- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- TA-428-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03012-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. (D. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. (D. F.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nežmoniškų, žmogaus orumą žeminančių sąlygų, sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra paskirtas dietinis maitinimas, yra skundęsis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kur nesulaukė tinkamos priežiūros. Šeimos daktarė apžiūrėjus jį tik vizualiai nustatė, kad pareiškėjas yra sveikas ir jam neskirta jokių vaistų, nors jis jaučia sveikatos pablogėjimą.
2.2. Nors pareiškėjas gali 1 valandą per parą naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, dėl netinkamų oro sąlygų ir nesutvarkytų kiemelių to daryti jis negali. Pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas Vilniaus PN, skirtingai traktuojamas pagal nekaltumo prezumpciją, nes negali tinkamai, pakankamai prasmingai naudotis savo teise į užimtumą. Pareigūnai vietoje užimtumo yra įvedę permetinėjimo iš vienos kameros į kitą kamerą praktiką, dėl ko pareiškėjas jaučia bejėgiškumą tvarkantis buitį, kadangi visą laiką kiti trukdo/įsikiša į jo asmeninę erdvę ir dėl to susidaro konfliktinės situacijos, nes visi asmenys skirtingų charakterių ir pažiūrų, egzistuoja subkultūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Vilniaus PN nurodė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 40 straipsnį ir paaiškino, kad suimtiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, AA savanoriais, savanoriais, vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis. Sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga. Suimtiesiems taip pat sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje. Vilniaus PN suimtieji yra laikomi 2-ajame gyvenamajame korpuse rakinamose kamerose. Minėtame korpuse yra tik dvi laisvalaikio užimtumo patalpos: vienoje iš jų 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomiems asmenims sudarytos sąlygos mankštintis, o kitoje sudaryto sąlygos žaisti stalo tenisą, organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos pareiškėjas bendravo su kunigu (3 kartai), bendravo su vienuole (4 kartai), bendravo su savanore (1 kartas), žaidė šachmatais (1 kartas), krepšinį (4 kartai), vaikščiojo į tenisą tiek lauke, tiek viduje (9 kartai), lankėsi sporto salėje (11 kartų). Pareiškėjas dažnai atsisakydavo lankytis sporto salėje ir žaisti tenisą. Siekiant vykdyti pareiškėjo užimtumą, kuruojantis Resocializacijos skyriaus specialistas pareiškėjui spausdindavo spalvinimo paveiksliukus, išduodavo A3 formato lapų piešimo sąsiuvinį, spalvotų lapų, spalvotų pieštukų, UNO žaidimo kortas ir kitas priemones.
3.2. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V- 389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo taisyklės). Asmenys, laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse yra išvedami tik į techniškai tvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas bei atitinka keliamus reikalavimus.
3.3. Vilniaus PN administracija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais: suimtuosius į gyvenamąsias patalpas skirsto atsižvelgdama į SVĮ nustatytus reikalavimus, o ne į suimtųjų pageidavimus. Suimtųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymą į tam tikras kameras reglamentuoja SVĮ 10 straipsnis. Pareiškėjas Vilniaus PN laikomas pagal įstatymų reikalavimus, konfliktinių situacijų pareiškėjo atžvilgiu nustatyta nebuvo. SVĮ ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato, jog suimtųjų paskirstymas į konkrečias kameras gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
3.4. Pareiškėjo skunde pateikti nusiskundimai, kad nesulaukė tinkamos medicininės pagalbos bei, kad nebuvo skiriami vaistai visiškai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas buvo pastoviai apžiūrimas ir konsultuotas gydytojų, vizitacijos ir konsultacijų metu buvo nuolatos skiriami gydymui skirti vaistai. Tai patvirtina ne tik pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje padaryti įrašai bet ir paskyrimų lapuose padarytos išduodamų vaistų atžymos. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone tiek įstaigos pareigūnai, tiek sveikatos priežiūros darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, nepažeisdami teisėtumo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl galimai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą, likusią skundo dalį atmetė.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo pastoviai apžiūrimas ir konsultuotas gydytojų, konsultacijų metu pareiškėjui buvo skiriami gydymui skirti vaistai. Teismas pažymėjo, jog nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Vilniaus PN (neskirti vaistai, konsultacijų kokybė ir kt.).
7. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktu, teismas skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galimai netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėta ir dėl pateiktų duomenų, argumentų šiuo klausimu teismas detaliau nepasisakė.
8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, nenustatė, kad pareiškėjui būtų gydytojų skirta dietinė mityba. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. sausio 15 d. stacionaro epikrizėje nurodyta dieta (mitybos režimas) – daugiau skaidulų turintis maistas, gausus skysčio kiekis, tačiau tai laikytina bendro pobūdžio rekomendacija. Speciali dieta, kaip galima spręsti iš į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėjui nebuvo nustatyta nei tuo metu, nei vėliau. Tą patvirtina ir į bylą pareiškėjo pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. birželio 8 d. raštas Nr. S-2130. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas gydytojo jam skirtas dietinis maitinimas.
9. Teismas nurodė, kad maitinimas laisvės atėmimo vietose organizuojamas pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus, taip pat laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių. Savo skunde pareiškėjas nenurodė kokių nors minėtų teisės aktų pažeidimų.
