Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gruodė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių vaistinės „Šerolina“ ir „Gruodė“ ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys – Klaipėdos miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Naujakiemio vaistinė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gruodė“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD2-1488 patvirtintą 70,85 kv. m bendro ploto pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viešo nuomos konkurso 3 sąlygą („Turtas nuomojamas farmacijos, medicinos ir ortopedinių prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti“) neteisėta ir ją panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) paskelbtą trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 70,85 kv. m pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viešą nuomos konkursą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė UAB „Gruodė“ ieškinyje nurodė, kad ji yra ūkio subjektas, kuris verčiasi sveikatinimo veikla ir siekia plėsti savo veiklą, sveikatos priežiūros paslaugas pradėdama teikti ir kituose Lietuvos miestuose. Atsakovės paskelbtame konkurse ieškovė norėtų dalyvauti, tačiau ją riboja viena iš konkurso sąlygų, kuri, ieškovės vertinimu, yra neteisėta, t. y. konkurso sąlyga, kuri nustato, jog pastatas yra išnuomojamas tik farmacijos, medicinos ir ortopediniu prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti. Teismine tvarka pripažinus ginčijamą viešo pastato nuomos konkurso sąlygą neteisėta ir ją panaikinus, ieškovė galėtų teikti paraišką dalyvauti konkurse ir išsinuomoti pastatą savo veiklai vykdyti. Ieškovės įsitikinimu, ginčijama viešo pastato nuomos konkurso sąlyga yra neteisėta, nes neatitinka įstatyme aiškiai įtvirtintų (i) viešo konkurso tikslų bei (ii) savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.

4. Ieškovė UAB „Gruodė“ teigė, kad konkurso sąlyga, jog pastatas yra išnuomojamas tik nuomos sąlygų 3 punkte nurodytai veiklai vykdyti (t. y. vien subjektams, kurie vykdo / ketina vykdyti farmacijos, medicinos ir ortopedinių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą) suteikia galimybę varžytis dėl pastato išsinuomojimo tik siauram subjektų ratui. Jeigu pastatą būtų galima naudoti tiesiog sveikatinimo veiklai (bet kuriai jos rūšiai) nuomos konkurse dalyvautų daugiau asmenų. Dėl to sumažėja konkurencija tarp dalyvių, tad nėra užtikrinamas tokių viešų konkursų pagrindinis tikslas, t. y. pasiekti, kad pastatas būtų išnuomotas už maksimalią galimą gauti nuomos kainą. Tokia konkurso sąlyga pažeidžiami ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, kurie yra imperatyvaus pobūdžio ir jų laikymasis, priimant sprendimus, susijusius su valstybės ir (ar) savivaldybės turtu (šiuo atveju – su savivaldybės turtu), yra privalomas.

5. Papildomai nurodė, kad ši konkurso sąlyga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsniu saugomą ieškovės teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą ir tai yra nesuderinama su sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvu, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektams (taigi – ir atsakovei) priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Papildomai pažymėjo, kad KĮ 41 straipsnyje yra įtvirtinta teisės akto projekto rengėjo (taigi ir atsakovės) pareiga, prieš priimant konkretų teisės aktą (sprendimą), atlikti teisės akto (sprendimo) poveikio konkurencijai vertinimą. Ieškovės teigimu, atsakovė tokio vertinimo neatliko, kadangi priešingu atveju būtų nustačiusi, kad jos sprendimas išnuomoti pastatą vien tik farmacijos, medicinos ir ortopedinių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo imperatyvui.

6. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ ieškinyje nurodė, kad ji yra ūkio subjektas, turintis tikslą Klaipėdos mieste pradėti vykdyti vaistinės veiklą. Savivaldybės administracijos tinklalapyje radusi viešo patalpų nuomos konkurso skelbimą ir įvertinusi patalpų tinkamumą vaistinės veiklos vykdymui apsisprendė siekti išsinuomoti patalpas savo veiklai vykdyti. Ieškovė, norėdama būti tikra dėl to, kad laimėjus konkursą ir išsinuomojus patalpas jai dėl to ateityje nekils problemų (taip pat ir neteks patirti žalos / nuostolių), atliko teisinį konkurso sąlygų vertinimą, kurio metu paaiškėjo, kad konkursas yra vykdomas pažeidus imperatyvias teisės aktų nuostatas.

7. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ pažymėjo, kad konkurso sąlygų 3 punkte yra nustatyta, kad patalpos yra nuomojamos farmacijos, medicinos ir ortopedinių prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti. Ieškovės vertinimu, ši konkurso sąlyga riboja farmacinę veiklą ir pažeidžia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) ir Konstitucijos nuostatas. Pažymi, kad, remiantis Farmacijos įstatymo nuostatomis, vaistinė pagal įstatymą turi teisę verstis farmacine veikla, kuri apima daugelį Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, 51 dalyje nurodytų veiklų. Pagal Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 14 dalies ir 2 straipsnio 69 dalies nuostatas vaistinėms, be vaistinių preparatų pardavimo ir išdavimo bei kitų farmacinę veiklą apimančių veiklų, papildomai įstatymo dar yra suteikta teisė parduoti ir išduoti vaistinių prekes. Be to, vienos iš farmacinių veiklų, t. y. farmacinės rūpybos, vykdymas (teikimas), remiantis teisės aktų nuostatomis, vaistinėms netgi yra privalomas. Ieškovės vertinimu, atsakovė apribodama vaistinėms galimybę patalpose verstis visomis farmacinės veiklos rūšimis, kurios yra nustatytos įstatyme, t. y. susiaurindama vaistinių veiklos sferą tik iki vaistinių (medicinos) prekių pardavimo / išdavimo, be Farmacijos įstatymo, papildomai pažeidė ir Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą asmens ūkinės veiklos laisvę. Pažymi, kad dėl to konkurso sąlygos turi būti tikslinamos, numatant, kad patalpos išnuomojamos „vaistinės veiklai“ arba „farmacinei veiklai“ vykdyti. Ieškovės vertinimu, atsakovė neturi teisės ne tik riboti vaistinių veiklos, tačiau ir nustatyti, kokias prekes vaistinės privalo pardavinėti, nes asmens ūkinės veiklos ribojimas galimas tik įstatymo pagrindu ir tik siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

8. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso tvarką ir sąlygas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-54 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašas yra norminis teisės aktas, turintis privalomą (imperatyvų) pobūdį, todėl nurodytame teisės akte nustatytos taisyklės yra privalomos absoliučiai visiems subjektams, įskaitant patį turto valdytoją ir savininką. Nors nuomojamų patalpų plotas yra 72,99 kv. m (Valstybės įmonės Registrų centro duomenys, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T2-30 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamo turto sąrašas), Konkurso sąlygų 2 punkte yra nurodyta, kad išnuomojama tik 70,85 kv. m patalpų, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė dalies patalpų, t. y. 2,14 kv. m, nenuomoja, tačiau potencialiems konkurso dalyviams neatskleidžiama, kokios patalpų dalies atsakovė nenuomoja, nors tai, manytina, gali turėti esminės reikšmės, apsisprendžiant dėl patalpų tinkamumo vaistinės veiklai vykdyti ir atitinkamai dėl dalyvavimo konkurse. Todėl, ieškovės manymu, konkurso sąlygose neatskleidžiant, kuri patalpų dalis nėra nuomojama ir atitinkamai konkurso laimėtojo negalės būti naudojama savo veiklai vykdyti, konstatuotinas Aprašo 11.2 ir 11.3 punktų pažeidimas.

9. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ pažymėjo, kad remiantis Aprašo 11.8 punktu, konkurso dalyviams turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpis paraiškoms dalyvauti konkurse pateikti. Konkurso sąlygų 8 punkte yra nustatyta, kad paraiškos dalyvauti konkurse registruojamos 2020 m. rugsėjo 4 d. nuo 9 iki 10 val. Ieškovės vertinimu, nurodyta konkurso sąlyga pažeidžia Aprašo 11.8 punktą, kadangi vietoje 10 kalendorinių dienų termino, kurį numato Aprašas, atsakovė konkurso dalyviams suteikė 1 valandą paraiškoms dalyvauti konkurse pateikti.

10. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ nurodė, kad remiantis Aprašo 11.10 punktu, nuomojamo turto apžiūra gali vykti likus trims (ir ne daugiau) darbo dienoms iki dalyvių registravimo pradžios. Ankstesnė nei trys darbo dienos turto apžiūra, t. y. turto apžiūra prieš keturias ir daugiau darbo dienų iki dalyvių registravimo pradžios (datos), remiantis nurodyta Aprašo nuostata, yra negalima. Tačiau konkurso sąlygų 10 punkte yra nustatyta, kad turto apžiūra planuojama 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 9 iki 10 val. Konkurso sąlygų 8 punkte nustatyta, kad paraiškos dalyvauti konkurse registruojamos 2020 m. rugsėjo 4 d. nuo 9 iki 10 val. Taigi konkurso sąlygose patalpų apžiūros laikas paskirtas pažeidus Aprašo 11.10 punkto nuostatą, nes patalpų apžiūra yra numatyta iki dalyvių registravimo pradžios (datos) likus 4 darbo dienoms.

11. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ pažymėjo, kad Aprašo 28 punkte nustatyta, jog kai yra nuomojamas esamam nuomininkui išnuomotas turtas, t. y. kai esamas nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti turto nuomos sutartį už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą kainą (kaip yra šiuo atveju), tai konkurso laimėtojas pradinio nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumos ir nuomos konkurso laimėtojo pasiūlyto nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumos skirtumą turi sumokėti ne per 5 kalendorines dienas nuo nuomos konkurso posėdžio dienos, kaip yra nustatyta konkurso sąlygų 14 punkte, bet per 5 kalendorines dienas nuo sužinojimo apie tai, kad esamas nuomininkas atsisako sudaryti nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą, kadangi posėdžio diena ir sužinojimo apie tai, kad esamas nuomininkas nesutinka sudaryti nuomos sutarties už didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą, diena gali nesutapti, nes esamas nuomininkas gali ir nedalyvauti komisijos posėdyje, kuriame skelbiami konkurso rezultatai. Aprašo 26 punkte nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu esamas turto nuomininkas nedalyvavo komisijos posėdyje, apie viešo nuomos konkurso rezultatus jis yra informuojamas registruotu laišku arba elektroniniu paštu per 2 darbo dienas nuo įvykusio komisijos posėdžio dienos. Apsispręsti dėl to, ar jis sudarys nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą, ar nesudarys, jam yra suteikiamos 5 darbo dienos. Jeigu per nurodytą laikotarpį nepateikiamas atsakymas, laikoma, kad nuomininkas atsisako sudaryti nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą. Aprašo 27 punkte nurodyta, kad kai esamas turto nuomininkas atsisako sudaryti nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą, konkurse didžiausią nuomos kainą pasiūlęs dalyvis apie tai informuojamas per 3 darbo dienas nuo esamo turto nuomininko atsisakymo atnaujinti nuomos sutartį gavimo dienos. Tada pagal Aprašo 28 punktą konkurso laimėtojas turi per 5 kalendorines dienas sumokėti pradinio nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumos ir nuomos konkurso laimėtojo pasiūlyto nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumos skirtumą. Taigi, akivaizdu tai, kad ir konkurso sąlygų 14 punktas šiuo atveju neatitinka Aprašo nuostatų.

12. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ nurodė, kad remiantis Aprašo 42 ir 43 punktais Klaipėdos miesto savivaldybės turtas yra išnuomojamas 5 metų laikotarpiui su galimybe sutartį pratęsti naujam 5 metų laikotarpiui. Pasibaigus nurodytam 10 metų laikotarpiui, turto nuomininkui vis dar išlieka teisė sudaryti sutartį naujam 5 metų terminui, bet šiuo atveju jau yra skelbiamas viešas nuomos konkursas ir esamas turto nuomininkas turi teisę sudaryti nuomos sutartį už didžiausią tame konkurse pasiūlytą kainą. Tokiu atveju konkursas privalo būti paskelbtas likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki nuomos sutarties termino pabaigos. Konkurso skelbime nėra nurodyta konkreti data, kada buvo paskelbtas ginčijamas konkursas, tačiau konkurso sąlygos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1488 yra patvirtintos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Pažymėjo, kad konkursas buvo paskelbtas ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 19 d. Konkurso sąlygų 7 punkte nurodyta, kad preliminari turto nuomos sutarties sudarymo data yra 2020 m. spalio 4 d. Vadinasi, šią dieną jau bus pasibaigusi su esamu nuomininku sudaryta patalpų nuomos sutartis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad konkursas buvo paskelbtas pažeidžiant Aprašo 43 punkto nuostatas, t. y. konkursas paskelbtas likus mažiau nei 4 mėnesiams iki patalpų nuomos sutarties su esamu nuomininku pabaigos.

