- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-89-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02356-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- K. K., V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovams K. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 163,92 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ji teikia administravimo paslaugas namui (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Atsakovai skolingi ieškovei 163,29 Eur už nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ieškovės vykdytą bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovai laiku nesumokėdavo pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, todėl ieškovė, gavusi atsakovų mokėjimus, įskaitydavo juos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nustatytą tvarką, užskaitydama seniausias skolas.
3. Gyventojams mokėjimai už lifto remonto darbus buvo paskirstomi pagal laiptines. Magistraliniai vamzdynai yra bendroji viso Namo gyventojų dalinė nuosavybė, todėl už jų remontą turi mokėti ir atsakovai, nepriklausomai nuo to, kurioje laiptinėje remontas buvo atliekamas. Atliktų darbų rangovas yra su ieškove susijusi įmonė. Pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai turėtų būti archyve. Teismui ieškovė pateikė iš kompiuterio atspausdintus aktus, kurie buvo teikti pasirašyti. Įrodymai apie ieškovės sumokėjimą rangovams už atliktus darbus susiję su santykiais su trečiaisiais asmenimis, o ne nagrinėjama byla, todėl tokių įrodymų ieškovė neteikė.
Šalies argumentai
4. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė, kad jie sumokėjo už jiems priklausančio Buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat už atliktus darbus, kurie buvo atliekami gavus daugumos Namo gyventojų sutikimą, o planuojamų atlikti darbų įkainiai buvo iš anksto žinomi. Jeigu darbai atliekami negavus butų (patalpų) savininkų sutikimo planuojamiems atlikti darbams, butų (patalpų) savininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su atliktais darbais, gauti atliktų darbų aktus ir atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų įkainius. Ieškovė tokios informacijos nesuteikė. Ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyta informacija nėra išsami, todėl, neturėdami galimybės įsitikinti darbų atlikimu ir įkainių už juos pagrįstumu, atsakovai neturi pareigos apmokėti tos sąskaitų dalies, kurios ieškovė negali pagrįsti.
6. Ieškovei kiekvieną mėnesį buvo žinoma, kokia tiksli pinigų suma už paslaugas pagal praėjusio mėnesio sąskaitą buvo sumokėta, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad vėlesniais mokėjimais buvo apmokamos ankstesnės neapmokėtos sąskaitos. Ieškovė nenurodė, kokias mokėtinas sumas ir už kokį ataskaitinį laikotarpį pagrindžia jos pateikti dokumentai. Ieškovės pateikti dokumentai neturi ryšio su nagrinėjama byla. Ieškovė nevykdo pareigos, nustatytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 7.3 punkto, nes ji, atsakovams prašant, nesuteikė informacijos apie atliktus darbus ir atliktų darbų įkainių pagrįstumą. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanas galėtų būti tenkinamas tik pripažinus, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ir tik už laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 57,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovams bei 20,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
8. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas neprašė papildyti bylos, tačiau, teisėjai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė papildomus paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir bylos nagrinėjimo betarpiškumo (CPK 14 straipsnis) principus, pagal kuriuos šalių teisės yra lygios ir viena proceso šalis turi teisę susipažinti su kitos šalies pateiktais įrodymais ar prieštarauti jos paaiškinimams bei samprotavimams (CPK 42 straipsnis), o teismas sprendimą turi grįsti posėdyje išnagrinėtomis aplinkybėmis, atsakovų atstovo paaiškinimus atsisakė priimti.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovams apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą. Šią pareigą ieškovė privalėjo įgyvendinti ieškinio pateikimo metu arba vėliausiai – pasiruošimo bylą nagrinėti metu. Teismas šioje byloje ieškovei buvo suteikęs kelias papildomas galimybes pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