10. Teismas, išanalizavęs Įrengimo taisyklių 15 punktą, SVĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės pagal gydytojų išvadą būtų rekomenduojami ilgesni pasivaikščiojimai nei nustatyta bendra tvarka (t. y. du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną), todėl šiuo aspektu pažeidimas nėra nustatytas, o pareiškėjo argumentai dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio atmestini. Teismas taip pat pažymėjo, kad pasivaikščiojimai galimi ir nepalankiomis oro sąlygomis, jei to kalinamas asmuo pageidauja.
11. Teismas, atsižvelgęs į SVĮ 40 straipsnį, nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl nepakankamo užimtumo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog remiantis Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į laisvalaikio patalpas apskaitos žurnalą nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. liepos 27 d. pareiškėjas bendravo su kunigu (3 kartai), bendravo su vienuole (4 kartai), bendravo su savanore (1 kartas), žaidė šachmatais (1 kartas), krepšinį (4 kartai), vaikščiojo į tenisą tiek lauke, tiek viduje (9 kartai), lankėsi sporto salėje (11 kartų). Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas dažnai atsisakydavo lankytis sporto salėje ir žaisti tenisą. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, pareiškėjas skunde nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta galimybė jose dalyvauti, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl perkelinėjimo į kitas kameras yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti SVĮ 10 straipsnyje ar BVK 70 straipsnyje nustatyti reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas iš esmės tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Teismas akcentavo, kad ne pareiškėjui, o įstaigos administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų / nuteistųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsižvelgęs į tai, jog teisės aktai nedraudžia Vilniaus PN administracijai perkėlinėti suimtuosius iš vienos kameros į kitą, teismas darė išvadą, kad, nors pareiškėjui galėjo dėl perkėlimo kilti tam tikrų nepatogumų, visgi tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu žalai konstatuoti ir atlyginti. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su Vilniaus PN argumentais, kad pareiškėjas įstaigoje laikomas vadovaujantis įstatymų reikalavimais, konfliktinių situacijų pareiškėjo atžvilgiu nustatyta nebuvo.
13. Teismas pažymėjo, jog nenustačius neteisėtų Vilniaus PN ir (ar) jų pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės, kadangi atsakomybė negali būti taikoma, nenustačius bent vienos sąlygos. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. nebuvo užtikrintas 4 val. užimtumas kasdien.
15.2. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nustato, jog asmuo gali būti perkeltas į kitą kamerą per du mėnesius vieną kartą.
15.3. Pareiškėjas prašo iškviesti ekspertą, kuris paaiškintų, jog sergantiems (duomenys neskelbtini), turi būti skiriamas dietinis maitinimas iš karto.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (netinkamai suteiktos gydymo paslaugos, nebuvo užtikrintas užimtumas, negavo dietinio maitinimo, buvo nuolat perkeliamas į kitą kamerą) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. liepos 18 d., atlyginimo priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą. Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo kasdien suteiktas 4 val. užimtumas, nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, be to, buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
23. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nebuvo užtikrintas 4 val. užimtumas kasdien, pažymi, kad tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti įvairios prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip keturios valandos per parą (SVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Suimtųjų užimtumo įvairia prasminga veikla formos: 1) bendrasis ugdymas, 2) nuotolinės studijos, 3) individuali veikla, 4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje, 5) darbinė veikla (SVĮ 40 straipsnio 2 dalis). Tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą: 1) konsultuoja suimtuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją pradėti ar tęsti mokymąsi tardymo izoliatoriuje veikiančioje bendrojo ugdymo mokykloje, 2) sudaro sąlygas suimtiesiems nuotoliniu būdu studijuoti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų veikiančiose švietimo įstaigose, 3) padeda suimtiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių, 4) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius (SVĮ 40 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atstovas paaiškino, kad Vilniaus PN suimtiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, AA savanoriais, savanoriais, vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis. Sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga. Suimtiesiems taip pat sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas bendravo su kunigu (3 kartai), bendravo su vienuole (4 kartai), bendravo su savanore (1 kartas), žaidė šachmatais (1 kartas), krepšinį (4 kartai), vaikščiojo į tenisą tiek lauke, tiek viduje (9 kartai), lankėsi sporto salėje (11 kartų). Pareiškėjas dažnai atsisakydavo lankytis sporto salėje ir žaisti tenisą. Siekiant vykdyti pareiškėjo užimtumą, kuruojantis Resocializacijos skyriaus specialistas pareiškėjui spausdindavo spalvinimo paveiksliukus, išduodavo A3 formato lapų piešimo sąsiuvinį, spalvotų lapų, spalvotų pieštukų, UNO žaidimo kortas ir kitas priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas įvairiose programose galėjo dalyvauti savo noru, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, į kokias programas užsirašė, nepateikė duomenų, ar kreipėsi į administraciją dėl dalyvavimo programoje ar kitame užsiėmime. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
25. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog buvo nuolat perkeliamas į kitą kamerą, laiko abstrakčiais ir deklaratyviais. Pareiškėjas nepaaiškino bei nenurodė jokių datų ir aplinkybių dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą kamerą nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir šiuo aspektu.
26. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo iš esmės susiję su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe (nebuvo paskirti vaistai, dietinis maitinimas, netinkamai apžiūrėjo šeimos gydytoja). Šioje byloje pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagrįstai nenagrinėti, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko šią skundo dalį nenagrinėtą. Atsižvelgusi į tai, jog skundo dalis dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nėra teisminga administraciniam teismui, teisėjų kolegija taip pat nevertina ir pareiškėjo prašymo iškviesti ekspertą ir jį apklausti dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. F. (D. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.