Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus (toliau – ir apelianto atstovas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 14 d. nutarimu K. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis Kauno miesto sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 14 d. 15.30 val. vairavo motociklą neturėdamas teisės jį vairuoti, neturėdamas atitinkamos kategorijos vairuoti tokios rūšies transporto priemonę ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius

K. L. atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko pilna apimtimi. K. L. padarė administracinį nusižengimą, to neneigia. Tačiau nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, o buvo pritaikyta ANK 424 straipsnio 3 dalis, tarsi K. L. iš viso neturėtų teisės vairuoti transporto priemonių, priskirtų tai kategorijai, konkrečiai A1. K. L. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, priskirtas A1 kategorijai, tačiau su apribojimais. Jis vairavo dviratę, 125 cm³, 11 kW galios transporto priemonę, tai yra A1 kategorijai priskiriama transporto priemonė. K. L. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, priskirtas A kategorijai, pagal Įstatymo nuostatas, A kategorija apima tiek A1, tiek A2 kategorijas. Iki 2013 m., kuomet buvo išduota B kategorijai teisė vairuoti, ji apėmė ir A kategorijos transporto priemones, tačiau trirates. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pati pripažįsta, kad buvo vairuotojo pažymėjimas su apribojimu vairuoti tam tikras transporto priemones. Nėra ginčo, kad tai buvo su ženkleliu 100, t. y. kad pilnai A1 kategoriją galėjo vairuoti tik nuo 2025 m. birželio mėnesio pabaigos ir tik po administracinio nusižengimo. K. L. praplėtė savo kategorijas ir dabar jau pilnai gali vairuoti A1 kategoriją, nors prieš tai turėjo su apribojimais ir galėjo vairuoti trirates transporto priemones. Jeigu nebūtų panaikintas nutarimas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir paskirti švelnesnę nuobauda, t. y. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes K. L. turi ilgametę patirtį vairuojant įvairiausių kategorijų transporto priemones, už analogiškus nusižengimus anksčiau nebaustas, baustas, teisė vairuoti reikalinga darbui, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje sudėties ir paskirti nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti nutarimo dalį dėl skirtos administracinio poveikio priemonės ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, kadangi sankcija paskirta griežčiausia, nebuvo jokių pasekmių, nebuvo jokios regimybės, kad sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, nuobauda gerokai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su K. L. padaryto administracinio nusižengimo teisiniu vertinimu, taip pat keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės. Apelianto atstovas skunde, taip pat ir teismo posėdyje nurodė, kad K. L. padarytas nusižengimas turėtų būtų kvalifikuotas ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o pagal 1 dalį ir atitinkamai už šį nusižengimą paskirta nuobauda sankcijos ribose. Taip pat yra prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės tuo atveju, jeigu nebūtų nustatytas pagrindas tenkinti pirmąjį prašymą, kadangi paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

Skundžiamu Institucijos nutarimu K. L. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, Institucijai padarius išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas transporto priemonę (motociklą) vairavo neturėdamas teisės jį vairuoti, neturėdamas atitinkamos kategorijos vairuoti tokios rūšies transporto priemonę. Nesutikti su šia išvada ir konstatuoti, kad Institucija K. L. padarytą nusižengimą kvalifikavo neteisingai, teismas neturi pagrindo.

Skunde nėra ginčijamas apelianto vairuotos dviratės transporto priemonės priskyrimas A1 kategorijai. Išvadą, kad transporto priemonė patenka į šią kategoriją, patvirtina ir transporto priemonės registracijos liudijime pateikta informacija apie transporto priemonės variklio darbinį tūrį ir galią. Tačiau skunde nesutinkant su Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl K. L. nusižengimo teisinio vertinimo tvirtinama, kad šiuo atveju K. L. nusižengė ne dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti A (A1) kategorijos transporto priemones, o dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę nesilaikydamas jam taikomų apribojimų vairuoti tik triračius motociklus, kadangi apelianto vairuotojo pažymėjime nurodytas apribojimas su kodu 79.03 reiškia, kad jis gali vairuoti tik trirates A kategorijos transporto priemones. Toks teisinio reguliavimo interpretavimas ir faktinės situacijos vertinimas nelaikytinas objektyviai pagrįstu.

