog A. E. būtų išgyvenęs, jeigu jam būtų laiku suteikta medicininė pagalba, savaime nelemia išvados, jog atsakovė turėjo galimybę laiku iškviesti medicininę pagalbą, tačiau to tyčia nedarė.

63. Nors ieškovė teigė, jog būtent atsakovė tyčia pirko alkoholį ir juo A. E. girdė ir/ar skatino jį gerti, o alkoholio paveiktas atsakovas neturėjo galimybių pakeisti testamento ar sudaryti kitą testamentą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl šie teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs ir nepakankami išvadai dėl atsakovės siekio paveikti A. E., kad jis neturėtų galimybės sudaryti kito/panaikinti/pakeisti sudaryto testamento. Iš į bylą pateiktų atsakovės atsiliepimų nustatyta, kad ieškovė bendravo su palikėju, A. E. turėjo draugų, su kuriais bendraudavo ir susitikdavo, taip pat kalbėdavosi telefonu, be to, turėjo draugą profesionalų advokatą, su kuriuo tardavosi įvairiais teisiniais klausimais; nuo testamento sudarymo iki mirties praėjo mažiausiai (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju svarbu paminėti, jog nėra pagrindo abejoti tuo, kad A. E. turėjo galimybes sunaikinti savo ranka surašytą testamentą, nes, bylos duomenimis, apie sudarytą testamentą niekam nebuvo žinoma.

64. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai, ieškovės bei liudytojų parodymai, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl atsakovės J. Ž. piktavališko susitarimo, taip pat jog dėl susidėjusių aplinkybių asmuo buvo priverstas sudaryti testamentą labai nenaudingomis sąlygomis.

65. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kuriais ji grindžią reikalavimą atsakovę pripažinti asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti pagal testamentą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės subjektyvų įvykių vertinimą. Ieškovės argumentai dėl A. E. sveikatos būklės ir valios sudarant sandorį išanalizuotos ankščiau ir pakartotinai dėl jų nepasisakytina.

66. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovę J. Ž. asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

68. 2020 m. lapkričio 30 d. rašysenos eksperto Alekso Balsio ekspertizės akte Nr. 20201130/01, 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. S1/2022, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. M 188/2019(03), 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 49KL-446 ir šių dokumentų prieduose (medicininiuose dokumentuose) yra duomenys apie A. E. sveikatos būklę, taikytą gydymą, todėl siekiant apsaugoti informaciją apie A. E. sveikatą ši bylos dalis pripažintina nevieša.

Dėl medicininių dokumentų grąžinimo

69. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) pateikė A. E. ligos istorijas (jų originalus).

70. Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 3 dalimi, A. E. ligos istorijos grąžintinos jas pateikusiems asmenims.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

71. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė tris reikalavimus, tenkinti du iš jų, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad tenkinta 66,66 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų.

74. Šioje byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 233 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintus ieškinius (100 Eur + 50 Eur + 83 Eur = 233 Eur), 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 394,65 Eur už rašysenos ekspertizę, 880 Eur už VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai sumokėtą suteiktą konsultaciją bei pateiktą specialisto išvadą, 850 Eur už nepriklausomam teismo ekspertui Aleksui Balsiui sumokėtas konsultacines paslaugas ir ekspertizės aktą, 450 Eur už nepriklausomam teismo ekspertui Pauliui Petreikiui sumokėtą Specialisto konsultacinę išvadą, 2000 Eur už advokato padėjėjo Stasio Survilos suteiktą teisinę pagalbą, 200 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 468,33 Eur už rašysenos ekspertizę, 773,24 Eur už pomirtinę teismo ekspertizę. Iš viso ieškovė turėjo 6287,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

75. Atsakovė pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2662 Eur už procesinių dokumentų rengimą, dokumentų ir teisinės situacijos analizę, atstovavimą teisme. Atsakovė turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Iš viso atsakovė turėjo 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76. Atsižvelgus, jog tenkinta 66,66 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 4191,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

77. Kadangi atmesta 33,33 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1209,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 1318,16 Eur užstatą. Likusi nepanaudota užstato suma yra 76,59 Eur. Ieškovei grąžintinas likęs nepanaudotas 2023 m. kovo 18 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymu Nr. 112025254 sumokėtas 76,59 Eur dydžio avansas į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą.

79. Bylą nagrinėjant pirmą kartą susidarė 92,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylą nagrinėjant antrą kartą – 26,86 Eur, iš viso – 119,70 Eur. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 79,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš ieškovės – 39,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019, patvirtintą A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento).

Pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir panaikinti Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės Raimondos Kundrotienės (duomenys neskelbtini) J. Ž. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkinti.

Ieškovei T. S. iš atsakovės J. Ž. priteisti 4191,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei J. Ž. iš ieškovės T. S. priteisti 1209,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei T. S. grąžinti 76,59 Eur iš Tauragės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

Priteisti iš ieškovės T. S. valstybei 39,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovės J. Ž. valstybei 79,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pripažinti visus byloje esančius A. E. medicininius duomenis (ligos istorijos kopijas, 2020 m. lapkričio 30 d. rašysenos eksperto Alekso Balsio ekspertizės akte Nr. 20201130/01, 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. S1/2022, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. M 188/2019(03), 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 49KL-446 ir šių dokumentų prieduose esančius duomenis apie A. E. sveikatos būklę, taikytą gydymą ir pan.) nevieša bylos medžiaga.

Grąžinti viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pateiktus A. E. medicininius dokumentus (originalus).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonės Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.