Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-21-228/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-03Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
2-21-228/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01131-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
T. Š.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-21-228/2013Teisminio proceso Nr.2-50-3-01131-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 44.5.2.; 113.1.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. S., atsakovui T. Š. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui T. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti iš atsakovo 28 963,44 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir atstovė posėdžių metu nurodė, kad 2010-04-11, 20.23 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Utenos apskrities VPK) Operatyvaus valdymo skyriuje gavus R. V. telefoninį pranešimą dėl statybinių keramzitinių blokelių vagystės, 20.24 val. į įvykio vietą buvo išsiųsti Utenos apskrities VPK VTS patrulių būrio mobiliosios grandies vyresnysis patrulis M. N. ir patrulis M. V.. Įvykio vietoje dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo sulaikant T. Š., kuris aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, vyresniajam patruliui M. N. lūžo dešinės rankos delnakaulio galvutė ir jam buvo nustatyta diagnozė – dešinės plaštakos II delnakaulio galvutės lūžimas, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio 2010-10-07 nutrauktas pagal LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. M. N. 2010-04-12 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2010-07-23. Ieškovas taip pat nurodė, jog Policijos departamentas prie VRM, atsižvelgdamas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-10 raštą „Dėl lėšų skyrimo piniginei kompensacijai išmokėti“, į tarnybinio patikrinimo išvadą, Utenos apskrities VPK viršininko įsakymą „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, Utenos apskrities VPK skyrė 28 963,44 Lt piniginei kompensacijai M. N., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, atliekant tarnybines pareigas, išmokėti. Išmokėjus kompensaciją, ieškovas turi teisę iš atsakovo T. Š., dėl kurio kaltės buvo sužalotas pareigūnas, regreso tvarka išsieškoti 28 963,44 Lt žalą.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė priteisti iš atsakovo T. Š. 227,70 Lt žalos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškinyje ir jo atstovė posėdžių metu nurodė, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl pareigūno M. N. tarnybos metu patirtos traumos nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo ligos pašalpą, kuri lygi pareigūno vidutiniam darbo užmokesčiui, bei socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad ligos pašalpa mokama iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti, t.y. iš lėšų, skirtų pareigūnų atlyginimams. Kadangi išmokos iš VSDFV ligos atveju pareigūnui nepriklauso, todėl pareigūno ligos atveju išlaidas patiria darbdavys. M. N. laikino nedarbingumo laikotarpiu priskaičiuota ir išmokėta 227,70 Lt. Kadangi Utenos AVPK 227,70 Lt dydžio žalą patyrė dėl neteisėtų T. Š. veiksmų, todėl prašo iš jo priteisti 227,70 Lt.

Atsakovas T. Š. atsiliepime ir teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis nekaltas dėl M. N. patirtos traumos, kadangi M. N. negali pasakyti, kuriuo metu galėjo susižaloti ranką, nes to nepajautė, tik mano, kad tai galėjo įvykti prie laiptų, sulaikant T. Š.. Jis pats dėl šio įvykio nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai, kadangi buvo nepagrįstai užsipultas ir apkaltintas vagyste, o po to policijos pareigūnų sumuštas. Jo veiksmai bei kaltė buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti pasipriešinimo valstybės tarnautojui požymių, todėl jo kaltės dėl policininko M. N. sužalojimų nėra.

Atsakovas taip pat nurodė, jog tarp M. N. patirtos traumos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes sulaikymas vyko 21:40 val., o pareigūnas dėl minimo sužalojimo į gydymo įstaigą kreipėsi 21:15 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys atmestini.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2010-04-11, vykdant pareigas, buvo sužalotas Utenos apskrities VPK VTS patrulių būrio mobiliosios grandies vyresnysis patrulis M. N.. Dėl sužalojimo pareigūnas kreipėsi į VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam suteikta pagalba (70-71 b.l.). Pagal specialisto išvados duomenis (58-59 b.l., I t.) pareigūnui M. N. padarytas sužalojimas: dešinio delnakaulio galvutės lūžimas, dėl padaryto sužalojimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra M. N. nedarbingumas tęsėsi iki 2010-07-23 (13-131 b.l., I t.)..

Dėl įvykio Utenos AVPK buvo atliekamas nelaimingo atsitikimo tyrimas (9-76 b.l., I t.), 2010-06-16 surašyta išvada dėl šio įvykio (9-13 b.l., I t.), kurioje konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas M. N., įvyko tarnyboje, vėliau buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl nelaimingo atsitikimo (tyrimo medžiagos Nr. 89-9-IS-37) (78-131 b.l., I t.), 2010-09-03 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (79-84 b.l., I t.), kurioje siūloma pripažinti, kad patrulis M. N. buvo sužalotas, vykdydamas pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi bei rizika, pasiūlyta išduoti pareigūnui M. N. siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, gavus pažymą iš CMEK, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas M. N. sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo.

2010-11-10 Utenos AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 89-V-424, kuriuo pripažinus pareigūnui M. N. sveikatos sutrikdymą, vykdant tarnybines pareigas, buvo nuspręsta išmokėti 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 28 963,44 Lt, ir šis suma pareigūnui buvo išmokėta 2010-12-06 (137-139 b.l., I t.).

Iš byloje esančios 2011-11-04 pažymos matyti, jog M. N. pagal 2010-04-12 išduotą nedarbingumo pažymėjimą už pirmas dvi dienas priskaičiuota 227,70 Lt (10 b.l., II t.).

