- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-440-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-0-00042-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š., toliau – A. Š.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nuteistojo A. Š. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. LK-54 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas vienu trečdaliu sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. LK-54, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuteistojo elgesyje nenustačius pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo A. Š. atžvilgiu, pažymint, kad A. Š. turi neigiamą nuostatą į priežiūros institucijas bei vieną galiojančią drausminę nuobaudą.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. Š. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, bus pažeisti teisingumo bei bausmės individualizavimo principai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tokiu būdu nubaudė A. Š. antrą kartą. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, jau buvo įvertintos skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kurią šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo vietoje. Be to, jis jau atliko reikiamą bausmės dalį, kad jo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, nebuvo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. Š. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, jog nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, nesutiktina su nuteistojo skundo motyvu, kad vien tik jam likusios mažos neatliktos bausmės dalies egzistavimas šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Būtina įvertinti ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama tolesnei nuteistojo elgesio korekcijai laisvėje, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.
9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. Š. nustatyta 77 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, A. Š. pataisos įstaigoje mokosi 11-oje klasėje bei siekia įgyti staliaus specialybę. Lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas pas ūkininką, kur turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo impulsyvumo problemos, neabejotinai skatinusios jo nusikalstamą elgesį, šiuo metu jau nebeaktualios, jis linkęs apsvarstyti savo veiksmus prieš pradėdamas veikti. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. Š. ir patvirtina, kad savo elgesį jis koreguoja teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
11. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro didelis dinaminių balų skaičius – 52 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu vis dar turi galimybę sumažinti. Juo labiau, kad A. Š. elgesys pataisos įstaigoje ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, per visą nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką už įvairaus pobūdžio pažeidimų padarymą, tame tarpe ir itin šiurkščių – narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, jis net 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta mažiau ne prieš vienerius metus, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., ir šiuo metu yra galiojanti. Už gerą elgesį nuteistasis skatintas nebuvo. Šių duomenų visuma, įvertinus dar ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę A. Š. atlieka už nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, teistas jis buvo ir už pataisos įstaigoje padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba savo elgesio koreguoti vien tik teigiama linkme, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai.
12. Akcentuotina ir tai, kad praeityje A. Š. buvo teistas ne kartą, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės. Paskutinę nusikalstamą veiką jis įvykdė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertintina ir tai, kad praeityje A. Š. daugiausiai buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. Š. turi priklausomybę narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms, tačiau jokių pastangų šio kriminogeninio veiksnio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamą elgesį, eliminavimui, jis nededa, net ir būdamas pataisos įstaigoje jis toliau piktnaudžiauja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, tokiu būdu nesistengdamas pasitaisyti. Toks nuteistojo elgesys ir jokių pokyčių jame nebuvimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo nuolat daro tas pačias klaidas, pats neslepia nerimo dėl pakartotinio savo nusikalstamo elgesio šiam grįžus į laisvę.
13. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog netaikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo yra pažeidžiamas dvigubo nebaudžiamumo principas, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo. Sprendimas netaikyti A. Š. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimtas ne tik įvertinus teisingumo bei bausmės individualizavimo principų įgyvendinimą, bet ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes – nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio pokyčius.
14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo A. Š. atžvilgiu svarbu ir tai, kad jokios oficialios darbinės patirties laisvėje, bylos duomenimis, jis neturi. Nors teigia, kad laisvėje savo darbines žinias jis gilino dirbdamas neoficialiai automobilių servisuose, tačiau tai įrodančių duomenų nuteistojo asmens byloje nėra. Be to, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, būdamas laisvėje A. Š. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau neslepia, jog tik vieną kartą buvo nuvykęs į paskirtą susitikimą su Užimtumo tarnybos specialistu, kas neabejotinai patvirtina faktą, jog būdamas laisvėje nuteistasis pirmenybę teikė neoficialioms pajamoms, tokiu būdu išreikšdamas nepakankamas nuostatas į darbą, nerodydamas jokios motyvacijos oficialiam įdarbinimui, kuris užtikrintų stabilias pajamas. Tai itin aktualu, įvertinus faktą, kad praeityje nuteistasis ne kartą buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų darymas iš esmės buvo vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis laisvėje, o tai neabejotinai gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ir jo lygtinio paleidimo atveju. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir faktas, jog lygtinio paleidimo atveju A. Š. bus įdarbintas. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, abejojant nuteistojo darbine motyvacija, nuteistajam nedirbant ir pataisos įstaigoje, vien tik darbo turėjimas laisvėje nelaikytinas pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Š. ir šiuo metu turi finansinių sunkumų, susijusių su jo netinkamais lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžiais, todėl neabejotina, jog nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo būdo bei nesiekiant savęs realizuoti darbinėje veikloje, jo finansinė padėtis gali dar labiau pablogėti ir skatinti jo tolesnį nusikalstamą elgesį.
15. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 9 dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo darbinės patirties stoka, neigiama draugų įtaka ir aplinka, kurioje gyvena, priklausomybė narkotikams, sunki finansinė padėtis, netinkamas gyvenimo būdas, piktnaudžiavimo narkotikais problemos, emocinės gerovės nestabilumas, problemų ir mąstymo sprendimo lankstumo stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
16. Konstatuojant šią išvadą būtina atkreipti dėmesį ir į A. Š. mąstymą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dar išlieka nepakitęs ir tai gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis neigiamo savo elgesio pasekmes vis dar suvokia tik iš dalies, susidūręs su problemomis, dažniausiais pasirenka neefektyvius, vien tik emocijomis paremtus, jų sprendimo būdus. Be to, A. Š. negeba savo elgesio pasekmių vertinti ilgalaikėje perspektyvoje, nors ir turi tam tikrus ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo ir ilgalaikiškumo. Svarbu ir tai, kad net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis kažkiek toleruoja nusikalstamą elgesį, yra linkęs menkinti savo nusikalstamą elgesį, jo pasekmes yra linkęs perkelti aplinkai, kas iš esmės suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir vis dar nesistengia pasitaisyti.
6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti A. Š. (A. Š.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.