13. Ieškovė UAB vaistinė „Šerolina“ pažymėjo, kad konkurso dalyviai privalo pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama, jog konkurso dalyvio veikla atitinka viešojo turto nuomos konkurso sąlygose nustatyto pobūdžio veiklą (Aprašo 14.5 punktas). Minėta Aprašo nuostata reiškia, kad konkurso dalyviai turi verstis licencijuojama vaistinės veikla (Farmacijos įstatymo 19 straipsnis). Ieškovės vertinimu, toks reikalavimas užkerta kelią dalyvauti konkurse ūkio subjektams, siekiantiems įeiti į farmacijos rinką, todėl yra neteisėtas ir pažeidžia KĮ 4 straipsnio ir 4¹ straipsnio imperatyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Gruodė“ ieškinį atmetė. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1066-613/2021. Ieškovės UAB vaistinės „Šerolina“ ieškinį tenkino. Pripažino atsakovės Savivaldybės administracijos paskelbtą trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 70,85 kv. m pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viešą nuomos konkursą neteisėtu. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuoma nėra viešojo administravimo veiklos vykdymas ar viešųjų paslaugų teikimas, ir šiuo atveju vertinant jos priimtus sprendimus netaikomos KĮ 4 ir 4¹ straipsnių nuostatos.

16. Teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1488 patvirtintų Pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sąlygų 1 ir 2 punktai numato, jog nuomotoja yra Savivaldybės administracija, o nuomojamas turtas – Savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis 70,85 kv. m pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama viešuoju juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnis), turi teisę disponuoti turtu, dėl kurio nuomos viešo konkurso nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, tačiau tik taip, kad būtų patenkinti viešieji interesai.

17. Teismas pažymėjo, kad nei VSTVNDJĮ, nei viešą konkursą reglamentuojančios CK nuostatos nenumato, jog viešo konkurso organizatorius neturi teisės nustatyti nuomojamose patalpose vykdytinos veiklos. Pažymėjo, kad ir Apraše nėra įtvirtinto draudimo nuomojant nekilnojamąjį turtą nurodyti jo paskirtį.

18. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad šalia nuomojamų patalpų yra ir kitos Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios patalpos (statiniai 2.9, 2.4, 2.5, 2.8), kurios išnuomotos kitoms sveikatinimo paslaugoms teikti. Teismas, įvertinęs VSTVNDJĮ 9 straipsnyje nurodytus principus, padarė išvadą, jog išnuomojant patalpas pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, todėl visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos pacientų poreikio gauti reikiamų medikamentų ar priemonių kuo arčiau ar pačioje gydymo įstaigoje užtikrinimas.

19. Teismas ieškovės UAB „Gruodė“ akcentuojamą aplinkybę, kad didesnis konkurso dalyvių skaičius savaime reikštų geresnės kainos pasiūlymą, pripažino subjektyvia šios ieškovės nuomone, šiai nepateikus įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti.

20. Teismas ieškovės UAB vaistinė „Šerolina“ akcentuojamą aplinkybę, kad reikalavimas, jog konkurso dalyvio veikla atitiktų viešojo turto nuomos konkurso sąlygose nustatyto pobūdžio veiklą, pripažino, kad galbūt riboja galimybę atskiriems ūkio subjektams dalyvauti atsakovės paskelbtame patalpų nuomos konkurse. Tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovė, skelbdama ginčijamą konkursą, nustatė vykdytiną veiklą, atsižvelgdama į viešąjį interesą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė nepažeidė KĮ 4 straipsnyje ir 4¹ straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

21. Teismas atkreipė ieškovių dėmesį į tai, kad Konstitucijos 46 straipsnis nustato, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, skelbdama ginčijamą konkursą, nustatė vykdytiną veiklą atsižvelgdama į viešąjį interesą. Todėl teismo manymu, nėra jokio pagrindo išvadai apie Konstitucijos pažeidimus ir ribojamą ieškovės ūkinės veiklos laisvę.

