Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-01 · Civilinė byla Nr. 2-1886/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
2-1886/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1886/2013Procesinio sprendimo kategorija: 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1669-173/2013, kuria netenkintas nurodyto pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valsta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Valsta“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o to paties teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

2012 m. spalio 4 d. įvykusio BUAB „Valsta“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB klinikos „Sana vita“ akcijų pradinių pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ buvo priimtas nutarimas „BUAB klinikos „Sana vita“ akcijas 1 mėnesį pardavinėti už 50 proc. likutinės balansinės vertės kainą, t. y. 125 000,00 Lt; turto nepardavus per nustatytą terminą, BUAB klinika „Sana vita“ akcijų pardavimo kainą mažinti 50 procentų ir akcijas pardavinėti už 62 500,00 Lt kainą dar vieną mėnesį; turto nepardavus per nustatytą terminą, akcijų pardavimo kainą mažinti dar 70 procentų ir akcijas pardavinėti už 18 750,00 Lt kainą dar 2 savaites; turto nepardavus paskutine sumažinta kaina per 2 savaites dėl akcijų pardavimo šaukti kreditorių susirinkimą; BUAB klinika „Sana vita“ akcijas parduoti be varžytynių, apie turto pardavimą skelbiant viešai“ (17-24 b. l.).

2013 m. kovo 8 d. BUAB „Valsta“ kreditorių susirinkime priimti nutarimai: antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl likusios neparduoto turto ir reikalavimo teisių perdavimo kreditoriams ir/arba nurašymo“ nutarta „1. Nurašyti UAB „Medicinos tyrimų centras“ įsiskolinimą bendrai 76 640,57 Lt sumai. 2. BUAB „Sana Vita“ akcijas pardavinėti už 10 000 Lt dvi savaites, nepardavus pardavinėti už 5 000 Lt dvi savaites, dar nepardavus – toliau pardavinėti už 2 000 Lt; nepardavus pagal nustatytą tvarką, šaukti kreditorių susirinkimą“ (toliau – ginčo nutarimas Nr. 2), ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui“ bei penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl prašymo pateikimo teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos“ nutarta minėtų klausimų svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui (toliau – ginčo nutarimai Nr. 4 ir Nr. 5; 8-16 b. l.).

Šalies argumentai

Bankrutavusios UAB „Valsta“ administratoriaus įgaliotas asmuo skunde apygardos teismui prašė panaikinti 2013 m. kovo 8 d. BUAB „Valsta“ kreditorių susirinkimo nutarimus: darbotvarkės klausimu „Dėl likusios neparduoto turto ir reikalavimo teisių perdavimo kreditoriams ir/arba nurašymo“ nutarimo Nr. 2 dalį, kuria nutarta „BUAB „Sana Vita“ akcijas pardavinėti už 10 000 Lt dvi savaites, nepardavus pardavinėti už 5 000 Lt dvi savaites, dar nepardavus – toliau pardavinėti už 2 000 Lt; nepardavus pagal nustatytą tvarką, šaukti kreditorių susirinkimą“; darbotvarkės klausimais „Dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui“ ir „Dėl prašymo pateikimo teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos“ priimtus nutarimus Nr. 4 ir Nr. 5, kuriais nepritarta įmonės likvidavimo aktui ir balansui bei prašymo pateikimui dėl įmonės pabaigos (1-5 b. l.).

Nurodė, kad BUAB „Valsta“ kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei teisminės praktikos reikalavimams, dėl ko turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; BUAB „Valsta“ likvidavimo procedūra turėjo būti užbaigta pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą, t. y. iki 2011-04-22, tačiau BUAB „Valsta“ kreditoriai siekia vilkinti minėtos įmonės bankroto procedūrą, įpareigodami bankroto administratorių vykdyti beverčio atsakovo turto (BUAB klinikos „Sana vita“ akcijų) pardavimą. Pareiškėjo teigimu, jis apie parduodamas BUAB klinikos „Sana vita“ akcijas skelbė 2012-10-19, 212-11-10, 2012-12-10, 2013-01-21 dienraštyje „Kauno diena“, 2012-10-20, 2012-11-10, 2012-12-10, 2013-01-22 dienraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau minėtos įmonės akcijos neparduotos, o kreditorius UAB „Medicinos bankas“, kurio finansinis reikalavimas sudaro 92,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, 2013-03-08 kreditorių susirinkime vienasmeniškai nusprendė nenurašyti beverčio įmonės turto bei nepritarė kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimams Nr. 4 ir Nr. 5.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą (CPK 185 str., 47-50 b. l.).

Nurodė, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Teismo teigimu, už nutarimą balsavo 92,19 procentai visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų, o aplinkybė, jog dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo. Pasak teismo, bankrutavusios įmonės turtas gali būti pripažintas beverčiu ir nurašytas tik kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu, o nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti dar kartą, nustatydamas parduodamo turto pardavimo tvarką.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ argumentu, jog BUAB „Valsta“ kreditoriai neturėjo pareigos pritarti įmonės likvidavimo aktui ir balansui bei įpareigoti administratorių pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Valsta“ pabaigos, kadangi ne visas įmonės turtas yra realizuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas BUAB „Valsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus (59-63 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. BUAB „Valsta“ likvidavimo procedūra turėjo būti užbaigta ne vėliau kaip per ĮBĮ 33 str. 7 d. nustatytą 24 mėnesių terminą, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 22 d. Neužbaigus likvidavimo procedūros iki 2011 m. balandžio 22 d., likęs neparduotas BUAB „Valsta“ bevertis įmonės turtas turėjo būti nurašytas kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas yra privalomas, tačiau iki šiol tiek BUAB „Valsta“ kreditoriai, tiek pirmosios instancijos teismas vilkina BUAB „Valsta“ bankroto procedūrą, nors bankrutavusios įmonės turto pardavimo procesas negali vykti neribotą laiką;

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktinę aplinkybę dėl ginčo turto – bankrutavusios įmonės akcijų bevertiškumo, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str., dėl ko teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta. BUAB „Valsta“ administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo įpareigojimą apie parduodamas BUAB klinika „Sana Vita“ akcijas skelbė: 2012-10-19, 2012-11-10, 2012-12-10, 2013-01-21 dienraštyje „Kauno diena“, 2012-10-20, 2012-12-10, 2012-11-10, 2012-12-10, 2013-01-22 dienraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau nurodytos akcijos - neparduotos. Potencialių pirkėjų, siekiančių įsigyti bankrutavusios įmonės akcijas neatsirado, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad padidėtų parduodamų bankrutavusios įmonės akcijų kaina, o pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti 2013 m. kovo 8 d. BUAB „Valsta“ kreditorių susirinkimo nutarimus, veikė šališkai BUAB „Valsta“ kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ interesais, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog kreditorių susirinkimo narių teisės bankroto procese nėra absoliučios. Be to, neužbaigus likvidavimo procedūros iki 2011 m. balandžio 22 d., kreditoriai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl termino likvidavimo procedūrai pratęsti, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į pareiškėjo BUAB „Valsta“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį (68-71 b. l.). Nurodo, jog skundžiamas nutarimas užtikrina įmonei priklausančio turto pardavimo už didžiausią įmanomą kainą įgyvendinimą bei sudaro sąlygas kuo didesniam kreditorių reikalavimų patenkinimui. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą (ĮBĮ 33 str. 5 d.). 2012 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 2 nutarė patvirtinti tvarką, kuria parduodamos akcijos, tačiau bankroto administratorius šios akcijų pardavimo tvarkos neskundė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

ĮBĮ 3 straipsnio nuostatomis, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus numatytas išimtis. Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių susirinkimo teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime; kreditorių susirinkimas, priima nutarimus balsų dauguma, o susirinkimo nariai, balsuodami jo kompetencijai pavestais klausimais, tokiu būdu išreiškia kreditorių valią, tačiau ši kreditorių susirinkimo kompetencija, tačiau kreditorių susirinkimo teisė nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip teisė priimti balsų dauguma sprendimus prieštaraujančius teisės aktams (ĮBĮ 24 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. Sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina, „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (atsakovo BUAB „Valsta“ bankroto administratorius), apskųsdamas atsakovo kreditorių susirinkimo ginčo nutarimus, tarp jų antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo Nr. 2 dalį, kuria nutarta parduoti BUAB klinikos „Sana Vita“ akcijas, o nepardavus pagal nustatytą tvarką, šaukti kreditorių susirinkimą, nurodė, jog neužbaigus atsakovo likvidavimo procedūros per ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą, bankrutavusios UAB klinikos „Sana vita“ bevertės akcijos turėjo būti nurašytos sprendimu kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, ir, nesutikdamas su skundžiamu apygardos teismo sprendimu, teigė, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles bei ĮBĮ nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatęs, kad atsakovo kreditorių susirinkime už ginčo nutarimą Nr. 2 balsavo kreditoriai, turintys 92,19 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, turėjo pagrindo konstatuoti, jog ginčo nutarimas Nr. 2 priimtas, nepažeidžiant esminių ĮBĮ reikalavimų ir atsakovo kreditorių teisių, bei pagrįstai nurodė, jog dominuojančio kreditoriaus nulemtas nutarimo priėmimas, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo (CPK 185 str., 263 str., ĮBĮ 24 str.). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).

