- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-297-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18889-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aiva Survilienė, Evaldas Pašilis, Justas Namavičus
- Nuteistasis
- O. I.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij, Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistajam O. I. (O. I.) ir jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. I. gynėjo Bogdan Chranovskij skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 146 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, O. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. O. I. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: jis, būdamas viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. 21.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val., neišleido išeiti iš viešbučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) kartu esančios nepilnametės L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), norinčios vykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), agresyviai elgdamasis trenkė ranka į šalia L. L. esančią koloną, nurodė šiai likti kartu su juo ir vartoti narkotines medžiagas – kokainą, atėmė iš L. L. šiai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Aplle S7“, išjungė jį bei iš jo išėmė SIM kortelę, nepilnametei L. L. prašant ją išleisti, šią nustūmė nuo viešbučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir neišleido bei du kartus užrakino viešbučio kambaryje ir paliko vieną. Tokiu būdu neteisėtai atėmė nepilnametei L. L. laisvę, kol 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val. ją surado ir išlaisvino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. O. I. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir, neturėdamas tikslo platinti, jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai 2020 m. gegužės 15 d. atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarį ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, kur jas neteisėtai laikė. Po ko, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. 21 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val., paminėtame viešbučio kambaryje narkotinę medžiagą – kokainą vartojo pats ir lenkė vartoti nepilnametę L. L., o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų toliau neteisėtai laikė minėtame viešbučio kambaryje, iki jas 2020-05-16 apie 18.20 val. viešbučio kambaryje surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
3. O. I. taip pat nuteistas pagal BK 264 straipsnio 2 dalį už tai, kad lenkė vartoti narkotines medžiagas nepilnametį asmenį, o būtent: jis (O. I.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai 2020 m. gegužės 15 d. atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarį, ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, kurias, būdamas kartu su nepilnamete L. L. paminėtame viešbučio kambaryje, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. 21 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val., lenkė pastarąją vartoti narkotines medžiagas – kokainą: susuko piniginę kupiūrą, narkotines medžiagas – kokainą išbėrė ant stalo, vartojo pats, ragino, vertė ir davė vartoti – uostyti jas nepilnametei L. L., kol jas 2020 m. gegužės 16 d. apie 18.20 val. viešbučio kambaryje surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas Bogdan Chranovskij (toliau tekste ir – nuteistojo gynėjas, apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti O. I. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir O. I. veiką iš BK 264 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 264 straipsnio 1 dalį bei svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
4.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, O. I. veiksmai neatitinka jokių nusikaltimų požymių, nes jokių realių pasekmių jo ginamojo veiksmai nesukėlė, jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, jokių realų grasinimų nenustatyta, nėra duomenų, kad buvo apribota nukentėjusiosios galimybė pasirinkti buvimo vietą, taip pat, kad būtent nuteistojo veiksmai lėmė jos buvimą paminėtame viešbučio kambaryje, todėl dėl veikos, numatytos iš BK 146 straipsnio 1 dalyje, jo ginamasis turėtų būti išteisintas.
4.2. Teigia, jog šioje byloje neginčijimai nustatyta tik tai, kad jo ginamasis ir nukentėjusioji maždaug nuo 2020 m. gegužės 15 d. 17.30-18.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val. buvo kartu ir leido laiką viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad minėtame kambaryje 2021 m. gegužės 16 d. apie 18.20 val. atvykę policijos pareigūnai aptiko ir paėmė narkotines medžiagas. Nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios organizme rasta kokaino. Kitų nuosprendžio išvadas pagrindžiančių patikimų duomenų, anot nuteistojo gynėjo, nenustatyta ir nepateikta. Teigia, jog pagrindiniai ir iš esmės vieninteliai pagrindžiantys skundžiamo nuosprendžio išvadas įrodymai yra nukentėjusiosios L. L. prieštaringi parodymai, kuriuos paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nuteistojo gynėjo manymu, teismas nevertino, kad nukentėjusioji buvo ir yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, nes jai buvo pareikšti įtarimai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl ji, siekdama išvengti gresiančios atsakomybės, perkėlė minėtą atsakomybę O. I. ir galimai apkalbėjo jį, todėl besąlygiškai vadovautis jos prieštaringais parodymais ar teikti jiems prioritetą, nepašalinus juose esančių prieštaravimų, anot nuteistojo gynėjo, nėra pagrindo. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog teismas nevertino, kad nukentėjusioji, 2020 m. gegužės 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. apklausta kaip įtariamoji, o 2020 m. gruodžio 3 d. kaip liudytoja, nuolat keitė savo parodymus, kaskart nurodydama vis naujas aplinkybes, kas, nuteistojo gynėjo manymu, turi lemiamą įtaką jos parodymų patikimumo vertinimui, juolab, kad nukentėjusioji įvykio metu ir iš karto po įvykio bendravo su draugėmis, pažįstamu R. G., motina, policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotoju, todėl, sprendžiant dėl nukentėjusiosios vėlesnių parodymų įrodomosios galios ir patikimumo (melagingumo, tam tikrų faktų nutylėjimo), būtina atsižvelgti į visus nukentėjusiosios kontaktus prieš įvykį, jos elgesį įvykio metu ir po įvykio. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji, apklausta 2020 m. gegužės 17 d., parodė, kad būdama (duomenys neskelbtini) mieste iš pažįstamo vyro, vardu O. (prieš tai apie 2-3 d. su juo bendravo tik telefonu), gavo pasiūlymą susitikti viešbutyje, pabendrauti. O. nurodė vietą, t. y. viešbutį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 18.00 val. pati atvažiavo. Bendraujant su O., jis pasiūlė jai pavartoti narkotinių medžiagų, iš karto nesutiko. Nors nepasakytų, kad O. ją įtikinėjo, bet po kažkiek laiko sutiko pavartoti narkotinių medžiagų, kaip O. nurodė, kokaino, nes nebuvo ką veikti, o gal iš smalsumo. Stipriai apsvaigo, dėl to negalėjo kažkur išeiti, ir pasiliko nakčiai. Užėję policijos pareigūnai ant staliuko pastebėjo narkotinių medžiagų likučius, todėl kambaryje pradėjo ieškoti narkotinių medžiagų. Tuo metu ant staliukų liko tik narkotinių medžiagų likučiai, pagrindinio maišelio su baltos spalvos milteliais nebuvo, galimai O. buvo paslėpęs. Su O. buvo savo noru, jos niekas prievarta nelaikė ir narkotines medžiagas vartojo savo noru, tiesiog nebuvo ką veikti. 2020 m. gegužės 16 d. apie 01.00 val., kai norėjo išvažiuoti, išeiti iš viešbučio kambario, O. neleido jai išeiti, stovėjo tarpdury. O., aiškindamas, kad nėra jokio skirtumo, kada grįš namo, t. y. šiandien ar rytoj, nurodė likti. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nevertino, kad nukentėjusioji melagingai parodė, apie tai, kad O. I. yra jos pažįstamas, jie bendravo prieš 2-3 dienas telefonu, nors faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad jie susipažino tik 2020 m. gegužės 15 d. prie viešbučio (duomenys neskelbtini). Be to, pasak nuteistojo gynėjo, minėtuose parodymuose ji nurodo dvi skirtingas pasilikimo nakčiai priežastis, o būtent pirma, jog ji stipriai apsvaigo, dėl to negalėjo kažkur išeiti, tačiau vėliau jau nurodė, kad neva O. I. neleido jai išeiti, stovėjo tarpduryje. Taip pat nuteistojo gynėjas pažymėjo, jog teismas visiškai nekreipė dėmesio, neaptarė ir nevertino, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklausta nukentėjusioji nurodė jau kitas aplinkybes, o būtent, kad susipažino su O. prie viešbučio, šis pakvietė susitikti ir pabendrauti, pažadėjo duoti pinigų. Pavalgiusi restorane, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) numerį pas O., išgėrė brendžio, vėliau apie 21.30 val. O. pasiūlė pavartoti kokaino, ji nesutiko. Vėliau pasakė, jog jai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau O. tapo agresyvus, trenkė kumščiu per stalą, pasakė pasilikti. Norėjo išeiti iš kambario, tačiau durys buvo užrakintos. Ji išsigando, O. buvo agresyvus, paėmė jos telefoną, išėmė SIM kortelę. Iš baimės ji sutiko pavartoti narkotikų. Kai O. išėjo iš kambario, suprato, jog gali pasišalinti, todėl nuėjo į dušą nusiprausti, o kai išėjo, jau atvyko policijos pareigūnai. Pirmos apklausos metu jautė narkotikų poveikį, bijojo O., todėl pasakė, kad jį seniai pažįsta. Nuteistojo gynėjo vertinimu, iš šios apklausos matyti, kad atsiranda naujos aplinkybės, o būtent, kad narkotikus nukentėjusioji vartojo jau ne savo noru iš smalsumo, o todėl, kad išsigando O. agresyvaus elgesio. Pasak nuteistojo gynėjo, nukentėjusioji šioje apklausoje nurodo naują aplinkybę, kad O. neleido jai išeiti, trenkė kumščiu į stalą ir jau nemini, kad jis užtvėrė jai kelią, stovėdamas tarp durų.
