Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-30 · Administracinė byla Nr. I-7281-583/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
I-7281-583/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01619-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7281-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01619-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 30 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui D. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. L. (toliau – ir Atsakovas) 102,40 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą (butą), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kurie nustatė privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojančią Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, prašo administracinę bylą nutraukti. Teigia, jog kartu su atsiliepimu pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo nenaudojamas.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje).

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-274 ir 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcijos) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytas Nuostatų prieduose.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 102,40 Eur dydžio vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 už nekilnojamojo turto objektą – butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l. 4 - 5), kurio 2.1; 4.1 ir 7.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto: buto, paskirtis: gyvenamoji (butų), savininkas. Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas atsiliepime į prašymą (b. l. 21) akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu jam nuosavybės teise priklausantis butas nebuvo naudojamas. Teigia, kad pareiškėjo prašymas iš jo priteisti 102,40 Eur dydžio vietinę rinkliavą yra nepagrįstas, kadangi teisės aktai numato, jog asmuo įrodęs, jog patalpomis nesinaudojo yra atleidžiamas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2018 m. lapkričio 9 d. pažymą apie vandens suvartojimą Nr. 2018/S.03-2502 (b. l. 22), kurioje nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 buvo suvartota 0 m³ šalto vandens ir 0 m³ šalto vandens pašildymui. Taip pat atsakovas pateikė AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2018 m. lapkričio 9 d. pažymas (b. l. 23 – 24), kuriose nurodoma, kad 2016 m. ir 2017 m. laikotarpiais objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, suvartota 0 kWh elektros energijos.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovas pripažintinas „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos: 1) kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme; 2) jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Pagal LVAT suformuotą praktiką, teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2663-662/2016; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Dėl vietinės rinkliavos už 2016 m. laikotarpį

Iš KRATC 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1521 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 3) turinio matyti, kad pareiškėjas atsakovui už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 apskaičiavo 51,20 Eur dydžio vietinę rinkliavą.

Minėtu laikotarpiu galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T2-274 patvirtinta Nuostatų redakcija. Šios Nuostatų redakcijos 21 punkte numatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė Vietinė rinkliava. Sprendimą dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-02-06).

Aprašo 4.2 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), Vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė Vietinė rinkliava. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu Vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta Nulinė metinė Vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 1) AB „Energijos skirstymo operatorius“ (kai gyvenamosios paskirties (butas) nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – VšĮ „Klaipėdos butai“; kai negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus) pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d; 2) AB „Klaipėdos vanduo“ (kai gyvenamosios paskirties (butas) nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – VšĮ „Klaipėdos butai“; kai negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus) pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d; 3) jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį (-čius) dokumentą (-us) (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėją – apmokėjimo už atliekų surinkimą ir išvežimą faktą įrodančius dokumentus) arba jų tinkamai patvirtintas kopija; 4) ir kitus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.

Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą gali būti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis, kurie pavirtina, jog Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 18 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas kalendoriniais metais nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir siekdamas, kad jis būtu atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą privalo pateikti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas patvirtinančias, jog per kalendorinius metus nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens arba kitus nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą patvirtinančią aplinkybę, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-13 sunaudota 0 kWh elektros energijos, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie minėtu laikotarpiu nekilnojamajame turto objekte sunaudoto vandens kiekį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir cituojamą teisinį reguliavimą konstatuojama, jog nepateikti visi faktiniai duomenys, kurie yra teisinė prielaida atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2016 metus, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl vietinės rinkliavos už 2017 m. laikotarpį

Pažymoje nurodoma, kad atsakovas, už 2017 metus pareiškėjui nėra sumokėjęs 25.60 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-030 ir 25,60 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, iš viso 51,20 Eur.

Iš kartu su atsiliepimu į prašymą pateiktų AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, atsakovui priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota 0 kWh elektros energijos ir 0 m³ vandens. Minėtos aplinkybes patvirtina, kad ginčo vietine rinkliava apmokestintame objekte 2017 metais nebuvo tiekiama elektros energija bei geriamasis vanduo ir tai pagrindžia atsakovo teiginius, jog šiose patalpose nebuvo gyvenama, nebuvo kaupiamos atliekos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą už 2017 m. laikotarpį, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai konstatuojama, kad atsakovas nors ir yra nekilnojamojo turto savininkas, tačiau jis neatitiko „atliekų turėtojo“ sąvokos. Taigi pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų dėl atsakovų turto naudojimo ginčo laikotarpiu ir atliekų susidarymo, todėl prašymas priteisti iš atsakovo 25,60 Eur dydžio vietinę rinkliavą, už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30 atmestinas kaip nepagrįstas. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir LVAT (žr. pvz. administracinė byla Nr. eA-1088-492/2018).

Teismo vertiniu aplinkybė, kad atsakovas nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų dėl atsakovo turto naudojimosi ginčo laikotarpiais ir atliekų susidarymo, o būtent esminė aplinkybė yra ta, ar pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys atliekų susikaupimo faktą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai priėmus 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. T2-140 dėl naujos Nuostatų redakcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2017-07-01 buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, kuri susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies (Nuostatų 10 punktas).

Vadovaujantis Nuostatų 23 punktu, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Tuo tarpu Nuostatų 24 punkte numatyta, jog Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad vietinės rinkliavos mokėtojas nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamojo turto objektu gali būti atleistas nuo prievolės mokėti vietinės rinkliavos kintamąją dalį, o pastoviąją vietinės rinkliavos dalį privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai, neatsižvelgiant į tai ar buvo naudojamas jiems priklausantis turtas ar ne.

Iš KRATC pakartotinio mokėjimo pranešimo Nr. k171077125 (b. l. 6) matyti, kad atsakovui, už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, apskaičiuotos vietinės rinkliavos pastovioji dalis siekia 19,65 Eur., o kintamoji dalis – 5,95 Eur. Bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 2017 m. atsakovas nesinaudojo ginčo vietine rinkliava apmokestintu objektu, t. y. nebuvo „atlieku turėtoju“, tačiau atsižvelgiant į nuo 2017-07-01 įsigaliojusį teisinį reguliavimą, atsakovui kilo prievolė mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Aplinkybė, kad jam priklausančiame bute nebuvo kaupiamos komunalinės atliekos, neatleidžia jo nuo minėtos prievolės.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 70,85 Eur vietinė rinkliava (51,20 Eur už 2016 m. + 19,65 Eur pastovioji vietinės rinkliavos dalis už 2017-07-01 iki 2017-12-31 ). Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo D. L. pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 70,85 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas