Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. N., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos regiono projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-07 statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-07 statybos leidimą Nr. LNS-33-160407-00049. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-04-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai S. N. statyti naujus statinius. Leidimas išduotas pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą statybos projektą: „Dviejų butų gyvenamojo namo bei pagalbinio namų ūkio pastatų rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis, (duomenys neskelbtini) projektas“. Statinio projekto sprendiniais numatomas dviejų pagalbinio ūkio paskirties statinių ir vieno gyvenamosios paskirties statinio (dviejų butų pastato) rekonstravimas juos perstatant į vieną dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis. Statinio projekte kartu suprojektuoti inžineriniai statiniai (vandentiekio tinklai, nuotekų tinklai, lietaus nuotekų tinklai), skirti dviejų butų gyvenamojo namo su poilsio patalpomis reikmėms užtikrinti. 2016-07-27 atlikus Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto minėto leidimo teisėtumo patikrinimą, buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad dviejų butų gyvenamasis namas su poilsio patalpomis suprojektuotas pažeidžiant Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, sprendinius, nustatančius teritorijos naudojimo būdą, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas, V. D. 2015-09-23 patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų statinio statybai Nr. 272 4 punktą, kuriuo reikalaujama statinius projektuoti vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais. Ieškovės teigimu, ginčo statinio projekte suprojektuoti statiniai yra žemės sklype, kurios teritorijos naudojimo būdas - visuomeninė teritorija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2013-12-11 įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punktu, visuomeninės teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose nėra leidžiama gyvenamosios paskirties statinių statyba. Taigi, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniu, nustatančiu ginčo teritorijos naudojimo būdą - visuomeninė teritorija, ginčo statinio projekto sprendiniais numatomas dviejų pagalbinio ūkio paskirties statinių ir vieno gyvenamosios paskirties statinio (dviejų butų pastato) rekonstravimas į vieną dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis nėra galimas ir prieštarauja detaliojo plano sprendiniui. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamas leidimas išduotas pažeidžiant ne tik detalųjį planą, bet ir administracijos 2015-09-23 patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus statinio statybai Nr. 272, kurių 4 punktas įpareigojo statytoją laikytis Detaliojo plano sprendinių. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-09-26 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad rekonstruojami statiniai: pagalbinio ūkio paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017-09-19 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-07 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą trečiajam asmeniui S. N.. Priteisė iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens S. N. lygiomis dalimis po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, susiję su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu yra teisingi, šio žemės sklypo teritorija yra visuomeninės paskirties. Pažymėjo, kad trečiojo asmens argumentas, jog rengiant ir tvirtinant aptariamą detalųjį planą, buvo padaryta daug klaidų, todėl detaliojo plano sprendiniai, kiek jie susiję su aptariamu žemės sklypu, taip pat yra klaidingi, nepagrįsti, nes dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), klaidų nenustatyta. Taip pat pažymėjo, jog netikslinga vadovautis viešais Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra komercinės paskirties teritorijos, nes iš registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kadastro duomenys buvo nustatyti 1998-02-19, t. y. dar prieš patvirtinant Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Nurodė, kad jokie kiti byloje esantys duomenys nepaneigia fakto, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo teritorija yra visuomeninės, o ne komercinės paskirties. Taip pat nurodė, kad rekonstruojami statiniai yra nugriauti ir vietoje jų ruošiamasi statyti dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog yra statomas naujas gyvenamosios paskirties objektas. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkto nuostatomis, trečiajam asmeniui statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. N. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad Detalusis planas neįtvirtina sprendinio dėl teritorijos naudojimo būdo, kurį pažeistų Statinio projektas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo daliai, kurioje stovi trečiajam asmeniui S. N. priklausantys statiniai, yra nustatyti skirtingi ir vienas kitą paneigiantys teritorijos naudojimo būdai – visuomeninė teritorija (detaliojo plano aiškinamajame rašte) ir komercinė teritorija (detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje), todėl sprendinys dėl teritorijos naudojimo būdas detaliajame plane nėra įtvirtintas, rengiant Statinio projektą vadovautis prieštaringais sprendiniais nebuvo pagrindo. Pažymi, kad nei Gyvenamasis namas, nei Ūkiniai pastatai, nei jų rekonstravimas nepažeidžia aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto bendrojo plano sprendinių. Taip pat pažymi, kad būtent bendrasis planas nustato konkrečius užstatymo reglamentus (aukštingumą, intensyvumą, tankumą ir kitus), į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant Statinio projektą ir kurių Statinio projektas nepažeidžia. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu Gyvenamasis namas su Ūkiniais pastatai jau stovėjo (keliasdešimt metų) ir kad jie buvo gyvenamosios paskirties. Taip pat įrodymai patvirtina, kad 1998 metais buvo suformuotas Žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – komercinės teritorijos. Teigia, kad Pagal Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (redakcija, galiojusi 2000 m.) 15.1 punktą planavimo organizatorius informaciją apie parengtą detaliojo plano projektą turėjo raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams (turto registracijos dokumentuose nurodytais adresais), kurių žemė ir kitas nekilnojamasis turtas pagal parengto projekto sprendinius rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams ir infrastruktūrai plėtoti, numatomi paimti visuomenės poreikiams, taip pat jeigu numatoma pakeisti jų būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši pareiga buvo įvykdyta. Netyrus ir nesiaiškinus šių aplinkybių, bylos esmė lieka neatskleista. Mano, kad gyvenamojo namo, kuris prieš aštuoniasdešimt metų buvo pastatytas teisėtai ir kuris nebuvo numatytas griauti, rekonstravimas nepažeidžia kitų asmenų ir viešojo intereso. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK normas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad Detalusis planas yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos naudojimo būdą, leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą, galimus užstatymo tipus, galimas žemės sklypų ribas ir atskirųjų želdinių plotus bei yra privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims. Pažymi, kad statyba gali būti vykdoma vadovaujantis Bendruoju planu tik tais atvejais, kai Detalusis planas nėra parengtas. Nurodo, kad ieškovė įgyvendindama įstatyme nustatytas funkcijas pagrįstai pareiškė ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo. Pažymi, kad apeliantė pastatus ginčo sklype įgijo 2014-05-09, jau galiojant Detaliajam planui, be to, pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdus, t.y. keisti Detaliojo plano sprendinius ar jų nekeičiant gauti Statybos leidimą, buvo pačios apeliantės pasirinkimas, todėl apeliantė turi prisiimti pasekmes kylančias dėl netinkamai pasirinkto teisės įgyvendinimo būdo.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu sutinka.Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai S. N. statyti naujus statinius: nesudėtingos kategorijos nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), nesudėtingos kategorijos nuotekų rinktuvus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), nesudėtingos kategorijos įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus) ir rekonstruoti nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį ir neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties statinį apjungiant juos į vieną dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pati ieškovė neginčija, kad minėtu statybos leidimu buvo leista ne statyti naują, bet rekonstruoti esamą VĮ Registrų centras registruotą gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-04-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai S. N. statyti naujus statinius: nesudėtingos kategorijos nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), nesudėtingos kategorijos nuotekų rinktuvus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), nesudėtingos kategorijos įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus) ir rekonstruoti nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį (negyvenamosios paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį (negyvenamosios paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties statinį (dviejų butų pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apjungiant juos į vieną dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad dviejų butų gyvenamasis namas su poilsio patalpomis suprojektuotas pažeidžiant Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, sprendinius, nustatančius teritorijos naudojimo būdą, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas, V. D. 2015-09-23 patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų statinio statybai Nr. 272 4 punktą, kuriuo reikalaujama statinius projektuoti vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta žemės sklypo paskirtis - komercinės paskirties objektų teritorijos. Lietuvos Respublikos Teritorijų priežiūros įstatymo 10 straipsnis 7 dalyje nustatyta, kad nustačius, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai (išskyrus atvejus, kai nustatyti mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai ir kai nesumokėta įstatymo nustatyta privaloma rinkliava už statybos leidimo išdavimą), Inspekcija privalo kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo. Kaip byloje nustatyta, 2016-07-27 Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu konstatuota, kad projektuojamo pastato paskirtis neatitinka Detaliojo plano sprendiniuose nurodytos žemės sklypo naudojimo paskirties, taigi nustačius šias aplinkybes ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkto nuostatas, statybą leidžiantys dokumentai trečiajam asmeniui S. N. buvo išduoti neteisėtai.Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo daliai, kurioje stovi trečiajam asmeniui S. N. priklausantys statiniai, yra nustatyti skirtingi ir vienas kitą paneigiantys teritorijos naudojimo būdai – visuomeninė teritorija (detaliojo plano aiškinamajame rašte) ir komercinė teritorija (detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje), todėl sprendinys dėl teritorijos naudojimo būdo detaliajame plane nėra įtvirtintas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Detalusis planas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotojo teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (TPĮ 17 straipsnio 3 dalis).Kaip byloje nustatyta, Detalusis planas, kuriuo ginčo sklypui nustatytas naudojimo būdas - visuomeninė paskirtis, yra galiojantis. TPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą nėra pateikti įrodymai patvirtinantys Detaliojo plano negaliojimą ar netaikymą dėl jame ištaisytų klaidų (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi byloje nesant įrodymų, kad Detaliojo plano sprendiniai būtų pakeisti, Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visiems suplanuotojo teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.Apeliantė argumentuoja, kad būtent Bendrasis planas nustato konkrečius užstatymo reglamentus (aukštingumą, intensyvumą, tankumą ir kitus), į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant Statinio projektą ir kurių Statinio projektas nepažeidžia. Šis argumentas atmestinas. TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Kaip minėta, Detalusis planas teritorijai, kurioje yra ginčo sklypas, yra parengtas ir jis yra galiojantis, bylos duomenys patvirtina, kad Statinio projektas buvo rengtas vadovaujantis būtent Detaliojo plano sprendiniais, o Detaliojo plano sprendinys ginčo sklypui nustatė visuomeninės paskirties naudojimo būdą, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad bendrasis planas nustato konkrečius užstatymo reglamentus (aukštingumą, intensyvumą, tankumą ir kitus), į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant Statinio projektą ir kurių Statinio projektas nepažeidžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas statybos leidimas suteikė teisę statytojai S. N. rekonstruoti nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį (negyvenamosios paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties statinį (negyvenamosios paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties statinį (dviejų butų pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apjungiant juos į vieną dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis. Tačiau taip pat nustatyta, jog minėti rekonstruojami statiniai yra nugriauti ir vietoje jų ruošiamasi statyti dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis. Taigi šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog yra statomas naujas gyvenamosios paskirties objektas, vykdant naują statybą žemės sklypo paskirtis turi atitikti Detaliajame plane numatytą paskirtį, tai yra, šiuo atveju, kaip numatyta Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punkte, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad trečiojo asmens žemės sklypas neatitinka Detaliajame plane numatytos paskirties, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas trečiajam asmeniui išduotas neteisėtai.Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.Nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės ir trečiojo asmens buvo priteista po 20,50 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš trečiojo asmens priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens priteista 20,50 eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens S. N. į valstybės pajamas priteista 20,50 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.