Dėl minėto įvykio T. Š. atžvilgiu 2010-04-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 286 str., ikiteisminis tyrimas 2010-10-06 Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ikiteisminio tyrimo medž. Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 75, 105-114 b.l.).

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė. Šiame teisės akte nurodyta, kokių asmenų sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis, išvardyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, išdėstyta draudimo ir kompensacijų sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka. Sąlygų 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o pagal 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė nurodytų teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis (Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnis, 2 straipsnio 2, 4 dalys, Asmenų draudimo valstybės lėšomis taisyklių 1.1 punktas).

Nurodytais teisės aktais valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad juose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai.

Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui M. N. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, o Utenos AVPK, išmokėjęs ligos pašalpą ir įmoką socialinaim draudimui, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina LR CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tiek ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, tiek Utenos AVPK prašo priteisti dėl kompensacijos išmokėjimo M. N. patirtą 28 963,44 Lt dydžio žalą, tiek 227, 70 Lt sumą iš atsakovo T. Š., kadangi ieškovo ir trečiojo asmens nuomone vykdydamas pareigas, buvo sužalotas pareigūnas M. N., sužalojimą patyrė dėl neteisėtų atsakovo T. Š. veiksmų.

Taigi kyla deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.

Pagal LR CK 6.245 str. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Tačiau atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, tai yra priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (LR CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (LR CK 6.249 str.).

Taigi civilinei atsakomybei kilti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys.

Minėta, kad 2010-04-11, vykdant pareigas, buvo sužalotas Utenos apskrities VPK VTS patrulių būrio mobiliosios grandies vyresnysis patrulis M. N.. Dėl patirto sužalojimo teisės aktais nustatyta tvarka jam buvo išmokėta kompensacija, kurią išmokėjus, Policijos departamentas prie LR VRM patyrė išmokėtos kompensacijos dydžio žalą – 28 963,44 Lt, o Utenos AVPK - 227,70 Lt žalą.

Nustatyta, kad 2010-04-11 policijos pareigūnai M. N. ir M. V. išsiųsti 20:24 val. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), šie pareigūnai 20:56 val. buvo iškviesti į kito įvykio vietą (duomenys neskelbtini), vėliau 21:45 val. pakartotinai šie pareigūnai iškviesti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (19 b.l., I t., 75-76, 110-111 b.l., II t.). Šioje įvykio vietoje, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu bei šios bylos nagrinėjimo metu, apie 21:50 - 22:00 val. buvo sulaikytas T. Š., kuris sulaikymo metu pasipriešino valstybės tarnautojui.

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad M. N. sužalojimą patyrė 2010-04-11, apie 21:50 – 22:00 val, sulaikant T. Š., ir jam priešinantis. Nurodytų aplinkybių patvirtinimui pateikė įrodymus: ikiteisminio tyrimo medžiagą, nelaimingo atsitikimo bei tarnybinio patikrinimo medžiagas, bei kitus įrodymus, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai M. V., M. N., R. F., D. N., D. M.. Minėtų įrodymų duomenimis M. N. patyrė sužalojimą apie 21:50 - 22:00 val., sulaikant besipriešinantį atsakovą T. Š. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Tačiau iš byloje esančių VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ dokumentų: 2010-04-16 pažymos Nr. S-275 apie traumos sunkumą, Suaugusių ambulatorinių ligonių registracijos knygos įrašų, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės, įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę (71, 125 b.l., I t., 69-72 b.l., II t.) duomenų matyti, kad M. N. į VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ priėmimo skyrių atvyko 2010-04-11 21:15 val., kur buvo apžiūrėtas ir jam suteikta pagalba, tai yra iki T. Š. sulaikymo, kurio metu, kaip teigia ieškovas ir trečiasis asmuo, pareigūnas M. N. patyrė sužalojimus. Šalinant prieštaravimus, Utenos AVPK kreipėsi į VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ dėl pareigūno M. N. kreipimosi į priėmimo skyrių laiko duomenų patikslinimo (67 b.l., II t.). Gautame atsakyme nurodyta, jog pareigūno M. N. kreipimosi data ir laikas pažymoje Nr. S-275 yra teisingi. Kitų įrodymų, pašalinančių prieštaravimus, ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo T. Š. atžvilgiu, kadangi nenustatytas priežastinis ryšys tarp T. Š. veiksmų bei M. N. sužalojimo, tai yra pateikti įrodymai nepatvirtina, kad dėl atsakovo T. Š. pasipriešinimo pareigūnui M. N. jį sulaikant 2010-04-11 apie 21:50 val. – 22:00 val., pareigūnas M. N. patyrė dešinio II delnakaulio galvutės lūžimą (LR CPK 185 str.), todėl ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys atmestini.

Atsakovui T. Š. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-19 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01765 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų, išlaidos už pagalbą sudaro 400 Lt (160-161 b.l., I t., 29 b.l., II t.), kurios pagal LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (2012-07-18 nutarimo Nr. 884 redakcija) patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas laikytinos pagrįsto dydžio.

Taip pat šioje byloje teismas patyrė 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Atmetus ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius, iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės biudžeto naudai priteistina po 200 Lt iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir po 10 Lt iš kiekvieno teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 83 str., 88 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės biudžeto naudai po 200 Lt iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5630) ir po 10 Lt iš kiekvieno teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) bei pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stacevičienė