Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 ir panaikinti 2016-06-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. T. ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016-06-17 sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas nusprendė įpareigoti atsakovę V. L. savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį, iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, (esančio adresu: duomenys neskelbtini) Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu – kai pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Argumentuoja, jog teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso 4.98 straipsnį, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tvirtina, kad pareiškėjos pastatai yra pastatyti teisėtai, gavus reikalingus statybos leidimus, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Mano, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė, jog pareiškėjos žemės sklypo ribos Žemėtvarkos tarnybos yra neteisėtai perstumtos į V. T. žemės sklypą. Teigia, kad pareiškėja statinius statė savo sklypo ribose, tačiau dėl Žemėtvarkos tarnybos neteisėtų veiksmų, neveikimo, žemės sklypo ribų perstūmimo, žemės sklypo plano perdarymo, kuriame atsirado vienas pridėtinis riboženklis kelio zonoje, pastatai atsirado V. T. žemės sklypo ribose. Atkreipia dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-24-632/2016 šių aplinkybių nenustatė, jų neanalizavo, todėl netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį, ko pasėkoje aiškiai netinkamai taikė teisės normas.