- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-778-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00936-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- N. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 778 - 252 - 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-742-2015 pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims antstolio L. J. kontorai, A. C., J. Č., AB „Swedbank“ dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. Č. prašė priteisti iš atsakovo S. K. už negrąžintą automobilį Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini) 2 684,77 Eur kompensaciją N. Č. ir A. C. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-632-531/2013 pagal ieškovės N. Č. ieškinį dėl transporto priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nutarta pripažinti negaliojančiomis automobilių Renault Vel Satis ir Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartis bei taikant restituciją šiuos automobilius grąžinti N. Č. ir A. C. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Tačiau teismo priteisto automobilio ieškovė negavo. Antstoliai vykdomąjį raštą grąžino. Teismas byloje atsisakė pakeisti vykdymo tvarką ir nurodė kreiptis su ieškiniu, todėl ir prašo vietoje negrąžinto automobilio priteisti automobilio vertės kompensaciją, t. y. tokią sumą, kuria šį automobilį įvertino teismas civilinėje byloje Nr. 2-632-531/2013 2013-05-14 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo S. K. už negrąžintą automobilį Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini) priteistą sprendimu civilinėje byloje 2-632-531/2013, N. Č. ir A. C. bendrojon jungtinėn nuosavybėn 2 684,77 Eur. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-632-531/2013 2013-05-14 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas automobiliui Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. K., rinkos kaina 9 270 Lt. 2013-05-28 antstolis surašė areštuotino turto neradimo aktą ir išieškojimo negalimumo aktą. Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-632-531/2013 2013-09-16 sprendimu nutarė N. Č. ieškinį atsakovams A. C., J. Č. ir S. K. tenkinti ir pripažino negaliojančiomis automobilių Renault Vel Satis ir Audi A6 2013-03-29 pirkimo – pardavimo sutartis bei taikydamas restituciją šiuos automobilius grąžino N. Č. ir A. C. bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o A. C. įpareigojo grąžinti J. Č. ir S. K. jo gautus už automobilių pardavimą pinigus – po 100 Lt kiekvienam. 2013-11-21 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovė pateikė vykdyti antstolio L. J. kontorai. Antstolis 2014-07-22 patvarkymu atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir grąžino jį pareiškėjai. Visagino miesto apylinkės teismas 2015-08-05 nutartimi atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas laikė, jog ieškovė turi įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą, kuris antstolio neįvykdytas dėl to, kad nėra ieškovei grąžintino turto, t. y. daikto, turinčio individualius tik tam daiktui būdingus požymius. Tokiu būdu, ieškovė, siekdama apginti savo teisės ir įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-632-531/2013, iš esmės prašo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str.). Tuo tarpu atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, t. y. negrąžindamas individualiais požymiais apibūdinamo daikto ieškovei ir nekeisdamas tokio daikto į kitą tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, iš esmės pripažįsta tik vieną nevykdomo sprendimo vykdymo tvarką – daikto vertės piniginio ekvivalento grąžinimą ieškovei. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad teismo 2013-05-14 nutartimi nustatyta ir ieškovės prašoma priteisti 9 270 Lt (2 684,77 Eur) suma realiai atitinka vertę už jai teismo priteistą ir negražintą automobilį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį sumažinti ir priteisti ieškovės naudai 290 Eur kompensaciją už automobilio vertę. Nurodo, kad automobilio kompensacija šiuo atveju turėtų būti nustatyta tik 290 Eur sumai, o dėl likusios priteistos automobilio kompensacijos sumos skundžiamas apylinkės teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas nepilnai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, kurios ne visos yra įvertintos ir patikrintos. O būtent – teismas nepagrįstai nesirėmė 2012-11-08 automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi, kuri įregistruota VĮ „Regitra“ ir patvirtinta šalių parašais. Be to, liko nepatikrintas ir neįvertintas tas momentas, kad 2013-03-22 apeliantas nurodytą automobilį pirko už 100 Lt. Ši pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės registruotos santuokos metu. N. Č. dėl šios aplinkybės tuo metu neturėjo jokių pretenzijų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis jo pirkimo momentui (2013-03-22) buvo vertinamas jo pardavimo kaina, t. y. 100 Lt suma. Šie pinigai tapo bendru sutuoktinių jungtinės nuosavybės turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nutyli visus jam nepalankius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškinį pilna apimtimi priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija visiškai sutinka.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime grįsdamas konkrečią ginčo automobilio Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini) kainą (2 684,77 Eur), rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi, 2012 m. liepos 17 d. vartojimo kredito sutartimi, VšĮ „Emprekis“ pažyma, taip pat internetiniu skelbimu apie ginčo automobilio pardavimą. O būtent – Visagino miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartyje automobilio vertė (9 270 Lt) nustatyta remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-281 patvirtinta metodika (t. 1, b. l. 14-15); „Swedbank“ 2012-07-17 su ieškove ir tuometiniu jos sutuoktiniu A. C. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-035880-VA, pagal kurią automobilio pirkimui buvo suteiktas 13 000 Lt dydžio kreditas (t. 2, b. l. 24); VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilis Renault Vel Satis, pilnai atitinkantis visas ginčo automobilio technines charakteristikas, 2013 m. gegužės mėn. rinkoje vidutiniškai kainavo 9 270 Lt (t. 2, b. l. 40); internetiniame skelbime apie ginčo automobilio pardavimą „Autoplius“ portale buvo nurodyta, kad pirkėjas už šią transporto priemonę pageidauja gauti 8 500 Lt (t. 2, b. l. 35-37). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų šių įrodymų visuma patvirtina, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma ginčo automobilio kaina realiai atitinka jo vidutinę rinkos kainą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, neva ginčo automobilio Renault Vel Satis vertė sudarė jo nurodomus 290 Eur. Tokią aplinkybę S. K. grindžia 2012-11-08 ir 2013-11-22 transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartimis. Tačiau, kaip teisingai pastebi ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, asmenys, ypač fiziniai, gali sudarinėti sandorius ir nesiekdami iš jų gauti maksimaliai įmanomos ekonominės naudos. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). Sutarties šalys dėl įvairių priežasčių nebūtinai privalo susitarti, kad perkamo – parduodamo daikto kaina atitiks jo tikrąją rinkos kainą. Atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, šalys gali sutarti, jog daiktas parduodamas pigiau ar brangiau. Todėl aplinkybė, kokia kaina buvo nurodyta daikto (šiuo atveju – transporto priemonės) pirkimo – pardavimo sutartyje, negali turėti esminės reikšmės sprendžiant, kokia buvo šio daikto tikroji rinkos kaina. Kainos, nurodytos šiose pirkimo – pardavimo sutartyse, priešingai nei akcentuoja apeliantas, negali būti laikomos paneigiančiomis pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi, vartojimo kredito sutartimi, oficialia pažyma apie tokio modelio ir senumo automobilio vidutinę rinkos kainą ar skelbimu apie šio automobilio pardavimą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Visagino miesto apylinkės teismas 2013-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-531/2013 2013-03-22 pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Tokiu būdu, tokios sutarties turiniu S. K. apskritai negali remtis, t. y. teismo sprendimu pripažinta negaliojančia sutartis neturi jokios įrodomosios vertės, kartu ir sprendžiant klausimą dėl ginčo automobilio tikrosios rinkos kainos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.