Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-201-278/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-03Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
2A-201-278/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01131-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie VRM
Atsakovas
T. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-201-278/2014

Teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01131-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.4; 44.2; 44.5.2.17; 113.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gegužės 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovėms R. S., A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas prie VRM), trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskrities VPK) apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-228/2013 pagal ieškovo Policijos departamento prie VRM ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Utenos apskrities VPK ieškinius atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Policijos departamentas prie VRM nurodė, kad 2010-04-11, gavus telefoninį pranešimą dėl statybinių keramzitinių blokelių vagystės, į įvykio vietą buvo išsiųsti Utenos apskrities VPK VTS patrulių būrio mobiliosios grandies vyresnysis patrulis M. N. ir patrulis M. V.. Įvykio vietoje, sulaikant T. Š., kuris aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, vyresniajam patruliui M. N. lūžo dešinės rankos delnakaulio galvutė ir tuo jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2010-04-12 – 2010-07-23 laikotarpiu M. N. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nurodė, jog M. N., kaip patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, atliekant tarnybines pareigas išmokėta 28 963,44 Lt piniginė kompensacija. Prašė teismą priteisti iš atsakovo T. Š. 28 963,44 Lt žalos atlyginimą.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities VPK prašė priteisti iš atsakovo T. Š. 227,70 Lt žalą. Nurodė, kad dėl pareigūno M. N. tarnybos metu patirtos traumos nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas, todėl dėl neteisėtų T. Š. veiksmų patyrė žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas T. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis nėra kaltas dėl M. N. patirtos traumos, nes pareigūnas negali pasakyti, kuriuo metu galėjo susižaloti ranką ir tik mano, kad tai galėjo įvykti sulaikant jį. Teigė, kad jis pats dėl šio įvykio nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai, buvo nepagrįstai užsipultas ir apkaltintas vagyste bei sumuštas. Jo veiksmai bei kaltė buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti pasipriešinimo valstybės tarnautojui požymių, todėl jo kaltės dėl pareigūno M. N. sužalojimų nėra. Nurodė, jog tarp M. N. patirtos traumos ir jo veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes sulaikymas vyko 21:40 val., o pareigūnas dėl minimo sužalojimo į gydymo įstaigą kreipėsi 21:15 val..

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinius atmetė. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo T. Š. atžvilgiu, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei M. N. sužalojimo. Konstatavo, jog pateikti įrodymai nepatvirtino, kad dėl atsakovo pasipriešinimo pareigūnui M. N., sulaikant jį 2010-04-11 apie 21:50 val. – 22:00 val., pareigūnas M. N. patyrė dešinio II delnakaulio galvutės lūžimą. Nurodė, kad VšĮ Utenos ligoninės duomenys patvirtina M. N. atvykus į priėmimo skyrių 2010-04-11, 21:15 val., kur jis buvo apžiūrėtas ir suteikta pagalba, o ieškovas bei tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, įrodymų, pašalinančių prieštaravimus, nepateikė.

Apeliaciniais skundais Policijos departamentas prie VRM ir Utenos apskrities VPK prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių nurodytas laikas VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojų ir Utenos apskrities VPK pareigūnų nesutampa. Daro prielaidą, jog VšĮ Utenos ligoninės darbuotojai, atsižvelgdami į įvedamą vasaros laiką, nebuvo tiksliai nustatę laikrodžių. Nurodo, kad jų pateikti duomenys yra tikslūs, registruoti policijos informacinėje sistemoje ir negali būti laiko neatitikimo klaidų.

Atsakovas T. Š. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2010-04-11 Utenos apskrities VPK VTS pareigūnas M. N. dėl patirto rankos sužalojimo kreipėsi į VšĮ Utenos apskrities ligoninės priėmimo skyrių ir nurodė, kad buvo sužalotas tarnybos metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 135/10(08) konstatuota, jog pareigūnui M. N. yra lūžusi dešinio delnakaulio galvutė ir tuo jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. M. N. nedarbingumas tęsėsi iki 2010-07-23 (1 t., b. l. 14-15, 58-59; 130-131, 2 t., b. l. 70-72). Utenos apskrities VPK atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas M. N., įvyko tarnyboje, sulaikant T. Š., nevykdžiusį pareigūno reikalavimų ir pareigūno sveikatos sutrikdymas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, padidėjusiu pavojumi bei rizika (1 t., b. l. 9-13, 77-83). Pripažinus pareigūnui M. N. sveikatos sutrikdymą, vykdant tarnybines pareigas, Utenos apskrities VPK viršininko 2010-11-10 įsakymu Nr. 89-V-424 M. N. 2010-12-06 išmokėta 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 28 963,44 Lt (1 t., b. l. 137-139). Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas M. N. pagal 2010-04-12 išduotą nedarbingumo pažymėjimą už pirmas dvi dienas išmokėjo 227,70 Lt (2 t., b. l. 10). 2010-04-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal T. Š. pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 2010-10-06 Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 4-16, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 89-1-00228-10; b. l. 1, 75, 105-114). Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1722-455/2010 T. Š. pripažintas kaltu 2010-04-11 padarius administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 550 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-1722-455/2010, b. l. 31-32). Ieškovas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašė teismą išmokėtas lėšas priteisti iš žalą padariusio asmens, atsakovo T. Š.. Atsakovas nurodė, jog 20.39 – 21.45 val. laikotarpiu jis ir pareigūnas V. N. buvo skirtingose vietose, tuo metu tarp jo ir V. N. jokio konflikto nebuvo, į policijos komisariatą jis buvo pristatytas apie 22 val., o V. N. dėl patirtos traumos VšĮ Utenos ligoninėje lankėsi 21.15-21.40 val., t.y. iki atvykimo į įvykio vietą, kas patvirtina, jog pareigūnas V. N. buvo sužalotas iki jo sulaikymo.