Minėta, kad pagal įstatymą, bankrutavusios įmonės turtas gali būti pripažintas beverčiu ir nurašytas tik kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Be to, kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449/2011). Turint omenyje, kad ginčo nutarimas dėl akcijų pardavimo priimtas balsais atsakovo kreditorių, turinčių 92,19 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, yra pagrindo teigti, jog, atsakovo kreditorių nuomone, nurodytų akcijų pardavimas ir nutarime nustatyta jo tvarka geriausiai atitiks kreditorių interesus bei sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Tai atitinka ir Apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1598/2013). Taigi nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ginčo susirinkimo nutarimas Nr. 2 pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus, ir nėra pagrindo teigti, jog apygardos teismas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“ interesus; juolab kad ginčo nutarimo neapskundė nė vienas atsakovo kreditorius, be to, pagal ginčo susirinkimo protokolą Nr. 7 (8-16 b. l.) už pareiškėjo pasiūlytą ginčo susirinkime nutarimo projektą „vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi, nurašyti <...> BUAB klinika „Sana vita“ akcijas“ balsavo kreditoriai, turintys 0,89 proc. visų teismo patvirtintų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o „prieš“ nurodytą pareiškėjo pasiūlymą balsavo kreditoriai, turintys 92,34 proc. visų teismo patvirtintų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sumos, beje, kreditorius UAB „Medicinos bankas“ turi 92,19 proc. balsų (13, 18 b. l.).

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog atsakovo kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankrutavusio atsakovo likvidavimo procedūros pratęsimo (ĮBĮ 33 str. 7 d.).

Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, joje nurodytas 24 mėnesių nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos įmonės likvidavimo terminas gali būti pratęstas kreditorių susirinkimo prašymu. Pagal įstatymą bankroto administratoriaus pareiga yra ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 1 d. 14 p.), šaukti kreditorių susirinkimus (ĮBĮ 11 str. 1 d. 17 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga sekti bankroto procedūros terminus ir vykdyti bankroto procedūras pagal ĮBĮ tenka bankroto administratoriui, kadangi jis yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, bei atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-568/2012).

Taigi pareiškėjas, administruodamas BUAB „Valsta“ bankroto (likvidavimo) procedūrą, turi teisę (ir pareigą) siūlyti kreditorių susirinkimui svarstytinus klausimus, tačiau jis nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų, jog, neužbaigus iki 2011-04-22 bankrutavusio atsakovo likvidavimo procedūros, jis siūlė atsakovo kreditorių susirinkimui svarstyti jos pratęsimo klausimą (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Beje, pagal bylos duomenis, pareiškėjas kreditorių susirinkimui svarstytiną klausimą dėl prašymo pateikimo priimti sprendimą dėl BUAB „Valsta“ pabaigos pateikė tik 2013-03-08 (ginčo) kreditorių susirinkimui (8-15 b. l.), nors jau nuo 2011 m. balandžio mėn. buvo suėjęs ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytas atsakovo likvidavimo terminas, kuris nebuvo pratęstas (ĮBĮ 31 str., 33 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju pagrįsti ir apygardos teismo išvada bei argumentai, jog BUAB „Valsta“ kreditoriai 2013 m. kovo 8 d. susirinkime nutarimais Nr. 4 ir Nr. 5 turėjo pagrindo nepritarti ketvirtajam ir penktajam darbotvarkės klausimams („Dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui“ bei „Dėl prašymo pateikimo teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos“), kadangi ginčo nutarimu Nr. 2 nutarę parduoti BUAB klinikos „Sana vita“ akcijas, atsakovo kreditoriai turėjo pagrindo ir minėtų klausimų svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 str. 1 d. 17 p.; 14-15 b. l.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį

Teisėja Audronė Jarackaitė