Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1003-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2A-1003-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06412-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
G. K.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1003-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06412-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2; (S) 114.11; 121.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 31-32), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 35 000 Lt žalos atlyginimo, žyminį mokestį, išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Nurodė, kad šalys yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturtės, ieškovei nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys, o atsakovei - 1/5 dalis namo. 2011 m. birželio 14 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje kilo gaisras dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kurio metu sudegė visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ieškovei priklausantis turtas, t. y. 4/5 dalys gyvenamojo namo, dėl ko ji patyrė žalą, kurią atsižvelgdama į sunkią atsakovės padėtį bei vadovaudamasi nekilnojamojo turto registro nustatyta namo vidutine rinkos verte, įvertino 35 000 Lt. Kadangi gaisras kilo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, ši aplinkybė sudaro pagrindą atsakovės kaltės prezumpcijai. Visos aplinkybės yra nustatytos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012. Savininkas, kurio dalyje kilo gaisras, turi įrodinėti, kad jo kaltės nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (b. l. 83-89) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. B. ieškovei G. K. 30 000 Lt žalos atlyginimo, 300 Lt žyminio mokesčio, 1 715 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 54,30 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškovė bei atsakovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio 2011 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 7, konstatuota, kad gaisro židinio zona – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), viduje, prie kieto kuro krosnies, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte 2007 m. balandžio 16 d. konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), kaminas neatitinka bendrų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Patikrinimo metu A. B. surašytas nurodymas Nr. 21-201/098 ir ji įpareigota trūkumus pašalinti iki 2007 m. spalio 1 d. A. B. trūkumų nepašalino, todėl buvo nubausta administracine bauda. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 2012 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 pagal ieškovų D. V., R. V. ieškinį atsakovėms A. B. ir G. K. dėl žalos atlyginimo ieškovams priteista iš atsakovės A. B. 27 253 Lt žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė A. B. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Jame konstatuota, kad gaisras (duomenys neskelbtini), kilo ne dėl namo senumo ar techninės būklės, o kaip nurodė specialistai, būtent dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Teismo nuomone, G. K. neturėjo galimybės kontroliuoti A. B. priklausančioje namo dalyje krosnies naudojimo, o gaisras kilo būtent dėl A. B. krosnies netinkamo naudojimo. Teismas sprendime padarė išvadą, kad ne dėl G. K. veiksmų buvo padaryta žala ieškovams. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, atmestini atsakovės argumentai neva atsakovė neatliko neteisėtos veikos, kad nepadarė ieškovei žalos, kad neva nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos bei atsakovės neteisėtos veikos bei, kad nėra atsakovės kaltės. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo, pažymėto plane indeksu 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techniniame pase inventorinėse žiniose nurodytas nusidėvėjimas 78 procentai, tačiau duomenų apie gyvenamojo namo avarinę būklę namų valdos techninės apskaitos byloje, tame tarpe, gyvenamojo namo, pažymėto plane indeksu 1A1m, techniniame pase, namų valdos techninės apskaitos kortelėse, techninės apskaitos duomenyse nėra. Todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad gyvenamasis namas buvo pripažintas avarinės būklės. Teismas vertino, kad ieškovės patirta žala yra priežastiniame ryšyje su gaisru, kuris įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės. Teismas, remdamasis išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis, ištirtais įrodymais, darė išvadą, kad gaisro metu sunaikinto gyvenamojo namo tikslesnė vidutinė rinkos vertė, pagal kurią atsakovė turi atlyginti žalą ieškovei yra nustatyta 2011 m. spalio 13 d., nei vidutinės rinkos vertė nustatyta 1996 m. birželio 14 d., nes vertė nustatyta pagal galiojančias kainas artimas gaisro įvykiui, bylos nagrinėjimui bei sprendimo priėmimui, o ne 1996 m. birželio 14 d. galiojusias kainas, nes kainų indeksai yra ne kartą pasikeitę.

Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai įrodo atsakovės sunkią turtinę padėtį, kuri yra ilgalaikio pobūdžio, nes iš jai skirtų išmokų vykdomi išskaitymai, atsakovė gaisro metu neteko 1/5 dalies gyvenamojo namo bei kito turto, iš atsakovės yra priteistas žalos atlyginimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, atsakovė yra neįgali. Tačiau pažymėjo, kad atsakovės bloga turinė padėtis bei sveikatos būklė negali būti pagrindas visiškai atleisti ją nuo atsakomybės už padarytą ieškovei tiesioginę žalą. Todėl teismas, atsižvelgęs į ieškovės turtinę padėtį, jos ligą, neįgalumą, į gaunamas nedideles išmokas už netektą darbingumą iš VSDFV, į sunaikintą turtą, į priklausantį ieškovei turtą, sprendė, kad priteistinos ieškovei iš atsakovės žalos dydis mažintinas iki 30 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. (b. l. 95-98) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-441-199/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. K. ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes, priėmė sprendimą, remdamasis tik ieškovės nurodytais motyvais. Žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės, nesiaiškindamas, ar ieškovė pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad išvengtų žalos.

2. Teismas nesiaiškino ir netaikė CK 6.266 straipsnio, nors šiame straipsnyje numatyti statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio trūkumai. Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko patirtą žalą, t. y. taikyti civilinę atsakomybę.

3. Ginčo atveju, teismas turėjo taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalį kartu su CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalių normomis, pagal kurias didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

4. Ieškovė neįrodė, o teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp statinio trūkumo ir kilusio gaisro padarinių. Atsakovės teigimu, ji buvo pašalinusi visas galimas gaisro kilimo priežastis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei priklausęs namas 2011 m. birželio 14 d. dieną būtų turėjęs trūkumų, sukėlusių gaisrą, ir, kad tai turėjo įtakos ieškovės patirtai žalai.

5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų patikimumo ir sąsajumo vertinimo taisykles, nes rėmėsi teismo sprendimu, kuris priimtas nuslepiant nuo teismo reikšmingas aplinkybes, siekiant be pagrindo praturtėti, ir kurios nebuvo žinomos ar galėjo būti žinomos tiek ieškovei, tiek man, tiek teismui.

6. Nepagrįstai teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji neatliko neteisėtos veikos, kad nepadarė ieškovei žalos, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovės neteisėtos veikos bei, kad nėra atsakovės kaltės. Todėl ir teismo išvados, kuriomis atmesti minėti argumentai ir kuriomis nustatyta, kad gaisras (duomenys neskelbtini) kilo dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimų, už kuriuos atsakovė yra atsakinga, dėl ko turi atlyginti žalą ieškovei, prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir teisingumo principams, yra neteisingos dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, dėl ko neteisingai išspręsta byla.

7. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovės žala yra priežastiniame ryšyje su gaisru, kuris įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės. Su tokiomis teismo išvadomis atsakovė nesutinka, kadangi dėl visiško nuostolių atlyginimo atsiranda nepriimtinų ir sunkių pasekmių – atsakovė dėl neaiškiomis aplinkybėmis kilusio gaisro netekusi paskutinio būsto, būdama neįgali, iš savo neįgaliojo pensijos turės mokėti ieškovei žalą, kuri atsirado dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų kaltės. Nesumažinus priteistinos žalos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti nukreiptas į atsakovės nuosavybės teise priklausančią 180/1000 dalį 0,1366 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė pasididins savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 30 000 Lt sumą, nors priteista ieškovei žalos suma turėjo būti mažinama CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, arba apskritai nepriteisiama CK 6.247 ir 6.263 straipsniuose numatytais pagrindais – nėra visų deliktinei civilinei mano atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė materialinės normos – CK 6.251 straipsnio 2 dalies pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. K. (b. l. 101-102) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti galioti. Nurodė, jog skundžiamu teismo sprendimu teisingai nustatyta, kad dėl gaisro yra kalta apeliantė, kadangi iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio 2011 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 7 matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Ankstesnio patikrinimo metu A. B. buvo surašytas nurodymas Nr. 21-201/098 ir ji įpareigota iki 2007 m. spalio 1 d. trūkumus pašalinti. Tačiau trūkumų nepašalino, todėl buvo nubausta administracine bauda. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir konstatavo, kad iš surinktų ikiteisminio tyrime metu duomenų nustatyta, kad gaisras kilo dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. sutiko su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvadomis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. D., A. S.. V. D. parodė, kad pati A. B. patvirtino, kad krosnyje degino šiukšles ir, pakūrusi krosnį, buvo išėjusi pas kaimynę. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendime (civ. byla Nr. 2-192-887/2012) ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje konstatuota, kad gaisras kilo ne dėl namo senumo ar techninės būklės, o būtent dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje konstatuota, kad A. B. veiksmai dėl gaisro pasireiškė ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu, nes ji kaip bendraturtė elgėsi neapdairiai, pažeidė ieškovės interesus bei įstatymų reikalavimus, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismas žalos dydį suskaičiavo teisingai, remdamasis VĮ Registrų centras dokumentais. Atsižvelgdama į atsakovės turtinę padėtį, ieškovė pati sutiko, kad ieškinio suma būtų sumažinta. Ekspertinės įstaigos, į kurias ieškovė kreipėsi dėl namo įkainavimo, ieškovei išaiškino, kad namui visiškai sudegus ir neišlikus net jo nuotraukų, ekspertai jokio kitokio įkainavimo pateikti negali, todėl reikia remtis VĮ Registrų centras duomenimis. Beje, pati atsakovė teisme pareiškė, kad ji ekspertizės skirti neprašo ir jos atsisakė. Be to, ieškovės teigimu, prašydama sumažinti žalos atlyginimą atsakovė prieštarauja pati sau, t. y. pirmoje apeliacinio skundo dalyje ji teigia, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, o antroje dalyje savo kaltę pripažįsta ir prašo tik sumažinti žalos dydį. Toks prieštaravimas visiškai sumenkina atsakovės apeliacinio skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegijos nuomone, žodinis bylos nagrinėjamas nebūtinas (CPK 322 straipsnis), todėl skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai), o, apeliantės teigimu, susiklostę santykiai byloje kvalifikuotini pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kartu su CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalies normomis, pagal kurias didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pritaikydamas jiems bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles, pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jog gaisras kilo ne dėl pastato senumo ar techninės būklės, tačiau dėl atsakovės (apeliantės) netinkamai prižiūrimos krosnies, esančios jos valdomoje namo dalyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro židinio zona – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), viduje, prie kieto kuro krosnies, kur matosi labiausiai išdegusi vieta (civ. byla. Nr. 2-192-887/2012, t. 1, b. l. 93-95). Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1648-153/2012 paliktas galioti, konstatavus, kad šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės taisyklės, o ne atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Kolegijos nuomone, atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.). Esant nurodytoms aplinkinėms, kolegija konstatuoja, kad žala ieškovei padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu kuriuo nors būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu pastato viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėjusi, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Iš bylos aplinkybių spręstina, jog ginčo dėl gaisro kilimo zonos, nėra. Neginčytinai nustatyta, kad ta namo dalimi, kurioje buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovė (apeliantė). Kolegijos nuomone, apeliantė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.), konstatuotina, jog apeliantė pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad jos naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės bylos Nr. 2-192-887/21012 medžiaga patvirtina, kad apeliantės kaimynai ne vienerius metus skundėsi dėl jos daromų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų (t. 1, b. l. 126–131, t. 2, b. l. 6). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė pažeidė krosnies eksploatavimo taisykles bei atmetė atsakovės argumentus dėl atsakomybės taikymo sąlygų, nes Kauno apskrities PGV VPPS GTP 2011 m. birželio 14 d. pranešime konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (civ. byla Nr. 2-192-887/2012, t. 1, b. l. 93–96), tokia, labiausiai tikėtina priežastis, nurodyta ir 2011 m. birželio 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (civ. byla Nr. 2-192-887/2012, t. 1, b. l. 45-46). Tuo pačiu pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad kilusio apeliantės (atsakovės) bute gaisro priežastimi buvo krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (civ. byla Nr. 2-192-887/2012, (t. 2, 9–15). Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad minėti pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir teisingumo principams.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 30 000 Lt žalos, kuri atsirado dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų kaltės, atlyginimo, be to, neteisingai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantė teigia, kad priteistinos ieškovei žalos suma gali būti sumažinta be jos prašymo, remiantis vien protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nes ji nežino, kokius dar įrodymus reikia pateikti, kad nustatyti, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Tačiau kolegija su tuo sutikti negali.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Šio principo išimtį numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais išimtinais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui ar kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