22. Teismas nustatė, kad atsakovė dalies patalpų, t. y. 2,14 kv. m, nenuomoja, tačiau potencialiems konkurso dalyviams neatskleidžia, kokios patalpų dalies nenuomoja, nors tai gali turėti esminės reikšmės, apsisprendžiant dėl patalpų tinkamumo vaistinės veiklai vykdyti ir atitinkamai dėl dalyvavimo konkurse. Todėl konstatavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-54 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 11.2 ir 11.3 punktų pažeidimą, ir Konkurso sąlygų 2 punkto neteisėtumą.

23. Teismas nurodė, kad atsakovė neišsakė (neginčijo) jokių argumentų, paneigiančių ieškovės UAB vaistinė „Šerolina“ teikiamus argumentus dėl Aprašo 11.8, 28, 27 punktų nuostatų pažeidimo, todėl sutiko su ieškove, kad konkurso sąlygų 8 punktas ir 14 punktas pažeidžia Aprašo 11.8, 28, 27 punktų nuostatas, todėl pripažino neteisėtomis.

24. Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygų 8 punktą paraiškos dalyvauti konkurse registruojamos 2020 m. rugsėjo 4 d. nuo 9 iki 10 val., o turto apžiūra numatyta 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 9 iki 10 val., padarė išvadą, jog minimalus 3 darbo dienų terminas nepažeistas, o ilgesnis negu 3 dienų terminas pagal Aprašo 11.10 punktą yra galimas.

25. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Naujakiemio vaistinė“ į bylą pateikė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-333-826/2016). Taikos sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad UAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigojo išsikelti iš ginčo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., perdavimo-priėmimo aktu perduodama ginčo patalpas Klaipėdos miesto savivaldybei, jeigu, Savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą, iki 2017 m. liepos 1 d. RUAB „Naujakiemio vaistinė“ neįgis nuomos teisės į ginčo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisės aktų nustatyta tvarka arba neatsiras kitų aplinkybių (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti ginčo patalpų perdavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą neteikė jokių duomenų apie tai, ar nuo Taikos sutarties patvirtinimo iki nagrinėjamoje byloje paskelbto konkurso sąlygų nuginčijimo buvo skelbti kokie nors konkursai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nuomos, todėl nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė pažeidė Aprašo nuostatas, nustatančias konkursų skelbimo tvarką ir terminus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Ieškovė UAB „Gruodė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Gruodė“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006 išaiškino, kad vykdant viešus viešo (savivaldybės / valstybės) materialiojo turto nuomos konkursus, sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvas yra teisėto viešo nuomos konkurso prielaida. Teigia, kad vertinant viešo savivaldybės turto nuomos konkurso sąlygų teisėtumą, KĮ nuostatos toje dalyje, kurioje įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, yra taikytinos.

26.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė KĮ normas. Atsakovės sprendimas teikia privilegijas farmacijos, medicinos, ortopedinių gaminių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams, todėl prieštarauja KĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatai. Apeliantės teigimu, atsakovė jokiu įstatymu ir (ar) kitais teisės aktais nėra tiesiogiai įpareigota nuomoti pastatą konkrečiai tik farmacijos, medicinos, ortopedinių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams, eliminuojant iš konkurso visus kitus ūkio subjektus, vykdančius kitos rūšies sveikatinimo veiklą.

26.3. Atsakovės sprendimas sudaryti sąlygas konkurse dalyvauti tik vaistinių veiklą vykdantiems ūkio subjektams neužtikrina, kad būtų pasiektas pagrindinis viešo nuomos konkurso tikslas išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokios konkurso sąlygos nustatymu iš konkurso yra eliminuojami visi kiti ūkio subjektai, kurie turi tikslą patalpose vykdyti kitokio pobūdžio sveikatinimo veiklą. Šie ūkio subjektai, įskaitant ieškovę, siekdami įsitvirtinti rinkoje, paprastai yra itin suinteresuoti strategiškai palankiose vietose esančių patalpų išsinuomojimu bei finansine prasme gali būti pajėgūs viešo nuomos konkurso metu pasiūlyti dideles kainas už tokių patalpų nuomą.