10. Atsakovai ginčijo sąskaitose nurodytų darbų realumą ir pagrįstumą: 2018 m. rugsėjo mėnesio sąskaitoje – iškvietimo mygtuko keitimą, karšto ir šalto vandens vamzdynų remontą, vamzdžių ir ventilių keitimą; 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio sąskaitoje – karšto ir šalto vandens vamzdžių keitimą; 2020 m. kovo-birželio mėnesių sąskaitose – lifto remonto darbus. Nėra šalių ginčo, kad ieškinio suma sutampa su už šiuos darbus atsakovams apskaičiuota suma su delspinigiais. Ieškovė į bylą pateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau šie dokumentai nepasirašyti nei pačios ieškovės (užsakovės), nei rangovų. Teismui ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad už paslaugas ieškovė rangovams sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas buvo sudaręs galimybę ieškovei pateikti papildomus rašytinius duomenis, kurie pagrįstų prašomas priteisti sumas. Ieškovė nenurodė, kad pateikti tinkamai įformintų perdavimo-priėmimo aktų ji neturi galimybės. Priešingai, teigė, kad tokius dokumentus ji turi, šie yra archyve, tačiau pačios ieškovės patogumo dėlei teikiami tiesiog atspausdinti priėmimo-perdavimo darbų aktų projektai. Ieškovė, kuri yra profesionali būsto administravimo paslaugų teikėja, atstovaujama profesionalių teisininkų, suvokia arba privalo suvokti tokio savo procesinio elgesio padarinius. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti nepasirašyti aktai galėtų turėti byloje įrodomąją reikšmę ir pagrįsti ieškovės nurodomų darbų atlikimo faktą bei sumokėjimo už juos faktą.
12. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų įvardytų darbų atlikimo faktą ir (ar) sumokėjimo už juos faktą. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nesant įrodymų, kad darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta, laikytina, jog ieškovė neturėjo pagrindo šiuos darbus įtraukti į atsakovams teikiamas sąskaitas ir reikalauti už juos sumokėti. Dėl to ir užskaitos už šiuos darbus, jeigu buvo dengiamos iš vėlesnių atsakovų mokėjimų, laikytinos nepagrįstomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų atmestinas kaip neįrodytas. Neįrodžius pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių (pagal skolų valdymo ataskaitoje pateiktus skaičiavimus). Nesant įrodymų, kad darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta, klausimai dėl šių darbų (ne)būtinumo neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų skolą, atliktus darbus, darbų reikalingumą. Teismas formaliai įvertino ieškovės pateiktus: lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitas, magistralinių laidų keitimo darbų ataskaitą, kitų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Ieškovė su dubliku pateikė UAB „Laurasta“ išrašytą sąskaitą, kurioje nurodyti magistralinių laidų keitimo darbai kartu su darbų kainomis. Ši sąskaita pasirašyta UAB „Laurasta“ direktoriaus L. R.. Tačiau teismas šio įrodymo iš viso nevertino. Pagal teismų praktiką pasirašytos sąskaitos-faktūros iš esmės atlieka darbų priėmimo-perdavimo funkciją. Dėl to atsakovai privalėjo atsiskaityti su ieškove už šių darbų atlikimą.
13.2. Ieškovės pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai už atliktus darbus nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio nėra pasirašyti nei abiejų šalių, nei vienašališkai rangovo. Tačiau baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė tinkamai neatliko visų darbų ir neįgijo teisės į visą numatytą už atliktus darbus atlyginimą. Atliktų darbų aktai patvirtina ieškovės nurodytų darbų atlikimo apimčių faktą ir PVM sąskaitos-faktūros išrašomos pagal atsakovės patvirtintus atliktų darbų aktus bei pažymas apie atliktų darbų vertę. Nors darbų perdavimo-priėmimo aktai nebuvo pasirašyti, tačiau faktiškai nustatyti defektai buvo pašalinti, darbai atlikti. Todėl atsakovai turi atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovės ir rangovų rangos teisiniai santykiai yra sutartiniai, t. y. įforminti formaliai buvo tik jų pradžioje, vėliau darbai buvo derinami telefonu, susitikimų metu bei elektroniniais laiškais, neįforminus jų teisinę galią turinčiais dokumentais.