Nagrinėjamoje byloje ginčo turtas nebuvo apdraustas, privalomas draudimas netaikomas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės, dėl kurių, jos manymu, teismas nepagrįstai priteisė 30 000 Lt žalos atlyginimą, yra nepagrįstos. Kaip minėta apeliantės A. B. atsakomybė kilo iš įstatymu nustatytos nekilnojamojo turto savininko pareigos rūpestingai ir atidžiai elgtis su priklausančiu turtu nevykdymo. Kaip nustatyta byloje, jos veiksmai dėl gaisro kilimo pasireiškė ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu, nes ji, kaip ginčo turto savininkė ir bendraturtė, elgėsi neapdairiai, pažeidė įstatymų reikalavimus, kitos bendraturtės G. K. interesus, kas sąlygojo žalos G. K. atsiradimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą sumažino -ieškovė prašė priteisti 35 000 Lt, teismas priteisė 30 000 Lt. Teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, jos neįgalumą, gaunamas išmokas bei aukščiau nurodytas aplinkybes dėl žalos padarymo, pagrįstai sprendė, jog atsakovės visiškai atleisti nuo atsakomybės nėra pagrindo. Iš esančių byloje įrodymų matyti, jog atsakovė A. B. be sudegusių pastatų bendrosios nuosavybės teise valdo 180 dalį 0,1366 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 12-14), gauna netekto darbingumo pensiją 585,61 Lt (b. l. 75-76). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad sudegęs turtas 2011 m. VĮ Registrų centro duomenimis įvertintas 47 400 Lt (b. l. 72-74), su tokiu vertinimu atsakovė sutiko, nepateikė kitų įrodymų dėl turto vertės. Todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos žalos dydį, teismui sumažinus priteistinos žalos dydį, kolegijos nuomone, nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl dėl šių motyvų teisėjų kolegija nutartyje nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi šių įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nekeistinas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

apeliantės (atsakovės) A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti iš nepakeistą.

Teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė