- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- I1-1012-811/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. (D. F.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas D. F. (D. F.) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba), laikotarpyje nuo 2022-01-17 iki 2022-11-04 patirtą 20 000 Eur neturinę žalą.
Paaiškina, kad Tarnybos Vilniaus kalėjime (toliau – Kalėjimas; iki 2023-01-01 – Vilniaus pataisos namai) buvo laikomas sveikatai nesaugioje aplinkoje. Pareiškėjui būnant uždaro tipo patalpose (kamerose) nebuvo iškvietimo mygtuko, jis neturėjo galimybės išsikviesti pareigūno, todėl turėdavo belsti į duris 10-30 min, dėl ko pareigūnai jį ne kartą išvadino necenzūriniais žodžiais. Pažadėję išvesti pareiškėją iš kameros, pareigūnai išvesdavo pareiškėją praėjus 3-4 val. arba iš viso neišvesdavo. Buvo atvejų, kai, pablogėjus pareiškėjo sveikatai, pareigūnas atsisakė nuvesti jį pas medikus. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas nervinosi, jautėsi ne žmogumi, patyrė neigiamus išgyvenimus.
Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytas užimtumas pagal Kalėjimo administracijos informacinio pobūdžio skelbimuose nurodytas užimtumo programas. Teigia, kad laikotarpyje nuo 2022-01-26 iki 2022 m. lapkričio mėn. Kalėjimo administracija pareiškėją nuvedė 4 kartus pas kunigą, 2 kartus pas savanorę, 4 kartus pas B., tačiau visą kitą laiką užimtumas buvo užtikrintas sporto salėje, žaidė tenisą, galėjo papildomai pasivaikščioti. Paaiškina, kad 2022-01-26 kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas suteikti galimybę mokytis mokykloje, užsienio kalbų, kompiuterių kursuose ir kitose užimtumo programose, tačiau atsakymų negavo, nors pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija suimtajam privalo suteikti galimybę užsiimti.
Tuo pačiu mano, kad jo sveikatai pakenkė vykdyti Kalėjimo režimo korpuso pastato griovimo darbai, dėl kurių Kalėjimo administracija buvo nutraukusi visus darbus mokykloje, pareiškėjo žiniomis, dėl nesaugumo nedirbo tam tikri Kalėjimo administracijos specialistai. Paaiškina, kad dėl griovimo darbų pareiškėjui buvo baisu būti kameroje, nes nuo vibracijos per perdangas suskilo kameros sienos, krito apdailos detalės, pareiškėjas ne kartą bandė slėptis po baldais, nuo griovimo darbų pro langus kilo dulkės, kuriomis pareiškėjui teko kvėpuoti, kas sukėlė diskomfortą, baimę dėl saugumo, sveikatos ir neigiamus psichologinius išgyvenimus. Kalėjimo administracija, neperkėlusi pareiškėjo į kitas patalpas, pažeidė daugybę teisės aktų.
Teigia, kad kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, todėl pareiškėjui teko savo drabužius laikyti ant lovos krašto arba po lova. Pareiškėjo drabužiai imdavo smirdėti nuo kameroje tvyrojusios smarvės, nes langai griovimo darbų metu buvo uždaryti, dėl to pareiškėjo drabužiai apdulkėdavo ir dėvėdamas tokią aprangą, jis buvo priverstas eiti pas gydytojus, advokatą, administracijos darbuotojus, pasivaikščioti į kiemą, dėl ko jautė diskomfortą, orumo pažeminimą.
Nurodo teikęs skundus Kalėjimo administracijai, tačiau gaudavo informacinio pobūdžio atsakymus, kurie nesukeldavo teisinių pasekmių ir neišsprendė jo išdėstytų problemų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 77-82).
Nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. papunkčiu, visose Kalėjimo rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengta priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Pažymi, kad, gavus pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) neveikiančios pareigūno iškvietimo sistemos, pareiškėjas nedelsiant buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gerai veikė iškvietimo sistema. Kalėjimų departamento 2022-07-13 raštu Nr. 2S-1934 „Dėl skundo“ pareiškėjui buvo pranešta, jog, vykdant gyvenamųjų kamerų kapitalinius remontus, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengta nauja prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog iškvietimo sistema kameroje galėjo neveikti dėl to, kad ją nuolat gadina nuteistieji ir suimtieji, tačiau visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį pareigūną, kadangi Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 15.5 papunkčiu, priežiūros postai įstaigos sektoriuose, kuriuose asmenys laikomi užrakinti – kamerų tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose – organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie patalpų, kuriose laikoma iki 100 asmenų.
Nurodo, kad Kalėjimų departamento 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.7 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, įrengiama viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui). Teisės aktuose nenumatyta prievolė įrengti uždarą viršutiniams rūbams skirtą spintą.
Paaiškina, kad pareiškėjo nurodyti statybos darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą griovimo projektą, jų metu darbų saugos pažeidimų nenustatyta, darbai buvo vykdomi griežtai laikantys darbų saugos reikalavimų, siekiant užtikrinti tiek pačių dirbančiųjų, tiek ir statybos darbuose nedalyvaujančių, tačiau arti darbų jų esančių asmenų ar gretimų statinių saugumą.
Vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) (redakcija, aktuali nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31) 40 straipsnio 1-3 dalimis ir teigia, kad pareiškėjui lygiais pagrindais su kitais suimtaisiais buvo sudarytos galimybės ir sąlygos mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, jų pačių iniciatyva užsiimti individualia apmokestinama ir neapmokestinama veikla, individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantais bei psichologais, bendrauti su dvasininku, „Caritas“ darbuotojais, savanoriais. Suimtiesiems taip pat buvo užtikrinta galimybė lankytis mankštos kambaryje, žaisti stalo tenisą tiek lauke, tiek patalpoje, šiltuoju metu – žaisti krepšinį lauke. Suimtieji pagal turimas galimybes aprūpinami piešimo priemonėmis, stalo žaidimai ir kitomis priemonėmis.
Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su suimtųjų pozityvaus užimtumo organizavimu Kalėjime, buvo išsamiai išaiškintos pareiškėjui Vilniaus pataisos namų 2022-07-18 raštu Nr. 9-4489 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, pažymint, jog prašymo nagrinėjimo metu Kalėjime nebuvo galimybės pasiūlyti suimtiesiems užsiimti darbine veikla, kadangi darbo vietų skaičius yra ribotas ir ypatingai mažas antrajame gyvenamajame korpuse, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, be to, suimtųjų įtraukimas į darbinę veiklą yra saistomas suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimais SVĮ 10 straipsnio nustatyta tvarka.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.246-6.249 straipsniais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad pareiškėjas, formuodamas savo skundo reikalavimus, bendrai nurodo, jog dėl tam tikrų atsakovės veiksmų jaučiasi patyręs neturtinę žalą, tačiau šios žalos išraiškos CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme nedetalizuoja.
Atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir pareiškėjo išvardintas aplinkybes, susijusias su laikymo sąlygomis kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje neveikė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, šių aplinkybių trukmę ir intensyvumą, ir teigia, kad negalima konstatuoti, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų atlikusi pareiškėjo atžvilgiu intensyvius neteisėtus veiksmus, prilygstančius pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o vien tik galimo pažeidimo pripažinimas jau savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2022-01-15 ar 2022-01-17 pareiškėjas buvo atvežtas į Kalėjimą, 2022 m. sausio mėn. jį 6-7 kartus perkėlinėjo iš vienos kameros į kitą, kas sukėlė jam spaudimo jausmą. Pareiškėjas dėl to rašė skundus ir galiausiai buvo uždarytas vienoje kameroje. Nurodė, kad pareigūnų iškvietimo sistema neveikė 2,5 mėn., pareigūnai apie tai buvo informuoti, tačiau pareiškėjui nuolat prašant pataisyti iškvietimo sistemą, pareigūnai nuolat meluodavo, sakydavo, kad tam reikia daug pinigų, kad Kalėjimas yra ne viešbutis ir kad niekas nevažiuos taisyti vieno neveikiančio iškvietimo mygtuko. Paaiškino dėl to gyvenęs nežmoniškomis sąlygomis, patyrė nepatogumus - teko belsti į duris ir prašyti pareigūnų ateiti, todėl mano patyręs žalą sveikatai. Nurodė, kad jam vieną kartą per savaitę teko kreiptis pas Kalėjimo psichologę, teigė parašęs daug skundų ir prašymų Kalėjimui - dėl auklėtojos neatėjimo, pareigūnų veikimo/neveikimo ir kt. Paaiškino, kad jam teko sėdėti po 23 val. kameroje, į lauką galėjo išeiti tik vieną kartą, užimtumas iš viso nebuvo užtikrintas, teigė parašęs ne vieną skundą, Kalėjimas atsiprašė, tačiau nurodė kol kas neturintis sąlygų suteikti užimtumą. Teigė, kad 2022-08-19 užfiksuotas įvykis, kurį pareiškėjas prašė saugoti, tačiau Kalėjimo administracija vaizdo įrašą sunaikino, siekdama jį nuslėpti, t. y. pareiškėjas 6 kartus prašė pareigūno išleisti jį į lauką nors 1 val. pažaisti krepšinio, tačiau pareigūnas neatėjo. Paaiškino, kad dėl 2022 m. vykusių griovimo darbų patyręs traumą - visą vasarą teko sėdėti kameroje užsidarius langus, nes kieme buvo dulkių, negalėjo kvėpuoti grynu oru, užmigti, nes pastatas, kuriame buvo pareiškėjas, buvo sujungtas su kitu pastatu, kuriame buvo atliekami griovimo darbai. Teigė, kad tekdavo net slėptis po lova. Nors buvo nutrauktas mokymas, tačiau kaliniai turėjo likti Kalėjime. Manė, kad pastatas subyrės ir jis nebepamatys savo artimųjų ir draugų. Teigė, kad griovimo darbai vyko apie 10 mėn., kol pareiškėjas buvo Kalėjime. Paaiškino patyręs nepatogumus, sutriko psichika, atsirado depresija, bendravimo sumažėjimas, todėl neturtinę žalą vertina 20 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikotarpyje nuo 2022-01-17 iki 2022-11-04 patirtos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl pareiškėjo perkėlinėjimo iš kameros į kamerą bei užimtumo.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjo skundas dėl laikotarpyje nuo 2022-01-13 iki 2022-07-18 užimtumo neužtikrinimo bei pareiškėjo perkėlinėjimo iš vienos kameros į kitą buvo nagrinėjamas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I1-5637-1161/2022 ir 2024-11-24 sprendimu skundas dėl šių pažeidimų buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-428-821/2023 minėtą Regionų administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis dėl šių jo nurodytų pažeidimų laikotarpyje nuo 2022-01-13 iki 2022-07-18 nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas).
Šis pareiškėjo skundas dėl laikotarpyje nuo 2022-07-19 iki 2022-11-04 užimtumo neužtikrinimo ir pareiškėjo perkėlinėjimo iš vienos kameros į kitą grindžiamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą 2022 m. sausio mėn. Iš pareiškėjo prie skundo pridėto Vilniaus pataisos namų 2022-05-24 rašto Nr. 42-1236 (b. l. 11-13) matyti, kad iki 2022-04-29 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), po to perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo skundo, susijusio su neveikiančia iškvietimo sistema. Tai pareiškėjas, be kita ko, pats nurodė 2022-08-22 skunde Nr. 29-3175 (b. l. 57), 2022-08-22 skunde Nr. 29-3196 (b. l. 153), 2022-10-24 skunde Nr. 29-3972 (b. l. 154). Taigi, pareiškėjas nepagrindė skundo, kad laikotarpyje nuo 2022-07-19 iki 2022-11-04 jis buvo perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą, todėl deklaratyvūs argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų 2022-05-24 rašte Nr. 42-1236 (b. l. 11-13) nurodyta apie priimtą sprendimą leisti pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu iki keturių valandų per parą 6 mėn. laikotarpyje. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų 2022-07-18 rašte Nr. 9-4489 (b. l. 98-101) nurodyta, jog Kalėjime buvo galimybė asmenims užsiimti įvairia veikla - mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, užsiimti individualia apmokestinamąja ir neapmokestinamąja veikla, individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu ir psichologais, su kunigu, kuris ateina kiekvieną antradienį ir penktadienį, vienuole, kuri lankosi trečiadienį, „Caritas“ darbuotojais, kurie lankosi pagal asmenų poreikį, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, kurie lankosi pirmadieniais ir penktadieniais, savanore, vedančia užsiėmimus religinėms ir dvasinio intelekto temomis, kuri lankosi antradieniais – ketvirtadieniais, savanorėmis, vedančiomis užsiėmimus emocijų pažinimo, emocinio intelekto temomis, kurios lankosi ketvirtadieniais ir penktadieniais, sudarytos galimybės lankytis mankštos kambaryje, žaisti stalo tenisą lauke ir viduje, nuo balandžio mėn. – krepšinį lauke, suimtieji aprūpinami pagal galimybes ir piešimo priemonėmis, stalo žaidimais. Kalėjimo administracija nurodžiusi negalinti pasiūlyti užsiimti darbine veikla dėl riboto darbo vietų skaičiaus bei dėl SVĮ 10 straipsnyje taikomų reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodė norintis „užsiimti užimtumu“ mokytis mokykloje, užsienio kalbų kompiuterių kursuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas mokėsi mokykloje, buvo nuvestas pas kunigą, savanores, „B.“, naudojasi sporto sale, tenisu, jam buvo suteikiami papildomi pasivaikščiojimai, leista naudotis asmeniniu kompiuteriu iki keturių valandų per parą 6 mėn. laikotarpyje (b. l. 3, 59-60, 155-156). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas prašė Kalėjimo administracijos leisti mokytis užsienio kalbų bei lankyti kompiuterių kursus, tačiau jam tokia galimybė nebuvo suteikta. Jokios kitokios veiklos, kuria Kalėjimo administracija turėtų užtikrinti pareiškėjo užimtumą, jis nenurodė. Todėl pareiškėjo argumentai dėl laikotarpyje nuo 2022-07-19 iki 2022-11-04 neužtikrinto užimtumo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Toliau sprendime teismas pasisakys dėl kitų pareiškėjo skunde laikotarpyje nuo 2022-01-17 iki 2022-11-04 nurodytų pažeidimų.
Dėl neveikusios iškvietimo sistemos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktį kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
Kaip jau konstatuota iš Vilniaus pataisos namų 2022-05-24 rašto Nr. 42-1236 turinio, pareiškėjui būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), neveikė iškvietimo sistema, tačiau 2022-04-29 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ši sistema veikė. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat neteisėtus atsakovo veiksmus siejo su kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) neveikusia iškvietimo sistema. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iškvietimo sistema neveikė laikotarpyje nuo 2022-04-29 iki 2022-11-04 – tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjui būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) neveikė iškvietimo sistema, negali būti pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Iš Vilniaus pataisos namų 2022-05-24 rašto Nr. 42-1236 turinio matyti, kad prie gyvenamųjų kamerų nuolat savo tarnybines pareigas atlieka pareigūnai, atsakingi už nuteistųjų ir suimtųjų priežiūrą, kameras kiekvieną dieną apeina Resocializacijos skyriaus, Dinaminės priežiūros specialistai ir nurodyta, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl būtinos pagalbos. Tuo pačiu šiame rašte nurodyta, kad gavę iš nuteistųjų sveikatos nusiskundimų, pareigūnai iš karto praneša medicinos darbuotojams. Analogiška informacija pareiškėjui nurodyta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-07-13 rašte Nr. 2S-1934 „Dėl skundo“ (b. l. 107-108). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neveikiančios iškvietimo sistemos nebuvo suteikta medicinos pagalba ar kad nebuvo jokios galimybės išsikviesti pareigūnų, kad būtų kilęs realus pavojus ar žala pareiškėjo sveikatai, kurių jis būtų išvengęs tuo atveju, jeigu būtų galimybė naudotis prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Todėl konstatuotina, kad vien savaime kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022-04-28 neveikusi iškvietimo sistema nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir nuoseklioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2020-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020, 2023-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2025-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-186-556/2025).
Dėl statybos darbų.
Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024-06-06 tarnybiniame pranešime Nr. LV-32658 „Dėl gyvenamojo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo keliamiems reikalavimams“ nurodyta, kad laikotarpyje tarp 2022 m. balandžio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko statybos darbai. Darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą griovimo projektą. Statybos metu darbų saugos pažeidimų nenustatyta. Į darbų saugos sąvoką įeina ne tik pačių dirbančiųjų, bet ir statybų darbuose nedalyvaujančių, tačiau arti darbų vietos esančių žmonių ar gretimų statinių saugumo užtikrinimas (b. l. 110-113).
Vilniaus pataisos namų 2022-12-23 rašte Nr. 42-2656 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2022-03-07 iki 2022-06-03 buvo atliekami planiniai gamybinės paskirties pastatų, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), griovimo darbai. Vykdant griovimo darbus neišvengiamai atsiranda nepastovūs papildomi žemės virpesiai ir padidėjusi oro tarša. Vykdant aukščiau minėtus griovimo darbus buvo laikomasi visų saugumo ir tokiems darbams keliamų technologinių reikalavimų, kurie apibrėžia visų dalyvių saugumą ir techninį sprendimą mažinant oro taršą. Pastatai nebuvo griaunami vienu metu ištisai, statinių ir jų dalių ardymo metu visi ardyme dalyvaujantys daiktai bei medžiagos buvo laistomi vandeniu, kaip numato tokių darbų atlikimo technologija. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias galimybei oro taršai didėti, vykdoma įprastinė pastatų techninės būklės stebėsena vykdant griovimo darbus ir po jų, 2-ojo gyvenamojo korpuso pastato techninė būklė yra nepakitusi. Pasibaigus minėtiems griovimo darbams, viskas vyksta įprasta tvarka. Pagal anksčiau patvirtintą grafiką vyksta užsiėmimai mokykloje bei užimtumas už kameros ribų. Rašte pareiškėjo atsiprašoma už sukeltus laikinus nepatogumus ir pareiškėjo skundas laikytas nepagrįstu (b. l. 169-170).
Pažymėtina tai, kad statybos darbų laikotarpiu pareiškėjas įvairioms institucijos pateikė daug įvairiausio pobūdžio skundų (b. l. 11-13, 57-64, 87-109, 114-115, 150-154), tačiau nė viename jų nesiskundė nei dėl pastato griovimo darbų, nei dėl kylančių dulkių ir kt., nors tai, anot pareiškėjo, būtent vyko jo nurodytu laikotarpiu.
Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024-06-06 tarnybinis pranešimas Nr. LV-32658 „Dėl gyvenamojo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo keliamiems reikalavimams“, tikėtina, buvo surašytas ne dėl pareiškėjo skundo, nes nuo 2022-04-29 jis buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) - tai pareiškėjas, be kita ko, pats nurodė 2022-08-22 skunde Nr. 29-3175 (b. l. 57), 2022-08-22 skunde Nr. 29-3196 (b. l. 153), 2022-10-24 skunde Nr. 29-3972 (b. l. 154).
Pareiškėjo pateiktame 2022-11-15 skunde (b. l. 53-55) nenurodyta jo registravimo data ir numeris, todėl nelaikytina, kad šis pareiškėjo skundas buvo pateiktas adresatui.
Taigi, pareiškėjas pirmą kartą apie su griovimo darbais susijusius nepatogumus nurodė 2022-12-01 skunde Nr. 29-4430 (b. l. 155-156). Teismui pateiktame skunde deklaratyviai nurodo, kad per langus sklido dulkės, tačiau vėliau teigia, kad langai buvo uždaryti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad darbai kažkaip pakenkė pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo netrikdė laikotarpyje nuo 2022-03-07 iki 2022-06-03 atliekami planiniai gamybinės paskirties pastatų, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), griovimo darbai. Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad, atlikdamas šiuos darbus, Kalėjimas nesilaikė juos reglamentuojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų šiuo aspektu (CK 6.246 straipsnis).
Dėl daiktų laikymo.
Nors pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tačiau vis tik argumentus sieja su uždaros spintos viršutiniams drabužiams nebūvimu (teko drabužius laikyti ant lovos krašto arba po lova, drabužiai imdavo smirdėti nuo kameroje tvyrojusios smarvės, drabužiai apdulkėdavo ir dėvėdamas tokią aprangą, jis buvo priverstas eiti pas gydytojus, advokatą, administracijos darbuotojus, pasivaikščioti į kiemą, dėl ko jautė diskomfortą, orumo pažeminimą).
Kalėjimų departamento 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos): spintelė - 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 papunktis), maisto produktų spintelės arba lentyna - 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 papunktis), viršutinių drabužių pakaba - ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui (9.7 papunktis). Pažymėtina tai, kad Normose nėra įtvirtinta pareiga Kalėjimo administracijai kamerose įrengti uždaras spintas viršutiniams drabužiams laikyti, kaip nurodo pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad tiek kamera Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, neatitiko Normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ir šiuo aspektu.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo psichologine sveikata.
Pareiškėjas ir skunde, ir teismo posėdyje žalos atlyginimą siejo ir su savo psichologine sveikata, nurodė, kad dėl psichologinės savijautos lankydavosi pas psichologę, prašė išreikalauti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas byloje naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato paslaugomis, todėl, įrodinėdamas neturtinės žalos atlyginimą, turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti į bylą.
Be to, iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2022 m. rugsėjo mėn. rašto (b. l. 58) matyti, kad pareiškėjui 2022-01-17 atvykus į tuometinius Vilniaus pataisos namus, po pirminio pokalbio su psichologu pastebėti pareiškėjo emocinės gerovės sunkumai, nežymi distrofija, pareiškėjas nurodė patiriantis abstinenciją dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, depresiją, nerimą ir pyktį sau. Tuo pačiu nurodyta, kad menkai stebima savijautos teigiama dinamika nepriklausomai nuo pareiškėjui nuolat teikiamos psichologinės pagalbos ir taikomų psichologinio poveikio priemonių, pareiškėjo patiriamos emocinės problemos paveikė kasdienį funkcionavimą. Be to pastebėta, kad pareiškėjas susiduria su gyvenimiškomis situacijomis, kurioms ištverti stokoja psichologinių resursų, dėl ko auga vidinė įtampa ir kt. ir rekomenduota pareiškėjui užsiimti pozityvia prasminga veikla, priimti siūlomą pagalbą bei tęsti dalyvavimą psichologinėse konsultacijose pagal nustatytą poreikį. Taigi, pareiškėjo psichologinė būklė ir su tuo susijęs lankymasis pas psichologą yra ankstesnio jo gyvenimo, vartotų psichotropinių medžiagų pasekmė ir nėra susijęs su skunde pareiškėjo nurodytais atsakovės veiksmais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės neteisėti veiksmai konstatuotini iki 2022-04-28 neužtikrinus pareiškėjui kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) veikiančios iškvietimo sistemos. Šiuo atveju atsižvelgiant į gana trumpą pareiškėjo būvimo šioje kameroje laiką (2022 m. sausio mėn. pareiškėjas buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą, 2022-04-26 skunde (b. l. 103) nurodė, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas nuo 2022-02-01, todėl pažeidimo laikotarpis nuo 2022-02-11 iki 2022-04-28), nesant žalingų pasekmių, teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą konkrečia pinigų suma, nes pakankama žalos atlyginimo priemone laikytinas neteisėto veiksmo konstatavimas. Nesant kitų neteisėtų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinės žalos.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, likusi dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1-2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas
nusprendžia:
administracinės bylos dalį dėl laikotarpyje nuo 2022-01-13 iki 2022-07-18 pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su jo kilnojimu iš vienos kameros į kitą ir užimtumu nutraukti.
Likusią pareiškėjo D. F. (D. F.) skundo dalį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpyje nuo 2022-02-11 iki 2022-04-28 buvo pažeista pareiškėjo teisė kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis veikiančia iškvietimo sistema.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.