13.3. Atsakovai sąmoningai vengia vykdyti savo pareigą, įtvirtintą CK 4.83 straipsnio 3 dalyje. Atsakovų skola ieškovei skaičiuojama nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Tuo tarpu ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2020 m. spalio mėnesį. Per visą šį laikotarpį, t. y. daugiau nei dvejus metus, atsakovai nė karto nesikreipė į ieškovę raštu ar elektroniniu laišku su prašymu pateikti paaiškinimus, už kokius būtent darbus yra prašoma susimokėti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai, gavę ieškovės išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, būtų prašę pateikti detalų sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimo pagrindimą, taip pat nėra ir informacijos, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo būtų atsisakiusi šią pareigą vykdyti. Atsakovai aplinkybes, dėl kurių mokėdavo ne visas ieškovės pateikiamose sąskaitose nurodytas sumas, išdėstė tik atsiliepime į ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
14. Atsakovai atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta UAB „Laurasta“ sąskaita dėl magistralinių laidų keitimo darbų neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Ieškovės nurodoma skola susidarė neapmokėjus dalies sąskaitų, pateiktų už 2018 m. rugsėjį, 2019 m. rugpjūtį-rugsėjį, 2020 m. kovą-birželį. Nė vienoje iš nurodytu metu pateiktų sąskaitų nebuvo numatyti magistralinių laidų keitimo darbai. UAB „Laurasta“ sąskaitoje nenurodyta šio dokumento surašymo data, dėl to neįmanoma nustatyti, kur ir kada šioje sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kurio mėnesio sąskaitą ir mokėtiną eilutę sąskaitoje šis dokumentas pagrindžia. Dėl to teismas pagrįstai šios sąskaitos nevertino.
14.2. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai yra nepasirašyti. Pasirašydamas atitinkamą dokumentą, pasirašantis asmuo patvirtina, kad jo pasirašytame dokumente nurodytos aplinkybės iš tiesų egzistavo, o atitinkami juridiniai faktai iš tiesų įvyko. Dokumente nesant asmens parašo, nėra pagrindo teigti, kad toks dokumentas atitinka dokumente nurodyto asmens valią. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, be to, profesionaliai teikdama daugiabučių namų ir kitų pastatų (statinių) priežiūros paslaugas, negalėjo nesuprasti, kad nepasirašyti dokumentai neturi įrodomosios galios. Dėl to teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateikti nepasirašyti aktai galėtų turėti byloje įrodomąją reikšmę ir pagrįsti ieškovės nurodomų darbų atlikimo faktą bei sumokėjimo už juos faktą.
14.3. Nagrinėjamoje byloje nei baigiamųjų, nei tarpinių atliktų darbų aktų ieškovė nepateikė, dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad, nors darbų perdavimo-priėmimo aktai nebuvo pasirašyti, tačiau faktiškai nustatyti defektai buvo pašalinti, darbai atlikti. Nepriklausomai ieškovės ir rangovų, atlikusių darbus, santykių pobūdžio, ieškovei vis tiek išlieka pareiga pateikti administruojamo daugiabučio namo gyventojams tiek atliktų darbų atlikimo faktą, tiek darbų atlikimo būtinumą ir įkainių pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovai nevengia vykdyti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Priešingai, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike atsakovai nurodė, kurios sąskaitų eilutės yra neapmokėtos, ir paaiškino, kad jas galės apmokėti, kai ieškovė pateiks duomenis ir informaciją, reikalingą įsitikinti, kad darbai iš tiesų buvo atlikti, bei įvertinti atliktų darbų ir įkainių už atliktus darbus pagrįstumą. Ieškovė neįrodė savo reikalaujamų sumų pagrįstumo, taip pat teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji pateikė atsakovams prašomą informaciją apie atliktus darbus ir jų įkainius. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovai nė karto nesikreipė į ieškovę raštu ar elektroniniu laišku su prašymu pateikti paaiškinimus, už kokius darbus yra prašoma susimokėti. Atsakovai pateikia apeliacinės instancijos teismui atsakovų atstovo susirašinėjimą su ieškove.