Kaip nurodyta pirmiau, K. L. vairuota dviratė transporto priemonė yra priskiriama A1 kategorijos transporto priemonėms. Apeliantas nusižengimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones. Pagal Taisyklių 24.9 punktą, jeigu asmeniui išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti B1, B kategorijų transporto priemones, kai teisė vairuoti šių kategorijų transporto priemones įgyta iki 2013 m. sausio 18 d. imtinai, o teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones iki šios datos nebuvo įgyta, vairuotojo pažymėjime nurodoma, kad asmuo gali vairuoti ir A kategorijos triračius motociklus, t. y. įrašoma A kategorija ir vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo priede nurodytas kodas (79.03). Taigi šiuo atveju ribojimas yra susijęs su leidimu asmeniui vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemonę (triračius motociklus), o tai reiškia, kad šis ribojimas patenka į ANK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, kai atsakomybė pagal šią ANK normą netaikoma, turinį (atsakomybė pagal šią normą netaikoma, jeigu yra nesilaikoma vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų, susijusių su leidimu vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones). Kadangi K. L. turėjo teisę vairuoti tik konkrečią A kategorijai priskirtą transporto priemonę (triračius motociklus), t. y. vairuotojo pažymėjime esant įrašytam konkrečiam su leidimu vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemonę susijusiam apribojimui, jokių kitų transporto priemonių, kurios priskiriamos A kategorijai, apeliantas vairuoti negalėjo (nebuvo įgijęs teisės), taigi negalėjo vairuoti ir A1 kategorijai priskiriamos transporto priemonės (dviračio motociklo).

Pagal Taisyklių 24.16 punktą, jeigu asmeniui išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti B kategorijos transporto priemones, kai jis yra ne jaunesnis kaip 24 metų, turi ne mažesnį nei 2 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir yra baigęs A1 kategorijos transporto priemonių praktinio vairavimo mokymo kursą, vairuotojo pažymėjime nurodoma, kad asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, t. y. įrašomas vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo priede nurodytas kodas (100). K. L. nusižengimo padarymo metu teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turėjo, tačiau jo vairuotojo pažymėjime kodas 100 nebuvo įrašytas, o tai reiškia, kad A1 kategorijai priskirtos transporto priemonės vairuoti jis negalėjo, nes tokia teisė įgyjama tik tada, kai teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turintis ir amžiaus bei praktinio vairavimo stažo reikalavimus atitinkantis vairuotojas baigia specialius, B kategorijai praplėsti skirtus kursus.

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registre (grafoje „Asmuo“) esančios informacijos, tokių kursų K. L. 2025 m. birželio 14 d. nebuvo baigęs ir jam buvo taikomas ribojimas, susijęs su leidimu vairuoti tik konkrečios rūšies transporto priemones (triračius motociklus) ir tai reiškia, kas teisės vairuoti motociklą apeliantas neturėjo. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog K. L. padarytas nusižengimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kaip transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti (neturint teisės vairuoti tokios rūšies) transporto priemonę, buvo kvalifikuotas teisingai. Institucija įrodymų vertinimo, įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Skundžiamu nutarimu Institucija K. L. paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams, t. y. minimaliam terminui, įvertinusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą bei rūšį, vairuotojo asmenybę. Apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės motyvacija leidžia daryti išvadą, kad formaliai administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos. Vis tik pritartina skundo argumentams, kad aptariamu atveju administracinio poveikio priemone nebuvo tinkamai individualizuota ir dėl to paskirta administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga padaryto nusižengimo bei apelianto asmenybės pavojingumui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kaip išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).