26.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad viešo pastato nuomos konkurso sąlyga, nustatanti itin siaurą pastato panaudojimo paskirtį, nesudaro pagrindo gauti pačią geriausią (didžiausią) pastato nuomos kainą ir geriausiai neužtikrina VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1–4 punktuose įtvirtintų principų įgyvendinimo.

26.5. Didesnė kaina pasiūloma tuomet, kai paraiškas dalyvauti konkurse teikia didesnis skaičius dalyvių. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino neįrodinėtina Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto prasme.

26.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo objektyvus poreikis pastate įrengti būtent vaistinę ir vykdyti farmacinę veiklą, yra padaryta pažeidus CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes ji nėra pagrįsta objektyviais įrodymais.

26.7. Teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad išnuomojant pastatą platesnei veiklos rūšiai vykdyti, t. y. sveikatinimo veiklai, tokia konkurso sąlyga pritrauktų daugiau dalyvių ir sudarytų sąlygas išsinuomoti pastatą brangiau, palyginus su esama konkurso sąlyga. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovė nurodytais duomenimis nedisponuoja bei negali jų pateikti.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

27.1. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

27.2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad konkursas neatitinka Aprašo reikalavimų ir dėl tos priežasties konkursas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

28. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės UAB „Gruodė“ ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčai dėl valstybinio turto perleidimo ir nuomos privatiems asmenims viešo aukciono būdu yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CK šeštosios knygos XLIX skyriaus 6.947 – 6.952 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2114-236/2016).

30. Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 straipsnio 1 dalis). Viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. Konkurso institutu siekiama konkurso būdu pasiekti geriausią rezultatą už tam tikrą atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-844-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-516/2021). Išskirtinis konkursą organizuojančio viešojo subjekto teisinis statusas lemia tai, kad sutartiniai teisiniai santykiai su tokiu subjektu gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų. Kita vertus, tiek, kiek tai leidžia imperatyviosios teisės normos, viešosios teisės reguliuojamas subjektas yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl savo teises ir pereigas įgyvendina vadovaudamasis ir civilinėje teisėje taikomu dispozityviuoju reguliavimo metodu (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012).

31. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas ir KĮ 4 straipsnis, numatantis viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendindant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje (KĮ 4 straipsnio 1 dalis). Antrojoje šio straipsnio dalyje įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

32. Su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Jau vien iš aptartų straipsnio formuluočių darytina išvada, kad jis netaikomas tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas veikia kaip ūkio subjektas civiliniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija, organizuodama viešą konkursą išnuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir rengdama jo sąlygas veikė tik kaip ūkio subjektas, siekiantis išnuomoti savo turtą, taigi, neįgyvendino viešojo administravimo funkcijos, todėl apeliantės nurodytas KĮ 4 straipsnis šioje situacijoje netaikytinas. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006, iš kurios ji kildina atsakovės pareigą vadovautis KĮ 4 straipsniu rengiant konkurso sąlygas, pateikti išaiškinimai skirti tik CK 6.947 straipsnio, reglamentuojančio viešą konkursą, taikymui, o KĮ 4 straipsnio taikymas viešojo konkurso sąlygų parinkimui, kai konkurso rengėjas yra viešojo administravimo subjektas, neaptariamas.

33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant viešojo konkurso, kai jį organizuoja viešojo administravimo subjektas, normas, yra pažymėta, kad jose įtvirtintu dispozityviuoju reguliavimo metodu reglamentuojami privačių subjektų santykiai, o šis reguliavimo metodas reiškia, kad teisinių santykių dalyviams, įskaitant viešą konkursą organizuojančias institucijas – viešuosius subjektus, yra leidžiama viskas, kas nėra draudžiama imperatyviomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama įrodyti viešo konkurso sąlygų neteisėtumą, turėjo pagrįsti, kad viešo konkurso sąlygos pažeidžia Savivaldybės adminstracijos teisnumą ir (ar) jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, arba įrodyti aplinkybę, jog atsakovė, įgyvendindama jai suteiktą diskreciją nustatyti viešojo konkurso sąlygas, piktnaudžiavo šia teise, tokiu būdu, kad pagal šias sąlygas turtas bus išnuomotas pažeidžiant savivaldybės turto valdymo principus.

35. Iš apeliantės nurodomų aplinkybių nėra pagrindo nei pirmajai, nei antrajai išvadai. Ginčo konkursas buvo vykdomas pagal Aprašą. Aprašas parengtas įgyvendinant VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies normas. Aprašo 11 punkto pagrindu sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD2-1488 patvirtintos Pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sąlygos.