Atlikto nelaimingo atsitikimo, kurio metu traumą patyrė pareigūnas M. N., 2010-06-16 tyrimo išvada konstatuota, jog pareigūnas rankos traumą patyrė 2010-04-11, sulaikant atsakovą T. Š. (1 t., b. l. 9-13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. N. nurodė, kad traumą patyrė sulaikant besipriešinantį atsakovą T. Š., rankai nuslydus/atsitrenkus į laiptų turėklus (2 t., b. l. 35-41). Minėtą aplinkybę patvirtino liudytojai M. V., T. D., E. J. (2 t., b. l. 35-41). Iš tarnybinio patikrinimo dėl nelaimingo atsitikimo medžiagos matyti, kad Utenos apskrities policijos komisariate 2010-04-11 20.23 val., gavus R. V. pranešimą apie statybinių blokelių vagystę Aušros g. 56, Utenos m., į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, tame tarpe ir M. V. bei M. N., kurie, 20.56 val. gavus naują pranešimą apie piliečio sužalojimą Vaižganto g. 20-39, Utenos m., buvo išsiųsti į minėtą įvykio vietą. Nustatyta, kad 21.45 val. gavus R. V. pranešimą apie triukšmaujančius neblaivius T. Š. bei T. V., į Aušros g. 56, Utenos m., pakartotinai buvo išsiųsti pareigūnai M. V. bei M. N.. Byloje nėra ginčo, tai pirmosios instancijos teisme pripažino ir T. Š., jog atsakovas nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams dėl ko T. Š. atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai (1 t. b.l. 9-13). Byloje nustatyta, jog 2010-04-11 atsakovas T. Š. apie 21.50-22.00 val. buvo sulaikytas ir į policijos komisariatą pristatytas 22.05 val. (1 t., b. l. 25-29, 35-36). Iš byloje esančios įvykio Nr. ROIK 0110000166602 kortelės bei liudytojų R. F., D. M., M. N. duotų paaiškinimų matyti, jog pristačius į policijos komisariatą T. Š., M. N. išvyko į medicinos įstaigą dėl dešinės rankos skausmo (1 t., b. l. 25-29, 35-36, 2 t., b. l. 35-41, 74-77, 110-112). D. M. nurodė, kad patinusią M. N. ranką jis pastebėjo sulaikant T. Š. (1 t., b. l. 32-33). Tačiau VšĮ Utenos apskrities ligoninės Suaugusiųjų ambulatorinių ligonių registracijos knygos, Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės, pažymos apie traumos sunkumą įrašai rodo, jog M. N., kuriam nustatytas skeveldrinis II delnakaulio galvutės lūžis, į priėmimo skyrių atvyko 2010-04-11, 21.15 val. ir jam buvo suteikta medicininė pagalba (1 t., b.l. 17, 2 t., b. l. 70-72, 3 t., b.l. 69-70). Nagrinėjant laiko neatitikimą tarp M. N. išvykimo į įvykio vietą 21.45 val., atsakovo T. Š. sulaikymo momento ir M. N. kreipimosi į medicinos įstaigą, liudytojai V. L., N. B. apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog, nors priimdami pacientus ne visuomet atkreipdavo dėmesį į tikslų laiką, tačiau ligonių registracijos knygoje pacientų priėmimo bei išleidimo laikas galėjo skirtis tik keliomis ar keliolika minučių, tačiau ne valanda laiko (3 t., b. l. 77-78). Aplinkybę, jog Suaugusių ambulatorinių ligonių registracijos knygoje vėliau į priėmimo skyrių atvykęs A. B. yra įrašytas anksčiau nei M. N., liudytoja N. B. paaiškino kaip pasitaikančią klaidą, kai dirbant kelioms slaugytojos pirmiau įregistruojamas pacientas, neįvertinus, jog anksčiau atvykusiam jau suteikiama skubi pagalba jo neįregistravus į ligonių registracijos knygą. Iš VšĮ Utenos apskrities ligoninės pranešimo Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui, apie traumą darbe patyrusį asmenį, matyti, jog nurodant M. N. traumos laiką pažymėta, kad trauma įvyko 2010-04-11, apie 20 val., tarnybos metu sulaikant pažeidėją (2 t., b. l. 70, 3 t., b. l. 75). Pirmosios instancijos teisme liudytojas S. F., davęs specialisto išvadą, nurodė, kad tokios traumos, kokią patyrė M. N., poveikį galima pajusti ir po kurio laiko (1 t., b. l. 58-59, 2 t., b. l. 141-143). Liudytojas V. L., ligoninės priėmimo skyriuje suteikęs med. pagalbą M. N., apeliacinės instancijos teismui iš esmės patvirtino liudytojo S. F. duotus parodymus, jog po delnakaulio galvutės lūžio skausmo pajautimas bei rankos sutinimas sužalotiems/susižalojusiems asmenims gali pasireikšti skirtingai ir tai priklauso nuo to, kiek pažeisti lūžio vietoje minkštieji audiniai, ar yra pažeistos kraujagyslės bei kitas aplinkybes (3 t., b. l. 77-78). Įvertinus minėtus duomenis, neatmestina, kad skeveldrinį II delnakaulio galvutės lūžį M. N. galėjo patirti ir iki iškvietimo į įvykio vietą 21.45 val., t.y., iki sulaikant T. Š.. Apeliantų teiginiai dėl laiko neatitikimo VšĮ Utenos ligoninės dokumentų įrašuose dėl vasaros laiko įvedimo vertintini kritiškai, nes 2010 m. Lietuvoje vasaros laikas viena valanda į priekį buvo įvestas naktį iš 2010-03-27 į 2010-03-28, t.y., faktiškai dvi savaitės iki M. N. atvykimo į ligoninės priėmimo skyrių, kas leidžia daryti išvadą, jog ligoninės darbuotojų laikrodžiai jau turėjo būti nustatyti teisingai. Be to, iš Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad 2010-04-15 M. N. nurodė, jog į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių jis nuvyko maždaug po valandos, į skyrių pristačius T. Š., kas atitiktų 23 val., todėl net įvertinus, jog ligoninės ar med. personalo laikrodžiai nebuvo persukti 1 val. į priekį, M. N. atvykimas turėjo būti fiksuojamas po 22 val. (1 t., b. l. 48-49). Tai leidžia teikti ir ta aplinkybė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. girtumas konstatuotas 21.16 val., o įvertinus, jog iš Utenos apskrities VPK 2012-05-02 rašto Nr. 89-S-4013 matyti, kad alkoholio kiekio matuoklio rodmenys perėjus į vasaros laiką nebuvo nustatyti, darytina išvada, kad T. Š. girtumas konstatuotas 22.16 val., kas atitinka jo pristatymą į VPK sulaikius. T. Š. reikalaujant, M. N. girtumas patikrintas 23.11 val. (alkoholio matuoklio rodmenys dėl M. N. girtumo rodo 22.11 val.), po ko, M. N. teigimu, jis išvyko į ligoninės priimamąjį (2 t., b. l. 60, baudž. byla, b. l. 17, 19, 71). Minėti M. N. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad T. Š. sulaikius ir pristačius į VPK skyrių, į ligoninės priėmimo skyrių jis turėjo atvykti po 23 val.. Kadangi pareigūnams atvykus į įvykio vietą Aušros g. 56, Utenos m., 20.23 val. gavus R. V. pranešimą apie vagystę, įvykio vietoje T. Š. nebuvo, konstatuoti, jog iki 21 val. M. N. buvo sužalotas atsakovo, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog išvykstant į įvykį M. N. vairavo transporto priemonę, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog esant delnakaulio galvutės lūžiui, vairavimas yra negalimas. Be to, byloje nėra duomenų, jog į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių jį nuvežė bendradarbiai ar artimieji.