Taigi administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad K. L. iš esmės neneigė padaręs administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas asmens paaiškinimas, kad jis buvo įsitikinęs, jog su turima kategorija gali vairuoti transporto priemonę, kurią vairavo. Tokia pati apelianto pozicija išdėstyta ir apeliaciniame skunde, kuriame, be kita ko, nurodomos ir aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbui, iš kurio gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės apelianto atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nemažina ir savaime nėra pagrindas trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar šios priemonės iš viso neskirti. Vis tik apelianto požiūris į padarytą nusižengimą, elgesys po nusižengimo padarymo, kitos asmenį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė nusižengimą padariusio asmens teises suvaržo labiau, nei tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Kaip minėta, K. L. iš esmės neneigė padaręs administracinį nusižengimą ir ši aplinkybės Institucijos nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu K. L. paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog jo turima kategorija leidžia vairuoti ir tą transporto priemonę, kurią vairavo (motociklą), taigi apelianto padarytą nusižengimą vertinti kaip sąmoningą pasirinkimą pažeisti KET reikalavimus nėra pagrindo. Tuo labiau, kad apeliantas netrukus po to, kai buvo užfiksuotas jo padarytas nusižengimas, baigė specialius B kategorijai praplėsti skirtus kursus ir įgijo teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones. Šią aplinkybę patvirtino ir Institucija atsiliepime į skundą. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad K. L. buvo baustas administracine tvarka, vis tik ši informacija neduoda pagrindo išvadai, kad apeliantas yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET ar daryti kitus nusižengimus. K. L. 2020 m. buvo baustas už greičio viršijimą ir kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ pažeidimą, 2021 m. baustas už greičio viršijimą, 2022 m. – už vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, sustojimą ir stovėjimą kelio ženklo „rezervuota stovėjimo vieta“ zonoje be specialaus leidimo, o 2023-2024 metais administracine tvarka nebaustas. Visas skirtas baudas K. L. yra sumokėjęs, už tokį patį nusižengimą anksčiau nebaustas, taip pat ankstesniais nutarimai jam nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. K. L. dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų negauta.

Nors, kaip minėta, administracinio poveikio priemonė K. L. buvo paskirta minimaliam terminui, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas, su padaryto nusižengimo pavojingumu susijusias ir pirmiau aptartas pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, net ir minimaliam terminui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nekvestionuojant to, kad vairavimas transporto priemonės neturint teisės vairuoti yra pavojinga veika, kelianti pavojų transporto eismo ir žmonių saugumui, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad pagal tą pačią ANK normą kvalifikuojamo nusižengimo rūšinis pavojingumas gali skirtis. Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones turi, yra įgijęs ne vieną kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti skirtingų rūšių transporto priemones, o teisės vairuoti A1 kategorijos transporto priemones neturėjo dėl to, kad nebuvo baigę papildomų kursų, kuriuos, kaip minėta, netrukus po nusižengimo užfiksavimo, baigė. Šios aplinkybė suponuoja pagrindą išvadai, kad K. L. padarytas nusižengimas neabejotinai yra mažesnio pavojingumo, nei transporto priemonės vairavimas iš viso neturint (neįgijus) teisės vairuoti transporto priemones, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, žinodamas, kad tokios teisės neturi, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Nusižengimo pavojingumą mažina ir tai, kad apeliantas kitų KET pažeidimų aptariamu atveju nepadarė, reali grėsmė kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui nebuvo kilusi.

Atsižvelgiant į tai, kad K. L. padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo jam paskirta administracinio poveikio priemonė, pagal savo pobūdį nėra toks pavojingas, kad tokių teisinių pasekmių jam sukėlimas būtų vertintinas kaip adekvatus ir proporcingas, į tai, kad K. L. neturėjo piktybiškumo ir siekio padaryti jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, nusižengimą pripažino, sunkinančių aplinkybių jo atveju nenustatyta, apeliantas nedelsdamas ėmėsi priemonių įvykdyti reikalavimus teisei vairuoti A1 kategorijos transporto priemones įgyti, teismo vertinimu, byloje yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo skundą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 2 mėnesių. Tenkinti prašymą visa apimtimi ir administracinio poveikio priemonės neskirti, aptariamu atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, juo K. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.