14.5. Ne ieškovė (daugiabučio namo administratorė), bet patys daugiabučio namo butų savininkai yra tikrieji namo šeimininkai. Būtent butų savininkai turi teisę spręsti, kada ir kokie remonto darbai bus atliekami. Ieškovė, vykdydama jai pavestas pareigas, turi reguliariai stebėti namo konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir kitų įrenginių bei bendrosios dalinės nuosavybės objektų būklę, o nustačiusi būtinybę atlikti remonto darbus – organizuoti butų savininkų susirinkimą, kad gautų pritarimą planuojamiems darbams atlikti, iš anksto informuodama apie planuojamų atlikti darbų įkainius, pagrindžiant tokių darbų atlikimo būtinybę ir pan. Esant daugumos butų savininkų pritarimui dėl atliekamų darbų, neliktų ginčo nei dėl darbų būtinumo, nei dėl taikytų įkainių pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje visi darbai inicijuoti negavus namo gyventojų pritarimo. Administratorius ne tik nepagrindė atliktų darbų fakto, bet piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriu atmestas ieškovės ieškinys dėl 163,92 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iš atsakovų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, kurios pavadinimas iki 2019 m. birželio 28 d. buvo UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymu paskirta Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo administratore. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Butas, esantis ieškovės administruojamame Name.
17. Ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovų 163,92 Eur skolos ir delspinigių už 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
18. Atsakovai pripažino, kad nėra sumokėję ieškovės reikalaujamos sumos. Nurodė, kad nėra sumokėję: 1) 49,92 Eur už iškvietimo mygtuko keitimą, karšto vandens vamzdyno remontą, šalto vandens vamzdyno remontą, vamzdžių ir ventilių keitimą, nurodytų ieškovės 2018 m. rugsėjo mėnesio sąskaitoje; 2) 29,38 Eur už karšto vandens vamzdynų atkarpos keitimą (2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), karšto vandens vamzdžių keitimą, šalto vandens ir nuotekų vamzdžių keitimą, šalto vandens ir nuotekų vamzdžių keitimą (2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), nurodytų ieškovės 2019 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitoje; 3) 11,40 Eur už karšto vandens vamzdynų atkarpos keitimą (2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), šalto vandens ir nuotekų vamzdžių keitimą (2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), nurodytų ieškovės 2019 m. rugsėjo mėnesio sąskaitoje; 4) 64,16 Eur už lifto remonto darbų išsimokėjimą (2020 m. kovo-birželio mėnesiais), nurodytų ieškovės 2020 m. kovo-birželio sąskaitose.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, nustatęs, kad ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai nepasirašyti nei pačios ieškovės (užsakovės), nei rangovų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad už paslaugas ji rangovams sumokėjo, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų nurodomų darbų atlikimo ir sumokėjimo už juos faktą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2018 m. spalio 15 d. - 2019 m. lapkričio 21 d. jų susirašinėjimą su ieškove elektroniniu paštu. Atsakovai paaiškino, kad šie duomenys paneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog atsakovai vengia vykdyti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, nes daugiau nei dvejus metus nė karto neprašė ieškovės paaiškinti, už kokius darbus yra prašoma sumokėti.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
22. Kartu kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes; dėl to tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų pateikti nauji duomenys yra iš dalies susiję su ginčo objektu – atskleidžia atsakovų bandymą išsiaiškinti ieškovės jiems pateiktose sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų už tam tikras paslaugas pagrįstumą. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde remiasi ir netinkamu atsakovu elgesiu, patvirtinančiu jų vengimą mokėti už suteiktas paslaugas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų pateikti nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina tai, kad ieškovei jos pačios vykdyto elektroninio susirašinėjimo faktas ir turinys turi būti žinomi.