4.3. Nuteistojo gynėjo manymu, vertinant nukentėjusiosios parodymus, yra svarbu pažymėti, jog 2020 m. gegužės 21 d., tai yra praėjus 5 dienoms nuo įvykio, nukentėjusioji bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistu (2020 m. gegužės 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr.8VSV-(8.8.9)-390, t.3, b.l. 93-95) nurodė dar kitas aplinkybes, o būtent, kad O., anksčiau pažįstamas, pasiūlė susitikti, pavartojo narkotikus, nes buvo įdomu, nenuvažiavo namo, nes pavartojus jai pasidarė bloga. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino, jog nukentėjusioji specialistui paaiškino, kad viešbučio kambaryje ji pasiliko, nes buvo bloga ir nepatvirtino, kad buvo verčiama vartoti narkotikus ir prieš jos valią buvo laikoma viešbučio kambaryje. Nukentėjusios parodymų prieštaringumą, nuteistojo gynėjo manymu, patvirtina ir tai, kad apklausta jau kaip liudytoja nukentėjusioji nurodė vėl naujas aplinkybes, o būtent, kad O. kalbėjo apie savo draugę D., narkotikus vartojo vienas, ji atsisakė, tačiau pavartojo narkotikų po to, kai O. tapo agresyvus, trenkė į koloną miegamajame, galvodama, jog jis ją išleis, uostė, nes norėjo išeiti iš kambario. Kai O. išėjo iš kambario, buvo priėjusi prie durų ir bandė jas atidaryti, bet buvo užrakinta. Taip pat parodė, kad prieš susitinkant su OL, ji teikė seksualinio pobūdžio paslaugas kitam vyrui (klientui) viešbučio kambaryje netoli kambario, kuriame buvo su O.. O. ji taip pat teikė intymaus pobūdžio paslaugas. Apklausta 2021 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu ji vėl pakeitė savo parodymus, nurodydama prieš tai neminėtas aplinkybes, o būtent, kad būnant kambaryje su O., jai prasidėjo panika, tada pauostė kokaino, po to buvo seksas. O. grasino jai, trankydamas į sieną, kilo baimė, užstodavo jai kelią, todėl pasiliko viešbutyje ne visai savo noru, tačiau kaltinti O., kad jis atėmė jai laisvę, negali, jam pretenzijų neturi. Taip pat šioje apklausoje parodė, kad O. sudėjo narkotikų maišelį į tablečių indelį, nors anksčiau teigė, kad nematė, kaip buvo paslėpti narkotikai. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas, nepaisydamas visų aukščiau aptartų prieštaravimų, padarė išvadą, kad nukentėjusiosios L. L. parodymai buvo vienodi iš esmės visų apklausų metu. Nuteistojo gynėjo teigimu, nuosprendyje visiškai neatsižvelgta, neaptarta ir neįvertinta tai, jog iš kitų įrodymų šaltinių, o būtent policijos pareigūnų parodymų, tarnybinių pranešimų (t. l, b. 1. 38), Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto parodymų matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, L. L. jokių nusiskundimų neturėjo, nurodė, kad kambaryje buvo savo noru, niekas, tame tarpe ir O. I., jėga jos nelaikė, narkotikų nevartojo, niekas narkotikų jai nesiūlė ir vartoti nevertė. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas nevertino, jog 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė L. M. parodė, kad L. L. bendravo ramiai, nebuvo nei susijaudinusi, nei išsigandusi. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nevertino nukentėjusiosios polinkio meluoti, juolab, kad iš apklaustos jos motinos V. L. parodymų matyti, kad 2020 m gegužės 16 d. apie 01.00 val., bendraujant su dukra telefonu, L. L. jai pranešė, jog yra su draugėmis (duomenys neskelbtini). Tai matyti ir iš susirašinėjimo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai R. G.), iš kurio matyti, jog 2020 m. gegužės 15 d. nuo 18.43 val. iki 19.25 val. jie bendrauja SMS žinutėmis, L. L. 18.43 val. prašo atvykti po 20 min. prie (duomenys neskelbtini), tačiau jau 19.24 val. rašo, kad nespėja darbe ir todėl negalės susitikti su abonentu šiandien (2020 m. gegužės 15 d.). Taip pat L. L. parodė, jog su R. G. bendravo telefonu ir nurodė jam nevežti jos į (duomenys neskelbtini), taip pat neva jis (R. G.) telefonu bandė bendrauti ir su O. I., tačiau R. G. tai paneigė ir parodė, kad nepamena bendravęs telefonu su L. L., nurodė, kad tik susirašinėjo SMS žinutėmis, kad iš pradžių ji prašė nuvežti ją iki (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau atsisakė važiuoti, su jokiu vyru jis nebendravo. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas nuosprendyje iškraipė minėtas aplinkybes, nurodydamas, kad neva L. L. parodymai sutapo ir su liudytojo R. G. parodymais.
4.4. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, vertindamas nukentėjusiosios situacijos suvokimą, nurodo, kad nepilnametis asmuo dėl nepakankamos socialinės, psichinės ir fizinės brandos negalėjo tinkamai suvokti teisiamojo elgesio, savo veiksmų pavojingumo, teisiamojo veiksmų, tačiau, nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl nukentėjusiosios elgesio prieš minėtą laikotarpį, įvykio metu ir po įvykio, o būtent, teismas nevertino, jog iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jau nuo 2020 m. pradžios ji teikia lytines paslaugas už atlygį, tėvai ir draugės apie tai nežino, įvykio dieną taip pat teikė lytines paslaugas, turėjo skelbimą pažinčių puslapyje, kuriame reklamavo savo užsiėmimą, įvykio dieną vartojo alkoholį, pakankamai dažnai be tėvų žinios išvykdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)teikti minėtas paslaugas, todėl, nuteistojo gynėjo manymu, vertinti, jog nukentėjusioji yra nepakankamos socialinės, psichinės ir fizinės brandos, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Juo labiau, kad joks psichologinis-psichiatrinis tyrimas nukentėjusiajai atliktas nebuvo, iš jos parodymų aiškiai matyti, jog ji, akivaizdžiai suvokdama savo rizikingą elgesį, teikė lytines paslaugas nepažįstamiems vyrams viešbučiuose, imdavo nemenką atlygį, disponavo pakankamai nemažais pinigais ir savo klientams prisistatinėjo suaugusia moterimi.
