Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2020 m. birželio 13 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės T. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Š. 2020 m. birželio 24 d., apie 8.26 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,95 promilių neblaivumas), kuomet atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir įvyko eismo įvykis.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Š. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones turi. 2018 m. spalio mėnesį už 2 300,00 eurų už savo asmenines lėšas įsigijo 2001 m. laidos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį registravo mamos J. Š. vardu. Realiai jis yra automobilio savininkas ir naudotojas, prižiūri, remontuoja automobilį. 2020 m. birželio 23 d. vakare buvo išvažiavęs švęsti Joninių į (duomenys neskelbtini) rajoną, tikslios vietovės nurodyti negali. Vakare gėrė alkoholį. Alkoholį vartojo gal iki 2 – 3 valandos. 2020 m. birželio 24 d. apie 7 – 8 val., ryte vienas iš (duomenys neskelbtini)rajono automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini). Jautėsi gerai, nesijautė labai neblaivus. Važiuodamas Kauno vakariniu apvažiavimu pravažiavo posūkį į Garliavą ir nuvažiavo tiesiai keliu (duomenys neskelbtini). Važiuojant minėtu keliu, (duomenys neskelbtini) rajone, tikslios vietovės nežino, matė, kad priešais važiuoja automobilis Toyota. Neprisimena kokiu greičiu važiavo, nežino koks atstumas buvo tarp automobilių. Staiga priekyje važiuojantis automobilis Toyota stabtelėjo ir jis nespėjo sustabdyti bei savo automobilio kairės pusės priekiniu kampu atsitrenkė į automobilio Toyota kairės pusės galinį kampą. Po atsitrenkimo sustabdė savo automobilį. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvažiavo tarnybinis policijos automobilis ir policijos pareigūnai. Pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai patikrinę alkotesteriu nustatė 1,95 promiles, o pakartotinio patikrinimo metu 1,98 promiles. Su nustatytu girtumu sutiko. Kad neblaivus vairavo transporto priemonę labai gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 41 – 43).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad sūnus A. Š. gyvena atskirai. Sūnus turi teisę vairuoti transporto priemones. 2018 m. spalio mėnesį A. Š. už savo asmenines santaupas – 2 300,00 eurų pirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį registravo jos vardu, kad būtų pigesnis civilinės atsakomybės draudimas. Automobilis priklauso A. Š.. 2020 m. birželio 24 d. sužinojo, kad A. Š. (duomenys neskelbtini) rajone neblaivus vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Dėl automobilio apgadinimo A. Š. pretenzijų neturi. Nežino kur, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, nežino kur, kada ir kokį kiekį alkoholio išgėrė A. Š., kodėl vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Sūnus apie tai nepasakojo (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 56 – 58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. patruliuojant tarnybiniu policijos automobiliu su tyrėja E. V., 8.24 val. gavo pranešimą, kad keliu (duomenys neskelbtini)automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini)kilometre, (duomenys neskelbtini), kelkraštyje pastebėjo stovinčius tris automobilius. Vienas iš stovinčių automobilių buvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs nepažįstamas vyras prisistatęs kaip S. M. nurodė, kad važiavo paskui automobilį BMW, kurio vairavimas sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Todėl paskambino ir apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė policijai. Pranešėjo akivaizdoje automobilis BMW atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio abu automobiliai sustojo. S. M. nurodė, kad jis sustojo paskui šiuos automobilius. Eismo įvykio vietoje prie automobilio BMW buvo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas A. Š., kuris svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0253, patikros Nr. 1218581, vairuotojui A. Š. 8.32 val. nustatyta 1,95 promilės neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu 8.52 val. nustatyta 1,98 promilės neblaivumas. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 70 – 72).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos V. A. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. vairavimo kelių transporto priemonės esant neblaiviam (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1 – 4).

2020 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis apžiūrėtas ir užfiksuotas kelyje (duomenys neskelbtini)automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi dešinėje važiavimo juostoje atsitrenkęs į automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytų automobilių priekinės dalys nukreiptos link (duomenys neskelbtini) miesto. Apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini) matyti, kad priekinėje dalyje sugadintas bamperis, radiatoriaus grotelės ir valstybinis numerio ženklas. Automobilio Toyota Yaris sugadintas bagažinės dangtis ir galinis bamperis. Automobilio (duomenys neskelbtini) salone vairas ir jo mechanizmai įrengti kairėje pusėje. Automobilis autovežiu nuvežtas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelę. Paimtas automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 16 – 18, 19 – 25).

2020 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. Š. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0253, patikros Nr. 1218581, 8.32 val. nustatytas 1.95 promilių girtumas, antru tikrinimu 08.52 val. nustatytas 1.98 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 26).2

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. I 125784 nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. Š. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1 32).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. birželio 24 d., apie 8.26 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (1,95 promilių) neblaivumas, kuomet atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir įvyko eismo įvykis.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. Š. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini)rajono savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kol Kelio (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje jo važiavusią transporto priemonę – automobilį Toyota. Atvykę į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,95 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, bei apgadino svetimą turtą. Tokiais veiksmais A. Š. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 73 – 74).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. Š. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 62 – 64), per pastaruosius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 52 – 53), bedarbis, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 65). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. Š. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas A. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. 9.45 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 9.05 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) arba baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (toliau – BBD) (100 Eur) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 11 – 13, 14 – 15).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. Š. neteistas, baustas administracine tvarka tik vieną kartą. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į jo jauną amžių, į tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas svetimas turtas. Kaltinamasis yra bedarbis, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti A. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. birželio 25 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 35 – 37). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. birželio 25 d., asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. birželio 25 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. Š. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. Š. vardu (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 32). Liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad sūnus A. Š. 2018 m. spalio mėnesį už savo asmenines santaupas – 2 300,00 eurų, pirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį registravo jos vardu, kad būtų pigesnis civilinės atsakomybės draudimas. Automobilis priklauso A. Š.. Dėl automobilio apgadinimo A. Š. pretenzijų neturi. Kaltinamasis A. Š. patvirtino liudytojos nurodytas aplinkybes, jog 2019 m. spalio mėn. už 2 300,00 eurų įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau automobilį registravo mamos J. Š. vardu. Įvertinus liudytojos ir kaltinamojo parodymus, teismas sprendžia, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. Š., yra kaltinamojo A. Š. asmeninė nuosavybė, kurį jis įsigijo 2019 m. spalio mėn., todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam A. Š., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 35 – 37, 38 – 40).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 81 (aštuoniasdešimt vieno) BBD/MGL (4 050,00 (keturių tūkstančių penkiasdešimties) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) BBD/MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. Š. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. 9.45 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 9.05 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) BBD/MGL(100,00 (vieno šimto) Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. birželio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. Š. priklausantį, registruotą J. Š. vardu, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį A. Š. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam A. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.