Kaip nurodyta aukščiau, 2010-09-03 atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno M. N. sveikatos sutrikdymo, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupė pripažino pareigūno M. N. sužalojimus patirtus vykdant tarnybines pareigas ir, nustačius sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, M. N. išmokėta 28 963,44 Lt kompensacija. Be to, dėl patirtos traumos nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos 227,70 Lt ligos pašalpa bei socialinio draudimo įmokos (1 t., b. l. 79-83, 137-139). LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba 15 punkte nustatyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o šios tvarkos 26 punktas numato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245-6.250 str.). Kadangi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, ieškovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais reikalaudami atlyginti patirtą žalą, turi įrodyti esant visoms T. Š. civilinės atsakomybės sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156/2009; Nr. 3K-3-423/2010, kt.). Kadangi aukščiau paminėtos laiko tarp pareigūnui suteiktos medicininės pagalbos ir T. Š. sulaikymo neatitikimo aplinkybės leidžia abejoti ar sužalojimus pareigūnas M. N. patyrė T. Š. sulaikymo metu ir minėtų abejonių dėl žymaus laiko neatitikimo, kuris neatitinka keliuose skirtinguose dokumentuose, ieškovas bei tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais nepašalino, neginčijamais įrodymais nepagrindė, kolegija daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti esant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp T. Š. veiksmų bei M. N. sužalojimo. Kadangi ieškovui ir trečiajam asmeniui atgręžtinis reikalavimas dėl patirtos žalos gali būti patenkintas tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, pripažinti, jog nagrinėjamu atveju T. Š. kyla civilinė atsakomybė, negalima (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė