Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ASVIS“ ieškinį atsakovei UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „ASVIS“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 337,65 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-06-12 sudarė su atsakove Patalpų nuomos (subnuomos) sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartimi sutartus mokėjimus nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei ieškovė yra permokėjusi 337,65 Eur sumą. Ieškovė ragino atsakovę grąžinti susidariusią permoką, tačiau atsakovė skolos ieškovei nesumokėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-07 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „ASVIS“ iš atsakovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ 337,65 Eur permoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo (2016-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pagal sutartį sumokėjo nuomos dydžio depozitą ir vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio užstatą. Ieškovė mokėdavo nereguliariai, pažeidžiant terminus. Per visą nuomos laikotarpį pagal nuomos sutartį ieškovė turėjo sumokėti 11 498,33 Eur, iš kurių: 651,58 Eur (užstatas ir depozitas), 10 846,75 Eur (nuomos ir komunaliniai mokesčiai). Pasibaigus sutarčiai, atsakovė grąžino ieškovei 651,58 Eur depozitą ir 77,19 Eur permoką. Permoka atsirado dėl sąskaitoje neteisingai nurodytos mokesčio sumos, kai buvo sumažintas nuomojamas plotas. Be to, ieškovė nėra sumokėjusi delspinigių atsakovei, kurie yra 146,88 Eur. Ieškovė UAB „ASVIS“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 199,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog po ieškinio pateikimo ir po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė sumokėjo dalį ieškiniu reikalautos sumos. Ieškovės manymu, ieškinio reikalavimas dėl 337,65 Eur sumokėjimo yra patenkintas ir reikalavimų šioje dalyje ieškovė nebereiškia bei nebeprašo priteisti procesinių palūkanų. Atsakovė nesumokėjo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl preliminarus sprendimas yra įvykdytas iš dalies. Ieškovė ieškinį dalyje dėl 11,86 Eur priteisimo pareiškė dėl atsakovės klaidos sąskaitoje nurodžius klaidingas sumas, todėl bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės ir turi būti atlygintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-17 galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 preliminarų sprendimą dalyje dėl 325,79 Eur priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; atmetė ieškovės UAB „ASVIS“ reikalavimą dėl 11,86 Eur skolos priteisimo; priteisė ieškovei UAB „ASVIS“ iš atsakovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ 191,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad patalpų nuomos sutartyje šalys nėra sutarusios, kada turi būti grąžintas depozitas ir užstatas. Tokiu atveju teismas sprendė, jog yra taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalies norma, kad skolininkas turi įvykdyti prievolę per 7 dienas nuo dienos, kai kreditorius pareikalavo ją įvykdyti.Atsakovė pripažįsta, jog galutinai skolos suma buvo suderinta 2016-06-13. Tokiu atveju atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui iki 2016-06-20. Atsakovei laiku nesumokėjus, ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimus teisme ir pagrįstai pareiškė ieškinį 2016-06-23. Nors atsakovė sumokėjo 2016-07-08, t. y. iki preliminaraus sprendimo ir ieškinio gavimo, tai nepanaikina jos pareigos atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė reikalavimo teisę jau turėjo ir turėjo teisę reikšti ieškinį. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė pripažino, jog šis reikalavimas dėl 11,86 Eur priteisimo yra nepagrįstas ir byloje nėra įrodymų patvirtinančių šio reikalavimo pagrįstumą, todėl teismas ieškinį dalyje dėl 11,86 Eur priteisimo atmetė.Likusią ieškinio reikalavimų dalį atsakovė patenkino po preliminaraus sprendimo priėmimo. Ginčo dėl šios skolos ir jos dydžio byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 325,79 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Kadangi ši skolos dalis yra sumokėta po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismas bylos dalį dėl 325,79 Eur priteisimo yra nutraukė. Teismas patenkino 96 procentus ieškovės reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiant 191,89 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 galutinį sprendimą pakeisti – atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 191,89 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog patalpų nuomos sutartyje nebuvo nustatyto termino, per kurį atsakovė turėjo sugrąžinti ieškovei sumokėtą užstatą. Atsakovė visą priklausančią skolą (sumokėtą užstatą) ieškovei grąžino dar iki jai tapo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į teismą.Pagrindinis teismo argumentas, kuriuo yra remiamasi argumentuojant atsakovės pareigą atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas yra tas, kad atsakovė pripažįsta, jog galutinai skolos suma buvo suderinta 2016-06-13, tad atsakovė turi įvykdyti prievolę per 7 dienas, kai kreditorius pareikalavo ją įvykdyti. Šis argumentas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esančiai medžiagai. 2016-06-13 ieškovė pateikė skolų suderinimo aktą Nr. 3, kuriame reikalaujama pripažinti skola sudarė 337,65 Eur (kai faktinė skola buvo 325,79 Eur). Šio skolų suderinimo akto atsakovė nepasirašė, kadangi jame buvo nurodyta klaidinga suma. Ji buvo 11,86 Eur buvo didesnė, todėl akivaizdu, kad 2016-06-13 jokio galutinio skolų suderinimo nebuvo. 2016-11-17 yra data, kai teismo sprendimu buvo suderinta skolos suma.Kadangi ieškovė nesilaikė patalpų nuomos sutarties, remiantis sutarties 6.1 punktu, ieškovė privalėjo mokėti delspinigius. Delspinigiai buvo apskaičiuoti remiantis dokumentu „Pirkimų ir atsiskaitymų žurnalas“ už laikotarpį 2013-05-01 – 2015-09-31, delspinigių suma sudaro 146,88 Eur. 2016-08-16 ieškovei buvo išsiųstas reikalavimas sumokėti delspinigius, jie yra nesumokėti.Ginčas dėl skolų suderinimo atsirado tik dėl to, kad ieškovė mokėjimus vykdė netvarkingai. Buvo nesilaikoma nurodytų sutartyje mokėjimo terminų.Ieškovė UAB „ASVIS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė bando paneigti teismo posėdžio metu savo paties pripažintą aplinkybę, kad galutinai skolos suma buvo suderinta 2016-06-13. Šią aplinkybę atsakovės atstovas pripažino teismo posėdžio metu. Šalies pripažintų aplinkybių įrodinėti nereikia.Nors 2016-06-13 skolų suderinimo akte buvo nurodyta 337,65 Eur dydžio skola, t. y. 11,86 Eur didesnė, nei teismo pripažinta 325,79 Eur skola, atsakovė vis tiek turėjo pareigą apmokėti 325,79 Eur skolą, dėl kurios ginčo nebuvo. Aplinkybė, kada skolos suma tarp šalių buvo suderinta, apskritai neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju sąlyga, būtina ieškovo reikalavimo teisės į 325,79 Eur užstato grąžinimą atsiradimui yra ne šalių tarpusavio sutarimas dėl skolos dydžio, o ieškovo pareikalavimas įvykdyti prievolę.2016-06-13 skolų suderinimo akto pateikimas, nesvarbu, ar jis buvo pasirašytas atsakovės ar ne, laikytinas ieškovės reikalavimu įvykdyti prievolę – grąžinti 325,79 Eur. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovės kreipimosi į teismą atsirado dėl atsakovės kaltės.Atsakovė nepareiškė reikalavimo priteisti delspinigius, todėl tokie atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė skolą ieškovei grąžino dar iki jai tapo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą su atsakovės prievolės ieškovei įvykdymo termino suėjimo momentu, sprendžiant, jog nuo šio momento ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kadangi šalių sutartyje nebuvo nustatytas ginčo prievolės įvykdymo terminas, turėjo būti taikoma CK 6.53 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas, tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Siekiant tinkamai pritaikyti pastarąją teisės normą turėjo būti nustatytas kreditorius pareikalavimo įvykdyti prievolę momentas. Šiuo momentu pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo galutinį skolos sumos suderinimą tarp šalių, įvykusį 2016-06-13. Kreditoriui pareikalavus įvykdyti prievolę 2016-06-13, pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį atsakovė turėjo ją įvykdyti iki 2016-06-20, o atsakovei laiku to nepadarius, ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimus teisme ir pagrįstai pareiškė ieškinį 2016-06-23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo ieškovei skolą 2016-07-08, t. y. iki preliminaraus sprendimo ir ieškinio gavimo, nepanaikina atsakovės pareigos atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė reikalavimo teisę, o tuo pačiu ir teisę reikšti ieškinį, jau turėjo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nagrinėjamą ir susijusius atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta. Atsakovė taip pat nurodo, jog priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, 2016-06-13 jokio galutinio skolų suderinimo nebuvo, skola suderinta 2016-11-17, priėmus skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Atsakovės atstovas 2016-11-02 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu laibai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog skola tarp šalių buvo suderinta būtent 2016-06-13, o tiksliai teismo posėdžio metu buvo teigta: „Noriu pasakyti, kad galutinai skolų suderinimo aktas, skolų suderinimo aktas Nr. 3, kur buvo atsiųsta, tai buvo skola suderinta tiktai birželio 13 diena“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:08:12). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo pastarosios aplinkybės nustatymo pagrįstumo. Be to, pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo ieškovė, šalies pripažintų aplinkybių įrodinėti nereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Aiškinant šias normas sistemiškai, šalies pripažinti faktai turi teisinės reikšmės ir jo nebereikia įrodinėti po to, kai buvo pareikštas reikalavimas ar atsikirtimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2006). Šiuo atveju ginčijamas faktas yra pripažintas teismo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo pripažinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą.Dėl atsakovės argumentų, susijusių su jos apskaičiuotais delspinigiais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovei nepareiškus priešpriešinių reikalavimų dėl delspinigių priteisimo nagrinėjamoje byloje, šie argumentai teisinės reikšmės skundžiamam procesiniam sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nurodytoje dalyje šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, o ieškovės – tenkinamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 72,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos centras“ ieškovės UAB „ASVIS“ naudai priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.