4.5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į, nuteistojo gynėjo manymu, labai svarbias aplinkybes, tai yra neaptarė ir nevertino nukentėjusiosios parodymų, iš kurių matyti, kad dar prieš susitinkant su O. I., ji teikė intymaus pobūdžio paslaugas kitam klientui minėtame viešbutyje. Anot nuteistojo gynėjo, neatmetama galimybė, jog narkotikus nukentėjusioji galėjo būti pavartoti ne kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su O., o kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo su kitu vyriškiu. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog minėtame kambaryje buvo aptikta 0,074 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,026 g kokaino (35 procentai), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18907-20, tačiau kam priklauso minėti narkotikai, taip ir nebuvo nustatyta. Be to, nuteistojo gynėjas pažymėjo, jog apklaustas teisme O. I. nurodė, kad apie kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) jam pasakė būtent L. L., iš ko jis suprato, kad prieš ateinant pas jį, nukentėjusioji buvo būtent minėtame kambaryje. Juo labiau, nepaisant nuosprendyje pateiktų specialistės Izoldos Žvironaitės parodymų, kuriuose teigiama, jog neįmanoma pagal koncentraciją nustatyti, ar iš vieno šaltinio yra narkotikai, paimti skirtingose vietose, palyginus pagal 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadą minėtame ikiteisminiame tyrime procentualiai gryno kokaino kiekis milteliuose (apie 35 proc.) iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) beveik sutampa su gryno kokaino kiekiu iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) (apie 33 proc.), taigi, nuteistojo gynėjo manymu, galima teigti, jog narkotikai, aptikti beveik tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, tai yra viešbutyje (duomenys neskelbtini) tame pačiame aukšte galimai yra iš vieno šaltinio, kas neatmeta galimybės, jog L. L. vartojo narkotikus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), arba atsinešė į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo nematant O. I.. Kadangi aptiktų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) indelių ir juose esančių narkotikų priklausomybė patikimai nebuvo nustatyta, ant jų neaptikta jokių asmenį identifikuojančių pėdsakų (nors tyrimas ir nebuvo atliekamas), teigti, kad minėti daiktai ir narkotinės medžiagas priklauso būtent O. I., nuteistojo gynėjo įsitikinimu, nepakanka patikimų įrodymų. Juo labiau, kad minėtas kambarys nėra O. I. nei gyvenamoji, nei darbo vieta, kambaryje prieš O. I. ir L. L. galėjo lankytis kiti asmenys.
4.6. Skunde keliamos abejonės dėl narkotikų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) aptikimo ir paėmimo teisėtumo. Teigiama, jog kambaryje, prieš surašant apžiūros protokolą ir oficialų narkotikų paėmimą, lankėsi daug policijos pareigūnų, kurie, kaip nustatyta bylos medžiaga, galimai aptiko ir lietė indą su narkotikais (tokias aplinkybes nurodė nuteistasis, taip pat ir buvę vietoje policijos pareigūnai). Narkotinių medžiagų aptikimas ir paėmimas, nuteistojo gynėjo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl teisėtumo, nes, kaip nurodė dalyvavusi apžiūroje liudytoja L. M., ji net nebuvo įtraukta į apžiūros protokolą.
4.7. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemini liudytojos D. B. parodymų. Nuteistojo gynėjo manymu, teismas nevertino, jog minėta liudytoja linkusi fantazuoti ir savaip interpretuoti aplinkybes, vertinant tai, kad L. L. neprašė liudytojos kviesti policiją, ji tai padaryti nusprendė savarankiškai, nes jai pasirodė, kad L. L. laikoma prievarta ir kad kambaryje yra narkotikai, nors L. L. apie tai nieko neminėjo. Nuteistojo gynėjo teigimu, minėta liudytoja betarpiškai įvykiuose nedalyvavo, tik pateikė savo pamąstymus po bendravimo telefonu su L. L. ir jokių bylai reikšmingų aplinkybių neatskleidė. Manytina, kad liudytoja dėl savo amžiaus pati sukūrė versiją apie narkotikus ir vyrą, kuris prievarta laikė jos draugę.
4.8. Nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pasisakydamas O. I. kaltės klausimu, teismas išdėstė tik teorinius dalykus apie BK 146 straipsnio nuostatas, tačiau toks nuosprendžio argumentavimas, anot nuteistojo gynėjo, negali būti laikomas tinkamomis teismo išvadomis dėl surinktų faktinių duomenų įrodomosios galios. Kita vertus, gynėjas sutinka, jog nukentėjusioji galėjo patirti ir galimai patyrė tam tikrus nemalonumus, tačiau, nuteistojo gynėjo manymu, jokių patikimų duomenų dėl jos laivės atėmimo, arba neigiamų pasekmių byloje nenustatyta.
4.9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat pažymėjo, jog teismas rėmėsi policijos pareigūno A. G. parodymais, duotais teisme praėjus daugiau nei metams po įvykio, kur jis parodė, jog vėliau mergina ėmė kalbėti apie tai, kad ji buvo laikoma viešbutyje prievarta, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog minėtas liudytojas iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime bei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių neminėjo, kiti pareigūnai ir L. L. matę bei su ja bendravę asmenys šių aplinkybių taip pat nenurodė. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad aptariamų įvykių metu į viešbučio numerį buvo užėjęs asmuo, kuris atvežė maisto, alkoholio, tačiau ji nesikreipė pagalbos.
4.10. Nurodo, jog teismo išvados turi būti grindžiamos patikimais, teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau tokių duomenų, anot nuteistojo gynėjo, šioje byloje nesurinkta, visos teismo išvados padarytos remiantis tik prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.
4.11. Taip pat nuteistojo gynėjo manymu, teismas nepagrįstai O. I. veiką kvalifikavo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog teismui pripažinus, kad O. I. yra kaltas dėl raginimo ir vertinimo vartoti narkotinės medžiagas, jo veiksmai, pasak nuteistojo gynėjo, turėjo buvo būti kvalifikuojami pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, nes, anot gynėjo, nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl minėto straipsnio 2 dalyje kvalifikuojančių požymių, tai yra jo ginamojo suvokimo, jog jis ragino ir vertė vartoti narkotikus nepilnametę. Nurodo, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 264 straipsnio 2 dalį asmeniui kyla tik tada, kai jis suvokė, jog asmuo, kurį jis lenkė vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Atitinkamai jo ginamajam turėtų būti inkriminuojama BK 264 straipsnio 1 dalis, nenumatanti nepilnametystės požymio, nes raginimas ir vertinimas vartoti narkotikus gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra būtina neginčijamai nustatyti, jog kaltininkas suprato, numatė ir norėjo tai daryti būtent nepilnamečio asmens atžvilgiu. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nevertino, kad O. I. neturėjo susiformavusio tikslo raginti ir versti nepilnametį asmenį vartoti narkotinės medžiagas, nes paprasčiausiai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog L. L. yra nepilnametė, todėl minėto nusikaltimo subjektyviosios pusės dirbtinis modeliavimas niekaip negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.
4.12. Nuteistojo gynėjo vertinimu, atvirkščiai, nei deklaratyviai nurodė teismas, jo ginamasis O. I. nesuvokė, jog L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai teisme, kur ši teigė, jog iš pradžių ji sakė, kad yra pilnametė, nakties eigoje sakė, kad nepilnametė, asmens dokumento neturėjo, o O. I. ja netikėjo. Šis buvo įsitikinęs, kad jis yra pilnametė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad O. I. pasakė, kad jis netiki, kad ji yra nepilnametė, pasakė, kad ji atrodo daug vyresnė, ir paprašė parodyti pasą. Papildomai apklausta nurodė, kad ji pasakė nuteistajam, kad gyvena ne (duomenys neskelbtini), kad jai aštuoniolika metų. Prieš vartodama narkotikus pasakė, kad bus problemų, nes ji yra nepilnametė, kad jos ieškos tėvai, bet O. I. ja nepatikėjo, prašė parodyti asmens dokumentą, kurio ji neturėjo. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir O. I., teigdamas, kad mergina jam papasakojo, kad jai yra aštuoniolika metų, nors jam ji atrodė apie 30 metų amžiaus. Pasak nuteistojo gynėjo, vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, matyti, kad O. I. nukentėjusiąją sutiko vieną įeinančią į viešbutį (duomenys neskelbtini). Jiems apsikeitus kontaktais, įvyko susirašinėjimas, kurio turinys jo ginamajam atskleidė, kad nukentėjusioji teikia seksualines paslaugas, gauna už tai atlygį, ir kad į viešbutį atvyko susitikti su klientu. Šios aplinkybės sudarė objektyvų pagrindą O. I. manyti, kad L. L. yra pilnametė. Kaip visuose parodymuose teigė jo ginamasis, ji atrodė gerokai vyresnė, kaip pasirodė jo ginamajam – apie 30 metų amžiaus. Nuteistojo gynėjo teigimu, nėra pagrindo abejoti O. I. parodymais, kadangi L. L., eidama susitikti su klientais, naudojo makiažą, dėl ko galėjo atrodyti vyresnė. Nurodo, jog proceso dalyviai taip pat turėjo galimybę realiai įvertinti nukentėjusiosios išvaizdą teisme ir įsitikinti, kad ši atrodo vyresnė, nei 18 metų. Be to, suklaidinti O. I. dėl L. L. amžiaus galėjo ir tai, kad ši seksualines paslaugas teikė savarankiškai, be tarpininkų, kurie nurodytų jos amžių. Nuteistojo gynėjui kyla pagrįstų abejonių ir dėl O. I. galimybių adekvačiai įvertinti jam išsakytus nukentėjusiosios žodžius apie nepilnametystę, kadangi pastarasis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, dėl ko apsvaigo. Pažymėjo, kad Vaikų teisės specialistas M. U., kuris, nuteistojo gynėjo teigimu, be abejo turi patirtį bendraujant su nepilnamečiais, 2021 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad L. L. atrodė suaugusi. Taigi jokių patikimų duomenų, nurodančių, jog O. I. suprato ir žinojo, arba turėjo suprasti ir žinoti, jog L. L. yra nepilnametė, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, byloje nėra. Teismo išvada, jog neva O. I. paėmė nukentėjusiosios telefoną ir išjungė jį bijodamas, kad tėvai ieškos nepilnametės dukters, kreipsis į policiją ir galės būti nustatyta telefono buvimo vieta, neatitinka faktinių aplinkybių, nes tokių duomenų byloje nenustatyta. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios bendravimo telefonu (pagal telekomunikacinių įvykių išklotinę) laiką, o būtent į tai, jog ji laisvai kalbėjo, bendravo SMS žinutėmis ir socialiniuose tinkluose nepertraukiamai visą aptariamų įvykių laikotarpį.
4.13. Taip pat nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su O. I. paskirtos bausmės dydžiu bei teismo atsisakymu taikyti jo ginamajam BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į BK 41 straipsnio nuostatas, neįvertino tai, kad jo ginamasis anksčiau nebuvo teistas, sąžiningai ir dorai dirba 2 darbovietėse, charakterizuojamas tik teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kas parodo, jog ginamasis socialiai tvirtai integruotas į visuomenę. Jo ginamasis savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, o būtent į VŠĮ Respublikinę universitetinę ligoninę pas Klinikinės toksikologijos gydytoją R. B. tikslu atsikratyti žalingo įpročio (narkotinių medžiagų vartojimo), o 2021 m. vasario 2 d. buvo konstatuota, kad jokių psichoaktyvių medžiagų O. I. nevartoja, ir tokio potraukio nėra. Teigia, jog teismas paskirdamas jo ginamajam itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, jo ginamojo atžvilgiu buvo šališkas, pažeidė įstatymo reikalavimus ir jo ginamojo teisę į tinkamą bausmės individualizavimą bei teisingą sprendimą, tokios itin griežtos bausmės paskyrimas, nuteistojo gynėjo manymu, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, teismas net nesvarstė galimybės taikyti O. I. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, nors, nuteistojo gynėjo manymu, tam yra visos sąlygos ir pagrindai.
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo O. I. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundas tenkinamas iš dalies
.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Nagrinėjamu atveju iš advokato skundo matyti, jog jis ginčija O. I. nuteisimą pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 264 straipsnio 2 dalį, tuo aspektu, jog jis nepadarė šių nusikalstamų veikų, taip pat ginčija paskirtos bausmės dydį. Be to, skunde keliamas klausimas dėl įvykio vietos apžiūros, kurios metu rastos narkotinės medžiagos, teisėtumo.
Dėl įvykio vietos apžiūros teisėtumo
8. Apeliantas skunde kelia klausimą dėl narkotinių medžiagų aptikimo ir paėmimo teisėtumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad įvykio vietos apžiūros teisėtumas nekelia abejonių. Įvykio vietos apžiūra atlikta tinkamai, laikantis BPK 92, 179, 205, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodytų aplinkybių, jog prieš surašant apžiūros protokolą ir oficialų narkotikų paėmimą, kambaryje lankėsi daug policijos pareigūnų, kurie galimai aptiko ir lietė indą su narkotikais, ekspertai ar patruliai rodė narkotikus O. I., nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nors skunde nurodoma, kad šias aplinkybes patvirtina liudytojos L. M. parodymai, tačiau priešingai, nei teigiama skunde, ši liudytoja nurodė, jog nuteistajam narkotinės medžiagos buvo rodomos apžiūros metu, o ne prieš oficialią apžiūrą (t. 3, b. l. 84). Nors duodamas parodymus nuteistasis nurodė, kad jis nedalyvavo kambario apžiūroje, o jam būnant policijos automobilyje, jį pareigūnai pakvietė į viešbučio kambarį ir parodė plastikinę dėžutę bei pasakė, kad joje yra narkotinės medžiagos, bet narkotikų jam nerodė, iš kur dėžutę ištraukė, jis nematė (t. 2, b. l. 167-168), tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų sutampantys parodymai. Liudytojas A. G. nurodė, kad jis buvo kambaryje, kai buvo rasti narkotikai, tačiau pats jų specialiai neieškojo, tai darė kiti pareigūnai, kambario apžiūros metu buvo ir O. I. (t. 3, b.l. 64-65). Liudytojas A. B. nurodė, jog kartu su V1711 ekipažu vizualiai apžiūrėjo Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, beveik po sofa pamatė permatomą plastikinį buteliuką, kuriame buvo plastikinis permatomas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai ir po juo tabletės, ant stalo palei sieną buvo susukta 5 eurų kupiūra su galimais narkotinių medžiagų likučiais. Klausė O. I., iš kur gavo narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 145-146). Liudytoja L. M. nurodė, kad kiek atsimena, nuteistasis dalyvavo kambario apžiūroje, jos akivaizdoje ekspertai ar pareigūnai rodė vyriškiui rastas medžiagas ir klausė, kas tai yra. Ji buvo kambaryje apžiūros metu, tačiau nedalyvavo apžiūroje, tik stebėjo (t. 3, b.l. 84). Liudytojas P. P. paaiškino, kad su kolega porininku buvo atvykę į viešbutį (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko, ten jau buvo kolegos A. G. ekipažas. Viešbučio numeryje buvo nepilnametė mergina, teisiamasis ir buvo rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis (t. 3, b.l. 117 -118). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareigūnų parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis anksčiau nurodytais liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą atliko jo patikrinimo, tikslinimo veiksmus, kurie nebuvo susiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Šio tikslinimo metu viešbučio kambaryje pastebėjus galimai neteisėtus daiktus – narkotines ir psichotropines medžiagas, policijos pareigūnai atliko įvykio vietos apžiūrą, aptiktas medžiagas nufotografavo bei parodė nuteistajam. Taigi, tokiais veiksmais pareigūnai BPK numatytų reikalavimų nepažeidė.
11. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas tinkamai. Nors skunde nurodoma, kad apžiūroje dalyvavusi liudytoja L. M. nepagrįstai nebuvo įtraukta į apžiūros protokolą, tačiau teismas su tuo nesutinka. BPK 207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas. BPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog L. M. dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, kaip nurodė pati liudytoja, ji buvo patalpoje, kurioje buvo atliekama apžiūra, tačiau nieko nelietė, tik atliekamą apžiūrą stebėjo iš šono. Aplinkybės, jog L. M. atliko įvykio vietos apžiūrą, nenurodė ir kiti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad L. M. nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, todėl ji pagrįstai nepasirašė įvykio vietos apžiūros protokole.
Dėl BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
12. Skunde nurodoma, kad nuteistojo veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė, jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, jokių realų grasinimų nenustatyta, nėra duomenų, kad buvo apribota nukentėjusiosios galimybė pasirinkti buvimo vietą, taip pat, kad būtent nuteistojo veiksmai lėmė jos buvimą minėtame viešbučio kambaryje, todėl nuteistasis turėtų būti išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje.
13. Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. BK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, kad kitam žmogui laisvę jis atima neteisėtai ir to siekia.
14. Nuteistasis O. I. viso bylos nagrinėjimo metu neigė, jog atėmė nukentėjusiajai laisvę, priešingai, teigė, jog mergina nenorėjo išeiti iš jo numerio, sakė, kad bijo tėvų (t. 2, b. l. 167-168; t. 3, b. l. 138 – 140).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas sutinka su skundo argumentais, jog nukentėjusiosios parodymai dėl jos laisvės atėmimo buvo nenuoseklūs. Pirmiausia, nukentėjusioji skirtingai pasakojo aplinkybes dėl to, kaip susipažino su nuteistuoju – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad būdama (duomenys neskelbtini) mieste iš pažįstamo vyro, vardu O. (prieš tai apie 2-3 d. su juo bendravo tik telefonu), gavo pasiūlymą susitikti viešbutyje, pabendrauti, nurodė vietą, t. y. viešbutį (duomenys neskelbtini), kur apie 18 val. pati atvažiavo (t. 2, b. l. 47-48), tuo tarpu vėlesnių apklausų metu ji nurodė, jog su nuteistuoju susipažino prie viešbučio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61-62; 94-95; t. 3, b. l. 57 – 61). Visgi tokia nukentėjusiosios parodymų dėl jos susipažinimo su nuteistuoju kaita yra logiškai paaiškinta – pati nukentėjusioji nurodė, jog šias aplinkybes melavo, nes bijojo tėvų ir kitų reakcijos. Taip pat skyrėsi ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, ar O. I. neišleido jos iš viešbučio kambario – ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog ji stipriai apsvaigo, dėl to negalėjo kažkur išeiti, ir pasiliko nakčiai. Tačiau tos pačios apklausos metu ji nurodė ir tai, jog su O. I. buvo savo noru, iš karto jos niekas prieš prievartą nelaikė, bet vėliau, t. y. 2020-05-16 apie 01 val., kai norėjo išvažiuoti, išeiti iš viešbučio kambario, O. I. neleido jai išeiti, stovėjo tarpdury (t. 2, b. l. 47-48). Vėlesnės apklausos metu ji jau nurodė, jog O. I. labai susierzino, pasakė jai, kad ji geriau liktų su juo, nes jis turi ryšių ir ją gali susirasti, trenkė kumščiu per stalą, bet jai negrasino, jos nelietė. Ji norėjo išeiti iš viešbučio kambario, bet durys buvo užrakintos (t. 2, b. l. 61-62). Vėliau ji jau teigė, kad kai ji stovėjo atsirėmus į koloną miegamajame, O. I. stipriai trenkė į koloną, ir ji labai išsigando. Ar buvo užrakintos kambario durys, nežino, kambario raktai buvo ant stalo. Ji bandė išeiti iš kambario, bet O. I. jai neleido išeiti, ją atstumdavo nuo durų (t. 2, b. l. 94-95). Galiausiai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ji teigė, kad ji nebegalėjo išeiti iš kambario, nes O. I. uždarė duris. O. I. tapo agresyvus: žodžiais grasino ir trankė ranka į sieną, ėmė kalbėti apie tai, kad jai reikia pasilikti, kad ryte abu kartu važiuos pas jos tėvus, ten paims jos dokumentus, kad jai taip bus geriau. Tokį nuteistojo elgesį ji vertino kaip grasinimą ir jai buvo baisu, nes jis kalbėjo apie tai, kad ji turi pasilikti su juo, t. y. negali išvažiuoti. Tiesioginio smurto prieš ją nebuvo vartojama. Ji taip pat nurodė, kad tai, jog buvo užrakintos durys, ji suprato iš to, kad kai priėjo prie durų, jose nebuvo raktų, lenkti durų rankenos ji nebandė (t. 3, b. l. 57 – 61). Be to, skyrėsi ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kuriuo metu O. I. iš jos atėmė telefoną – pirminės apklausos metu ji teigė, jog O. I. atėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir išėmė SIM kortelę, kad negalėtų jos susekti, nes girdėjo jos pokalbį su motina (t. 2, b. l. 47-48) – taigi, nurodė, jog nuteistasis iš jos atėmė telefoną jau po jos pokalbio su motina. Vėlesnės apklausos metu ji jau teigė, jog O. I. telefoną iš jos atėmė, kai ji pradėjo žiūrinėti savo telefoną, o tik po to, kai ji O. I. pasakė, kad jos vis tiek ieškos tėvai ir ją suras, O. I. atidavė telefoną, ji įsidėjo į telefoną SIM kortelę, ir jai paskambino mama. Tada ji programėle Messenger parašė draugei D. B. (t. 2, b. l. 61-62). Dar kitos apklausos metu ji jau nurodė, jog O. I. atėmė iš jos telefoną tada, kai apie 9 valandą ji nusprendė išvažiuoti ir paskambino savo draugui R. G.. Tačiau O. I. išplėšė iš jos telefoną, jį išjungė ir išėmė SIM kortelę. Vėliau jai paskambino mama, nuteistasis pasakė, kad ji sakytų, jog yra „Čili“ picerijoje su draugėmis. Žinutėmis bendravo su drauge D. B. (t. 2, b. l. 94-95). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau nurodė, kad O. I. išėmė iš jos telefono SIM kortelę ir išjungė telefoną tuo metu, kai jie abu uostė kokainą. Prieš tai ji rašė savo draugėms, tačiau ji nesitikėjo, kad draugė iškvies policijos pareigūnus (t. 3, b. l. 57–61). Taigi, atsižvelgdama į nukentėjusiosios parodymų dėl jos laisvės atėmimo aplinkybių, nenuoseklumą, teisėjų kolegija juos vertina kritiškai.
16. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog O. I. atėmė nukentėjusiajai laisvę, nepatvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas A. B. paaiškino, kad viešbutyje buvusi nukentėjusioji dėl nieko nesiskundė (t. 3, b. l. 51). Paklausus L. L., ką ji veikia šiame kambaryje, pastaroji paaiškino, kad viskas tvarkoje, niekas jos prievarta kambaryje nelaiko (t. 1, b. l. 145-146). Liudytojas pareigūnas A. G. nurodė, kad mergina buvo susijaudinusi, gal ir apsvaigusi, tačiau nereiškė jokių nusiskundimų. Tik vėliau mergina ėmė kalbėti apie tai, kad ji buvo laikoma viešbutyje prievarta. Smurto požymių nesimatė, o mergina dėl to nesiskundė. Mergina turėjo mobilaus ryšio telefoną ir kontaktavo su drauge, kuri ir pranešė policijai (t. 3, b. l. 64-65). Liudytoja E. Ž. nurodė, kad kai policijos pareigūnai aptiko merginą ir O. I. (duomenys neskelbtini) kambaryje, mergina elgėsi ramiai, nebuvo jokių pagalbos prašymų, nesiskundė, kad jos neišleido iš viešbučio kambario. Taip pat jai dirbant registratūroje, kažkur apie 17 val. O. I. buvo 2 kartus išėjęs iš viešbučio į lauką. Ką jis lauke veikė, ji nežino. Jai niekas neskambino ir nesiskundė, kad moters neišleidžia iš viešbučio kambario (t. 3, b. l. 66-67). Liudytoja L. M. nurodė, kad jai atvykus, mergina sakė, kad viešbutyje buvo savo noru, prievartos nebuvo, kad vyriškis yra jos senas pažįstamas. Mergina buvo rami, neatrodė išsigandusi ar susijaudinusi (t. 3, b. l. 84).
17. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju O. I. kaltė padarius BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais. Nors byloje nustatyta, jog L. L. laikotarpiu nuo 2020-05-15 21 val. iki 2020-05-16 18 val. 20 min. buvo viešbučio kambaryje su O. I., tačiau nėra pagrindo teigti, jog jos laisvė buvo atimta bei jog nuteistasis turėjo tyčią atimti jos laisvę. Pirmiausia, nustatyta, jog nukentėjusioji atėjo į viešbučio kambarį savo valia – šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji (t. 2, b. l. 47-48; 61-62; 94-95; t. 3, b. l. 57–61), tiek nuteistasis (t. 2, b. l. 167-168; t. 3, b. l. 138–140), tai nustatyta ir iš nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimo (t. 1, b.l. 67-71). Taip pat, teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusioji negalėjo išeiti iš viešbučio kambario – nors nuteistasis nurodė, jog išėjęs iš kambario jis užrakino duris, tačiau nuteistojo teigimu, nukentėjusioji galėjo duris atsidaryti iš kambario vidaus (t. 3, b. l. 138 – 140). Liudytojas Š. K. 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis buvo užėjęs pas nuteistąjį į viešbučio kambarį, ten matė nukentėjusiąją. Jis 10-15 min. buvo vienas kambaryje su nukentėjusiąja, kol sugrįžo O. I.. Kai jis buvo kambaryje, kambario durys visą laiką buvo atidarytos. Nukentėjusioji buvo rami, nebuvo nei įsiaudrinusi, nei susijaudinusi. Be to, ir pati nukentėjusioji teisme nurodė, kad tai, jog buvo užrakintos durys, ji suprato iš to, kad kai priėjo prie durų, jose nebuvo raktų, tačiau lenkti durų rankenos ir pabandyti atidaryti duris, ji nebandė (t. 3, b. l. 57–61). Taip pat, vadovaujantis bylos duomenimis, nukentėjusioji telefonu galėjo kontaktuoti su kitais asmenimis. Byloje nustatyta, jog nuteistasis kurį laiką buvo paėmęs iš nukentėjusiosios telefoną ir jį išjungė (šią aplinkybę nurodė nukentėjusioji, taip pat ją patvirtino ir nuteistasis, tačiau nurodė, kad to norėjo pati nukentėjusioji, tai buvo jų žaidimas (t.3, b. l. 138–140)). Visgi, nustatyta ir tai, kad nuteistasis nukentėjusiosios telefoną buvo išjungęs tik kurį laiką, o kitu laiku nukentėjusioji galėjo telefonu naudotis nevaržoma – pati nukentėjusioji nurodė, jog telefonu kalbėjo su mama, rašė žinutes draugėms. Taip pat ir nuteistasis nurodė, kad mergina dažnai šnekėjo telefonu, žaidė telefonu (t. 2, b. l. 167-168, t. 3, b. l. 138–140). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. paaiškino, kad neatvažiavo pasiimti L. L., nes ji jam parašė žinutę, kad jos pasiimti nereikės (t. 2, b. l. 13-14); liudytojas Š. K. nurodė, jog nukentėjusioji turėjo rankose telefoną, juo naudojosi; liudytoja V. L. nurodė, jog jos dukra L. L. įvykio dieną atsiliepė telefonu vieną kartą, vėliau jos telefonas buvo išjungtas, dukra telefonu bendravo normaliai, nebuvo susijaudinusi, neprašė pagalbos, neatrodė apsiverkusi, nesakė, kad nori grįžti namo. Taip pat vadovaujantis 2020 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nustatyta, kad 2020 m. gegužės 16 d. nukentėjusiosios draugė paskambinus BPC nurodė, kad nukentėjusioji jai parašė žinutę per Messenger programėlę (t. 1, b. l. 136).
18. Be to, teismas sutinka su skundo argumentu, kad svarbu įvertinti ir tai, jog pačios nukentėjusiosios vertinimu nėra pagrindo teigti, jog O. I. atėmė jos laisvę – nors ji teigė, jog jautė grėsmę, nuteistasis jai atrodė agresyvus, ji buvo nežinioje, tačiau ji nemano, kad nuteistasis atėmė, apribojo jos laisvę, ji negali dėl to kaltinti nuteistojo. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis įtikinamai prašė, o ne privertė ją pasilikti (t. 3, b. l. 57– 61).
19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitaip, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad O. I. atėmė L. L. laisvę. To neįrodžius, O. I. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra paminėto nusikaltimo sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
20. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
21. Nagrinėjamu atveju O. I. nuteistas už tai, kad neteistai įgijo, automobiliu atgabeno ir laikė viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų - kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis viso proceso metu neigė, jog viešbučio kambaryje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam. Nuteistasis teigė, jog narkotines medžiagas vartojo namuose, tačiau byloje esantys duomenys – liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, viešbučio kambario apžiūros protokolas, šiuos nuteistojo teiginius paneigia.
22. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad viešbučio (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ant sofos aptikta talpa su etikete „Cerucal“, kurios viduje yra šviesios spalvos miltelių likučiai. Po sofa, ant kiliminės dangos, aptikta talpa su etikete „NO-SPA“. Talpos viduje yra 6 vnt. gelsvos spalvos tablečių ir jų likučių bei skaidrus plastikinis maišelis, kurio viduje yra šviesios spalvos milteliai. Miegamojo zonoje ant stalo rastas 5 Eur (Nr. VA3393045497) kupiūros suktinukas, ant kurio yra šviesios spalvos miltelių likučiai. Ant dešinės pusės spintelės yra sulčių pakuotė, talpa su skaidriu kosmetiniu skysčiu ir plastikinė vaistų paletė su užrašu „Roche Lietuva“. Paletės viduje yra viena apvalios formos rausvos spalvos tabletė (t. 1, b. l. 17-24).
23. Aplinkybę, jog viešbučio kambaryje nuteistasis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina ir liudytojų parodymai – liudytojas A. B. nurodė, jog vizualiai apžiūrėjo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), beveik po sofa pamatė permatomą plastikinį buteliuką, kuriame buvo plastikinis permatomas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai ir po juo tabletės, ant stalo palei sieną buvo susukta 5 eurų kupiūra su galimais narkotinių medžiagų likučiais (t. 1, b. l. 145-146). O. I. tvirtino, kad narkotinės medžiagos ir penkių eurų kupiūra nepriklauso jam. Kodėl tie daiktai buvo kambaryje, nurodyti negalėjo (t. 3, b. l. 51-52). Liudytojas P. P. nurodė, jog jiems nuvykus į viešbutį, viešbučio numeryje buvo nepilnametė mergina, teisiamasis ir buvo rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Maišelis, kiek prisimena, buvo rastas po sofa (t. 3, b. l. 117-118). Taip pat aplinkybę, jog nuteistasis viešbučio kambaryje laikė narkotines medžiagas, nuosekliai teigė ir nukentėjusioji (t. 2, b. l. 47-48; 61-62; 94-95; t. 3, b. l. 57–61).