36. Pagal Aprašo 9 punktą savivaldybės įmonės ir įstaigos, patikėjimo teise valdančios turtą ir norėdamos jį išnuomoti, teikia Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įtraukti turtą į nuomojamo turto sąrašą, nurodydamos nuomojamo turto pavadinimą ir trumpą apibūdinimą – nekilnojamojo daikto adresą, unikalų numerį, žymėjimą plane, nuomojamą plotą ar užstatomą plotą, kito turto – inventorizacijos numerį; įrenginių – pagrindines charakteristikas; turto naudojimo paskirtį. Turto valdytojas, norėdamas nuomoti turtą iš Savivaldybės tarybos patvirtinto sąrašo, įsakymu tvirtina turto nuomos sąlygas, kuriose turi būti nurodyta turto valdytojo, priėmusio sprendimą dėl turto nuomos, pavadinimas, adresas, juridinio asmens kodas, informacija apie nuomojamą turtą (turto pavadinimas, unikalus numeris, adresas, kiti turto identifikavimo duomenys), turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, veiklos, kuriai vykdyti galės (turės) būti naudojamas išnuomojamas turtas, pobūdis) (Aprašo 11.1–11.3 papunkčiai).

37. Taigi, atsakovės nustatyta viešo konkurso sąlyga, kurioje nurodyta nuomojamose patalpose vykdytina veikla, yra įtvirtinta VSTVNDJĮ įgyvendinančiame teisės akte, priimtame teritoriniu (savivaldybės) lygmeniu, kuriuo atsakovė, skelbdama savivaldybei priklausančių patalpų viešą nuomos konkursą, turėjo vadovautis. Darytina išvada, kad atsakovė, skelbdama savivaldybei priklausančių patalpų viešą nuomos konkursą, galėjo nustatyti tokią viešo konkurso sąlygą, kurioje būtų įtvirtinta nuomojamose patalpose vykdytina veikla, taigi šiuo aspektu ji veikė intra vires (suteiktų įgaliojimų ribose).

38. Apeliantė skunde teigia, kad ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso sąlyga, suformuluota per siaurai – be pagrindo nustato specifinę pastato panaudojimo paskirtį, o tai nesudaro pagrindo gauti pačią geriausią (didžiausią) pastato nuomos kainą ir todėl pažeidžia VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1–4 punktuose įtvirtintus principus.

39. VSTVNDJĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tai reiškia, kad, skelbdama viešą nuomos konkursą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos, savivaldybė privalo atsižvelgti į nurodytus principus.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad viešą patalpų nuomos konkursą organizavusi Savivaldybės administracija, konkurso sąlygose nustatydama jose vykdytinos veiklos sąlygą, kad turtas nuomojamas farmacijos, medicinos ir ortopedinių prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti, tokiu būdu pažeidė aptartus VSTVNDJĮ 9 straipsnyje įtvirtintus viešos (kolektyvinės) naudos, efektyvumo, racionalumo ir teisėtumo principus.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo principai suteikia diskreciją viešo administravimo subjektams nuspręsti dėl turto efektyvaus panaudojimo, tai reiškia, kad nėra įstatymu įtvirtinto vieno efektyviausio šio turto naudojimo būdo. Viešo administravimo subjektas, spręsdamas, kaip panaudoti turtą, turi laikytis teisėtumo ir viešosios naudos principų, tačiau iš to neseka išvada, kad turtas negali būti naudojamas viešo administravimo subjekto parinktu būdu. Teismų praktika užtikrina viešo konkurso organizatoriaus teisę nuspręsti dėl patalpose vykdytinos veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-234-467/2022 yra nurodęs, kad vertinant viešo nuomos konkurso sąlygų atitiktį visuomenės interesams, turi būti atsižvelgiama ne tik į tikslą pasiekti didžiausios nuomos kainos gavimą, bet ir į paslaugų prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms, kitą visuomenei teikiamą naudą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019 yra nurodęs, kad nei VSTVNDJĮ, nei CK normos nenumato, jog viešo konkurso organizatorius neturi teisės nustatyti nuomojamose patalpose vykdytinos veiklos. Teismas minėtoje byloje papildomai konstatavo, kad, jei nuomojama patalpa yra gydymo įstaigoje (šalia jos), ją priskyrus vaistinės paskirčiai, bus tenkinamas viešasis interesas bei pasiektas turto valdymo efektyvumas ir racionalumas.

29. Nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška aptartai situacija – pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ginčo adresu esančių negyvenamųjų patalpų paskirtis – poliklinika, atsakovė viešo nuomos konkursu siekia išnuomoti esantį greta pastatą (sandėlį). Skundžiamose viešojo konkurso sąlygose numatyta, kad turtas nuomojamas farmacijos, medicinos ir ortopedinių prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti. Akivaizdu, kad atsakovė siekia išplėsti visuomenei teikiamų paslaugų spektrą ir užtikrinti, jog šalia poliklinikos imtų veikti vaistinė. Teisėjų kolegija, nors ir sutinka su apeliante, kad šiuo atveju konkurso sąlygomis potencialiam patalpų nuomininkui iškėlus reikalavimą vykdyti vaistinės veiklą yra susiaurinamas subjektų, galinčių dalyvauti viešajame konkurse, ratas, tačiau šis susiaurinimas yra racionalus ir nepažeidžia efektyvaus bei teisėto turto valdymo principų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad visuomenės interesų efektyvų patenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos visuomenės (pacientų) poreikio gauti reikiamų medikamentų ir priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar arti jos užtikrinimas.

30. Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog didesnė kaina pasiūloma tuomet, kai paraiškas dalyvauti konkurse teikia didesnis skaičius dalyvių, yra akivaizdi, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai jos nepripažino neįrodinėtina CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo objektyvus poreikis pastate įrengti būtent vaistinę ir vykdyti farmacinę veiklą, yra padaryta pažeidus CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes ji nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog išnuomojant pastatą platesnei veiklos rūšiai vykdyti, t. y. sveikatinimo veiklai, tokia konkurso sąlyga pritrauktų daugiau dalyvių ir sudarytų sąlygas išsinuomoti pastatą brangiau, palyginus su esama konkurso sąlyga. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovė nurodytais duomenimis nedisponuoja bei negali jų pateikti.

31. Dėl apeliantės argumento, kad aplinkybė, jog didesnė kaina pasiūloma tuomet, kai paraiškas dalyvauti konkurse teikia didesnis skaičius dalyvių, turėjo būti teismo pripažinta neįrodinėtina, CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme, pasakytina, kad šiuo atveju toks pripažinimas neturėtų teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nepaneigtų atsakovės teisės riboti dalyvių skaičių dėl kitų objektyvių priežasčių. Nors sutiktina su apeliante tuo aspektu, kad didesnis rinkos dalyvių skaičius padeda nustatyti objektyvią rinkos kainą ir tai yra neįrodinėtina aplinkybė CPK 182 straipsnio 1 punkto, numatančio, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, prasme, tačiau iš to neseka išvada, kad atsakovė turėjo viešą konkursą organizuoti taikant tik maksimalaus dalyvių kiekio kriterijų. Papildomai pažymėtina, kad kita apeliantės nurodoma aplinkybė, jog konkurso sąlygose numačius kiek platesnę, palyginus su esama konkurso sąlyga, veikos paskirtį – sveikatinimo veiklą, pastatas būtų išnuomotas brangiau, negali būi pripažinta visiems žinoma, kadangi ji suponuoja nuomos kainų palyginimo tarp skirtingų verslo rūšių būtinybę, kuri reikalauja papildomo teismo atliekamo įrodymų tyrimo.

4. Su apeliantės argumentais dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos sutikti taip pat nėra pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovė turėjo teisę nuspręsti dėl patalpose vykdytinos veiklos pobūdžio, todėl būtent apeliantei, nesutinkančiai su tam tikros veiklos rūšies parinkimu ir siekiančiai šios sąlygos panaikinimo, teko pareiga įrodyti, kad atsakovė savo teise pasinaudojo netinkamai, pažeisdama imperatyvias normas ir (ar) teisės principus, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.

5. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias viešo konkurso sąlygų nustatymą bei įrodymų vertinimą. Nenustačius pagrindų sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), jis paliekamas nepakeistas, atsakovės apeliacinio skundo netenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.