Dėl ieškovės pateiktų įrodymų vertinimo
24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, kai kurių įrodymų iš viso neįvertino, neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl nepasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų įrodomosios reikšmės, taip pat tinkamai neįvertino atsakovų elgesio, patvirtinančio jų vengimą vykdyti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
25. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
26. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
27. Kasacinio teismo pažymėta, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jeigu jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai – daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
29. Aptariamas reguliavimas reiškia ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
30. Administratoriaus ir namo butų savininkų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, kuriuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).
31. Nuostatuose aptartos administratoriaus teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal Nuostatus namo administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas-faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir nuostatų 14.4 ar 14.5 punktuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims. Šiuose pranešimuose nurodo mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), savo nuožiūra gali nurodyti kitą svarbią informaciją (Nuostatų 4.10 punktas).
32. Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, nes būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
33. Asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi bei veikti išvien. Tai lemia, kad asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Tokią teisę detalizuoja ir jau minėtas reguliavimas, įtvirtinantis, kad toks asmuo turi teisę gauti informaciją apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas (Nuostatų 7.3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
34. Nagrinėjamoje byloje atsakovai detaliai ir argumentuotai paaiškino, su kuriomis atsakovės 2018 m. rugsėjo mėnesio, 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių ir 2020 m. kovo-birželio mėnesių sąskaitose nurodytomis sumomis jie nesutinka, be to, nurodė, kokius duomenis ieškovei pateikus, jie geranoriškai sumokėtų prašomas sumas. Pažymėtina tai, kad atsakovai šias aplinkybes nurodė ne tik bylą negarinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ir nuo 2018 m. spalio 15 d. ieškovei rašytuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose prašė paaiškinti tose pačiose sąskaitose nurodytų darbų ir mokėtinų už juos sumų pagrįstumą. Taigi ieškovė, žinodama atsakovų poziciją, turėjo pareigą įrodyti reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad lifto remonto darbai, karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdyno keitimo ir remonto darbai buvo būtini, realiai atlikti ir ieškovė patyrė konkrečias išlaidas, kurių dalies reikalauja iš atsakovų.
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
36. Nagrinėjamoje byloje pasirengimas nagrinėjimui teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. birželio 10 d., metu teismas protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga ieškovei buvo išaiškinta ir suteiktos visos galimybės pateikti duomenis, pagrindžiančius ieškovės prašomą priteisti sumą (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
37. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 135 ir 227 straipsnių nuostatas prie ieškinio ar dubliko nepakanka tik pridėti įrodymus. Šalis procesiniame dokumente turi paaiškinti, kokias ieškinyje ar dublike nurodomas aplinkybes šie dokumentai įrodo, kaip šios aplinkybės susijusios su reiškiamu reikalavimu. Ieškovė šią pareigą vykdė netinkamai, nes tiek ieškinyje, tiek dublike tik lakoniškai nurodė, kad prašo 163,92 Eur skolos už 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas, nors atsakovai jau prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo gana aiškiai apibrėžė, kokias ieškovės sąskaitose nurodytas sumas jie ginčija.
38. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino visų įrodymų, nes nepasisakė dėl MB „Laurasta“ sąskaitos, kuri pasirašyta šios įmonės direktoriaus. Pažymėtina, kad MB „Laurasta“ pateiktoje magistralių laidų keitimo darbų sąskaitoje nurodyti darbai, susiję su kabelių tiesimu ir elektros instaliacijos įrengimu. Tuo tarpu atsakovai ginčijo tam tikrų lifto remonto ir karšto, šalto vandens bei nuotekų vamzdynų remonto darbų pagrįstumą. Dėl to ieškovės pateikta UAB „Laurasta“ sąskaita nesusijusi su ginčo objektu.