24. 2020 m. birželio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, kuriuo užkimštas plastikinis indelis su etikete „NO-SPA“, 2020-05-17 paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga - kokainas, kurio masė yra 1,146 g; rausvos spalvos tabletės iš plastikinės pakuotės su užrašu „Roche Lietuva“ dalies, 2020-05-17 paimtos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - bromazepamas, kurio masė yra 0,003 g; 6 vnt. geltonos spalvos tablečių bei jų fragmentų iš plastikinio indelio su etikete „NO-SPA“ bei baltos spalvos miltelių iš 50 vnt. baltos spalvos kapsulių iš kartoninės dėžutės „Mildronate“, 2020-05-17 paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Ant į vamzdelį susuktų 5 Eur ir 20 Eur kupiūrų bei stiklinio buteliuko su etikete „Cerucal“, 2020-05-17 paimtų (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 35-37).
25. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 198 punktą, rastas bromazepamo kiekis (0,003 g) laikomas nedideliu, nes neviršija 0,03 g, o kokaino kiekis (1,146 g), atsižvelgiant į minėtų rekomendacijų 122 punktą, viršija nedidelį, nes viršija 0,2 g, todėl ši nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pvz.: baudžiamoji byla Nr. 2K-624/2006).
26. Skunde nurodytus teiginius, jog kadangi aptiktų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) indelių ir juose esančių narkotikų priklausomybė patikimai nebuvo nustatyta, ant jų neaptikta jokių asmenį identifikuojančių pėdsakų (nors tyrimas ir nebuvo atliekamas), teigti, kad minėti daiktai ir narkotinės medžiagas priklauso būtent O. I., nepakanka patikimų įrodymų, kad neatmetama galimybė, jog L. L. vartojo narkotikus kitame kambaryje arba atsinešė į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo nematant O. I., teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo gynybinę versiją, kurią paneigia įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų parodymai apie įvykio vietoje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, byloje esantys O. I. susirašinėjimai su nukentėjusiąja – nuteistasis, kviesdamas nukentėjusiąją į savo kambarį, nurodė, jog turi narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 69). Be to, pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai nurodė ir tai, jog jiems atvykus į viešbučio kambarį, O. I. atrodė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – jis elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vyzdžiai išsiplėtę, nesukoncentravo dėmesio, į užduodamus klausimus iš pradžių neatsakinėjo (t. 1, b. l. 145-146; t. 2 b. l. 21; t. 3, b. l. 84). Atlikus nuteistojo šlapimo tyrimą šie pareigūnų įtarimai pasitvirtino – nustatyta, kad O. I. šlapime rasta ekogonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino (t. 2, b. l. 115), kas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareigūnai su nuteistuoju bendravo jam būnant viešbutyje jau daugiau nei parą laiko (nustatyta, kad pareigūnai į viešbutį atvyko 2020 m. gegužės 16 d. 18.18 val. (t. 1, b. l. 38), o nuteistasis į viešbutį atvyko 2020 m. gegužės 15 d. ne vėliau nei 15.31 val. (kadangi tuomet jis parašė pirmąją žinutę nukentėjusiajai) (t. 1, b. l. 67)), taip pat paneigia nuteistojo versiją, kad jis narkotines medžiagas vartojo dar būdamas namuose, ir narkotinių medžiagų kambaryje nelaikė ir nevartojo. Juolab, kad viešbučio kambaryje rasta ir priemonė narkotinėms medžiagos vartoti – susuktas banknotas su kokaino pėdsakais.
27. Pirmosios instancijos teismas O. I. be narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo inkriminavo dar du alternatyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius – šių medžiagų įgijimą ir gabenimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Gabenimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui, iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas bei gabenimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu bei gabenimu neturi jokio turinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir, neturėdamas tikslo platinti, jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai 2020 m. gegužės 15 d. atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarį ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo faktas byloje tiesiog preziumuotas, remiantis šių prekių laikymo viešbučio kambaryje faktu. BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. I. kaltu dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog O. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir, neturėdamas tikslo platinti, jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai 2020 m. gegužės 15 d. atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarį ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
28. Taigi, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nustatė:
O. I. nuo 2020 m. gegužės 15 d. viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje laikė ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, po ko tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d., 21 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val., viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje narkotinę medžiagą – kokainą vartojo pats ir lenkė vartoti nepilnametę L. L., gim. 2002 m., o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų toliau neteisėtai laikė minėtame viešbučio kambaryje, iki jas 2020-05-16, apie 18.20 val., viešbučio kambaryje surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Dėl BK 264 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
29. BK 264 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už padėjimą nepilnamečiui įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jo pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 264 straipsnį veika kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, su kokia konkrečia narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšimi ji yra susijusi. Kadangi šio straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai suformuoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
30. Nagrinėjamu atveju, apeliantas yra nuteistas už tai, kad lenkė nepilnametę L. L. vartoti narkotinę medžiagą – kokainą. Pagal teismų praktiką lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nepilnametis nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. nori, kad nukentėjusiajam atsirastų poreikis šias medžiagas vartoti, priklausomybė nuo jų. Lenkimas gali reikštis įkalbinėjimu, patarimu, pasiūlymu vartoti, apgaule, grasinimais, prievarta ir pan. (kasacinės nutartys 2K-514/2012, 2K-43/2014).
31. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, priešingai, nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, jog L. L. buvo lenkiama O. I. vartoti ne gydymo tikslais narkotinę medžiagą – kokainą. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios lenkimas vartoti psichotropinę medžiagą, teisėjų kolegijos vertinimu, pasireiškė siūlymu, raginimu nukentėjusiajai pabandyti pavartoti narkotinę medžiagą, pačio nuteistojo narkotinės medžiagos vartojimu jos akivaizdoje. Šią išvadą patvirtina nukentėjusiosios parodymai – nors pirmosios apklausos metu ji nurodė, jog kokainą vartojo dėl to, jog neturėjo ką veikti, galbūt iš smalsumo, tačiau, ji nurodė ir tai, jog O. I. siūlė jai vartoti narkotines medžiagas, iš pradžių ji nesutiko (t. 2, b. l. 47-48). Vėlesnių apklausų metu ji teigė, jog O. I. jai siūlė vartoti narkotines medžiagas, pats uostė kokainą, o ji galiausiai sutiko pavartoti narkotinių medžiagų, nes nuteistasis vis ragino ją vartoti narkotines medžiagas, ji išsigando to, jog nuteistasis tapo agresyvus (t. 2, b. l. 61-62, 94-95; t. 3, b. l. 57–61). Pirmosios instancijos teismui parodžius nukentėjusiajai nufotografuotus buteliukus, nukentėjusioji atpažino, iš kurio buteliuko buvo uostomos narkotinės medžiagos, į kokį buteliuką narkotinės medžiagos buvo supiltos vėliau, paaiškino, jog kokainas buvo uostomas naudojant penkių eurų kupiūrą (t. 3, b.l. 57 – 61). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Taip pat šią išvadą sustiprina ir tai, jog tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo šlapime buvo rasta kokaino, benzoilekgonino, ekogonino metilo esterio (t. 2, b. l. 37, 115) bei vadovaujantis specialisto išvada nustatyta, kad įvykio vietoje rastų baltos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, rausvos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – bromazepamas, ant į vamzdelį susuktų 5 Eur ir 20 Eur kupiūrų bei stiklinio buteliuko su etikete „Cerucal“ vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 35-37).