39. Ieškovė teismui pateikė: 1) 2019 m. kovo 26 d. lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitą; 2) 2020 m. liepos 13 d. lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitą; 3) UAB „Laurasta“ magistralinių laidų keitimo darbus; 4) 2019 m. gegužės 28 d. numatomų atlikti darbų ir medžiagų sąrašą; 5) keturiolika 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. sudarytų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurie nepasirašyti nei ieškovės, nei šiuo darbus perdavusių įmonių atstovų.
40. Nors ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai ir nėra pasirašyti, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu detaliai aiškinosi šiose sąskaitose nurodytų darbų ir kainų pagrįstumą, lygino juos su kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovės atstovas šiame teismo posėdyje pripažino, kad dėl lifto priežiūros ir remonto išlaidų buvo paskirstymas tik tiems Namo savininkams, kurių laiptinėje būdavo taisomas liftas. Ieškovė pateikė teismui atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. XLF-R-V20-156289 už 2020 m. kovo mėnesio lifto remonto darbus (darbų kaina – 1 886,45 Eur), kuriuos perdavė UAB „Baltijos liftai“, taip pat lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitas, kuriose nenurodyta, kurioje laiptinėje buvo šis liftas, ar kuriuos Namo butus šis liftas aptarnavo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, nurodydamas, kad šią aplinkybę gali patvirtinti lifto identifikacinis numeris, taip ir neatskleidė, koks lifto, esančio laiptinėje, kurioje yra ir atsakovams priklausantis Butas, identifikacinis numeris. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrindė, kad 2020 m. kovo–birželio mėnesio sąskaitose 64,16 Eur už lifto remonto darbus iš atsakovo reikalaujama suma yra pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
41. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nepaaiškino, pagal kurio Statybos techninio reglamento ir kokias nuostatas 2018-2019 metais atlikti karšto, šalto vandens bei nuotekų vamzdynų remonto darbai turėtų būti pripažįstami būtinais, dėl kurių atlikimo ieškovei nekiltų pareiga klausti gyventojų pritarimo. Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovas kartu pripažino, jog kai kurie iš atliktų darbų neatitinka būtinųjų darbų reikalavimo, taip pat nurodė, kad tam tikri teismui pateikti dokumentai yra pertekliniai ir pagal juos atsakovams nekyla pareiga mokėti, juose nurodytos sumos nebuvo įtrauktos į sąskaitas, pateiktas atsakovams. Kadangi ieškovė nepateikė teismui ir jokių dokumentų, galinčių patvirtinti apie buvusius susitarimus su Namo butų savininkais dėl Namo bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų paskirstymo visiems ar tik tam tikrų laiptinių butų savininkams, kaip savininkai buvo informuojami ir kaip buvo priimami sprendimai dėl tam tikrų remonto darbų (CPK 12, 178 straipsniai), teismas negali įvertinti, kurias iš ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytų išlaidų atsakovai privalo jai atlyginti.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikti nepasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai galėtų būti pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone, jeigu juos patvirtintų kiti ieškovės pateikti duomenys, pavyzdžiui su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Mano būstas“ sudarytos rangos ar paslaugų teikimo sutartys, duomenys, kad ieškovė šioms įmonėms sumokėjo atliktų darbų aktuose nurodytas sumas, t. y. sąskaitos-faktūros, išrašai iš ieškovės banko sąskaitos, patvirtinantys konkrečių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą ar kt. Ieškovė pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktus, kuriuose kartu su pridėtomis nuotraukomis užfiksuota ir aptarta karšto, šalto vandens ir nuotekų bendrojo naudojimo vamzdynų būklė. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad defektavimo aktuose nurodyti trūkumai buvo realiai pašalinti (CPK 12, 178 straipsniai).
43. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovei buvo suteiktos visos galimybės pateikti į bylą įrodymus, reikšmingus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovei teismo proceso metu nepateikus leistinų ir pakankamų įrodymų, jai tenka neigiamos įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmės – ieškinio reikalavimai teismo pripažinti neįrodytais ir atmesti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės pateiktų nepasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų pakankamais įrodymais, todėl teisėtai atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.