32. Nuteistasis viso proceso metu teigė, jog jis neturėjo ir nevartojo narkotinių medžiagų viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, taip pat jis narkotinių medžiagų nesiūlė nukentėjusiajai. Narkotines medžiagas vartojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš 2-3 valandas iki atvažiuojant į viešbutį (duomenys neskelbtini). Namuose jis suvartojo visas turėtas narkotines medžiagas. (t. 2, b. l. 167-168, t.3, b. l. 138 – 140). Tačiau, kaip jau minėta prieš tai, teismas tokius nuteistojo parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia byloje esantys šio nuosprendžio 26 punkte aprašyti įrodymai.
33. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis suprato, kad L. L. yra nepilnametė. Nors L. L. susitikusi su nuteistuoju nurodė, jog jai yra 18 metų, ji vertėsi prostitucija, tačiau įvykio metu nuteistajam siūlant vartoti narkotines medžiagas, ji pastarajam pasakė, kad yra nepilnametė, taip pat nurodė, jog jos ieškos tėvai. Šį faktą patvirtina ir nukentėjusioji, ir pats nuteistasis, tik nurodė, jog jis tuo nepatikėjo.
34. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis objektyviai galėjo nepatikėti nukentėjusiosios žodžiais dėl staiga paminėtos nepilnametystės aplinkybės, nes jau iki tol ji, vengdama narkotinių medžiagų vartojimo, išsakė įvairias atsisakymo vartoti narkotines medžiagas priežastis, todėl nepilnametystės aplinkybė šioje situacijoje O. I. galėjo pasirodyti kaip pastarosios siekis išvengti narkotinių medžiagų vartojimo. Taip pat, kaip jau minėta, nuteistojo gynėjas kelia abejones dėl galimai apsvaigusio O. I. galimybių adekvačiai įvertinti jam išsakytus nukentėjusiosios žodžius. Visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Vadovaujantis nuteistojo (t. 3, b. l. 138–140) bei nukentėjusiosios (t. 2, b. l. 61-62, 94-95, t. 3, b. l. 57 – 61) parodymais, nuteistajam nepatikėjus nukentėjusiosios žodžiais, kad ji nepilnametė, jis paprašė parodyti pasą. Nukentėjusioji nuteistajam nurodė, kad paso neturi. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po nukentėjusiosios prisipažinimo dėl jos nepilnametystės, nuteistajam kilo abejonių dėl jos amžiaus, todėl jis paprašė parodyti pasą. Nukentėjusiajai neparodžius asmens dokumento ir toliau teigiant, kad ji yra nepilnametė, šios nuteistojo abejonės dėl nukentėjusiosios amžiaus nebuvo išsklaidytos, todėl darytina išvada, jog nuteistasis suprato, jog nukentėjusioji gali būti nepilnametė, tačiau ir toliau tęsė nusikalstamą veiką. Skunde dėstomi argumentai, jog iš išvaizdos ir elgesio nukentėjusioji atrodė vyresnė, nepaneigia šios išvados, kadangi, kaip minėta, nukentėjusioji pati pasakė nuteistajam, jog yra nepilnametė, todėl esant tokiam nukentėjusiosios prisipažinimui, nuteistasis neturėjo jokio pagrindo ja netikėti.
35. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šie O. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 2 dalį.
36. Kaip jau aptarta šio nuosprendžio 27 punkte, išnagrinėjus bylą konstatuota, jog aplinkybė, kad O. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir, neturėdamas tikslo platinti, jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini) kambarį ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, yra nepagrįstos, todėl iš kaltinimo šiame epizode taip pat šalinamos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariama nusikalstama veika įvykdyta šiomis aplinkybėmis: O. I. lenkė vartoti narkotines medžiagas nepilnametį asmenį, o būtent: jis viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas kartu su nepilnamete L. L., laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. 21 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 18.20 val. lenkė pastarąją vartoti narkotines medžiagas – kokainą: susuko piniginę kupiūrą, narkotines medžiagas – kokainą išbėrė ant stalo, vartojo pats, ragino, vertė ir davė vartoti – uostyti jas nepilnametei L. L..
Dėl bausmės
37. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
38. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
39. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
40. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad O. I. buvo paskirta per griežta bausmė bei prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
41. Nagrinėjamu atveju O. I. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas: BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų ir BK 264 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu O. I. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau, kaip minėta aukščiau, ši nuosprendžio dalis naikintina.
42. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad skirdamas bausmę apygardos teismas tik formaliai paminėjo ir išdėstė teorinius dalykus dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, neatsižvelgė į 41 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas O. I. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą ir kaltės formą: tai, jog O. I. padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje) ir vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymą priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų (numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje). Be kita ko, teismas atsižvelgė ir į O. I. asmenybę – jis anksčiau neteistas (teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad O. I. 2022 m. vasario 1 d. nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-276-817/2022, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d.), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant baudas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje ir mažesnę, nei vidutinis numatytos bausmės dydis laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokioms Vilniaus apygardos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. I. paskirta minimali sankcijoje numatyta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė (už BK 264 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) ir 200 MGL dydžio bauda (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), kuri yra artima minimaliai, yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat pažymėtina, kad apygardos teismas tinkamai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinus nuosprendžio dalį, kurioje O. I. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė lieka nepakitusi.
43. Advokatas baigiamojoje kalboje akcentuoja, kad nuteistojo veiką perkvalifikavus į BK 264 straipsnio 1 dalį, nuteistajam turėtų būti skiriama arešto bausmė. Taip pat nurodo, jog apeliantas buvo nuteistas kitoje byloje ir jam buvo paskirta bauda, o apeliantas baudą sumokėjo ir nuosprendis buvo įvykdytas. Visgi, šiuo atveju konstatavus, jog O. I. pagrįstai nuteistas pagal BK 264 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo skirti nuteistajam areštą ar baudą, kadangi šios straipsnio dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima – laisvės atėmimo bausmė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis skirti nuteistajam kitas, nei įstatyme numatytas bausmes. Teismo vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad O. I. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskyrus kitą švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
44. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis O. I. savo noru po įvykio kreipėsi į VŠĮ Respublikinę universitetinę ligoninę tikslu atsikratyti žalingo įpročio (narkotinių medžiagų vartojimo), o 2021 m. vasario 2 d. buvo konstatuota, kad jokių psichoaktyvių medžiagų O. I. nevartoja ir tokio potraukio neturi, yra reikšminga, tačiau, vertinant ją bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę.
45. Skunde gynėjas taip pat pažymi, kad teismas net nesvarstė galimybės taikyti O. I. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, nors, nuteistojo gynėjo manymu, tam yra visos sąlygos ir pagrindai. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
46. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, nustatomi formalūs pagrindai, numatyti BK 75 straipsnyje, bei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta aukščiau, O. I. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi konstatuojama, kad O. I. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra formalaus pagrindo, kadangi asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, taikyti visišką laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą neleidžia aukščiau pacituotos įstatymo nuostatos. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir dalinio laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo, kadangi BK 264 straipsnio 2 dalyje nusikalstama veika yra numatyta BK XXXVII skyriuje, o vadovaujantis aukščiau pacituota įstatymo nuostata, už šiame skyriuje numatytas nusikalstamas veikas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pat nėra galimas. Be to, kaip minėta prieš tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti nuteistajam arešto bausmę, todėl nėra pagrindo ir atidėti arešto bausmės vykdymą, kaip yra prašoma advokato baigiamojoje kalboje.
47. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistajam O. I. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo O. I. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje O. I. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį 200 MGL bauda, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:
O. I. dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Bausmes, skirtas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 264 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad O. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir, neturėdamas tikslo platinti, jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai 2020 m. gegužės 15 d. atgabeno į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarį ne mažiau kaip 1,146 g narkotinių medžiagų – kokaino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.