- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3144-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24788-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lajos LT, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) paskirti bankroto administratoriumi E. G.; 3) patvirtinti bankroto administratoriaus 300,00 Eur plius PVM sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti; 4) nustatyti 680,00 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo poreikių tenkinimui kas mėnesį; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui.
2. Pareiškime nurodė, kad jo įsipareigojimų suma sudaro 49 327,54 Eur ir viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias algas. Pareiškėjo teigimu, jis nepajėgus šių įsipareigojimų įgyvendinti, todėl yra pripažindintinas nemokiu. Didžiausią įsiskolinimą sudaro 35 390,73 Eur suma 2011 m. spalio 3 d. pasirašyto vekselio UAB „Lajos LT“ pagrindu. Paskutinius trejus metus laikotarpiu iki 2019 metų liepos mėnesio dirbo Olandijoje, o grįžus į Lietuvą sunkiai sekėsi rasti darbą. Bandė verstis individualia taksi – pavėžėjimo veikla, buvo registruotas darbo biržoje ir ieškojo darbo. Nuo 2021 m. sausio 19 d. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, darbo užmokestis sudaro apie 703,00 Eur per mėnesį. Nors yra registruotas kaip (duomenys neskelbtini)direktoriumi, tačiau įmonė jau 10 metų nevykdo veiklos ir inicijuojamas jos likvidavimas. Pareiškėjo teigimu, jam padeda motina, su kuria gyvena seseriai priklausančiame bute, už kurį mokesčius moka motina. Nurodė, kad jam priklauso 1/3 dalis buto ir 1/98 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), apmoka pusę šio buto komunalinių paslaugų, kadangi po santuokos nutraukimo jame liko gyventi buvusi žmona su vaikais. Piniginių lėšų banko sąskaitose pareiškėjas neturi. Pareiškėjo teigimu, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, jiems kiekvieną mėnesį moka po 220 Eur išlaikymą. Pareiškėjui būtinų poreikiui tenkinimui per mėnesį reikalinga suma: maistui, drabužiams – 60 Eur; būsto išlaidoms – 60 Eur, įmokoms pagal būsto kreditavo sutartį – 120 Eur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS ir UAB „Gelvora“ teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus bankroto bylos iškėlimui, jeigu pareiškėjas pateiks pakankami bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
5. Suinteresuotas asmuo O. K. pateikdama atsiliepimą su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas pareiškėjo polinkis į azartinius žaidimus tapo priklausomybe, o potraukiui tenkinti reikalingos piniginės lėšos. Pareiškėjas nuolat lankosi azartinių lošimų salonuose, pradėjo imti kreditus azartiniams lošimams. Tikėtina kad įsiskolinimas UAB „Lajos LT“ atsirado dėl to, jog pareiškėjas, būdamas jos direktoriumi, naudojo jos pinigus azartiniams lošimams dėl ko atsirado bendrovės piniginių lėšų trūkumas ir tikslu jį padengti pareiškėjas pasirašė vekselį. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus, nevykdė kreditorinių įsipareigojimų bankui bei draudimo bendrovei, nemokėjo įmokų už buto priežiūrą. Pareiškėjas gauna kitas pajamas, kurias nuslepia. Pateikti įrodymai pagrindžia, jog pareiškėjas nuo 2016-06-28 iki 2020-08-05 disponavo piniginėmis lėšomis azartiniams lošimams – 31 410 Eur, kuriuos galėjo skirti skolų padengimui. Be to, pareiškėjas nenurodė turimo kreditoriaus – UAB „Būsto paskolų draudimas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjui J. K. iškėlė bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore E. G. ir patvirtino 300 Eur sumą pridedant PVM, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat patvirtino 680,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
7. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais teismas nustatė, jog pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 49 272,54 Eur ir tai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Įvertinęs pareiškėjo įsiskolinimo dydį bei aplinkybę, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjo nemokumo fakto neginčijo, teismas konstatavo pareiškėją esant nemokiu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).
8. Konstatavęs, jog sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, teismas vertino pareiškėjo galimybes įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad pareiškėjo gaunamos pajamos – 702,61 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius (duomenys neskelbtini) ir turimas turtas - 1/3 dalis buto ir 1/98 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis sudaro 23 612,92 Eur (buto dalis įkeista) neleidžia pareiškėjui įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams.
9. Teismas nenustatė, kad per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorius, turinčius įtakos jo mokumui. Todėl vertino, kad nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
10. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens O. K. argumentais, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl azartinių lošimų ir kitų žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad esminė skola, nulėmusi pareiškėjo nemokumą, yra 35 390,73 Eur skola UAB „Lajos LT“ 2011-10-03 vekselio pagrindu, o atsiradusi prieš daugiau kaip dešimt metų. Byloje esančiais duomenimis nenustatė, jog skola atsirado dėl pareiškėjo žalingų įpročių – polinkio azartiniams lošimams. Kartu pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas daugybę kartų lankėsi lošimų namuose, neįrodo jo nemokumo atsiradimo dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų.
11. Teismas taip pat nenustatė ir kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
12. Nenustatęs siūlomos bankroto administratorės šališkumą ir suinteresuotumą liudijančių aplinkybių bei kreditorių prieštaravimų, pareiškėjo bankroto administratore skyrė jo pasiūlytą E. G. (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis).
13. Teismas sprendė, jog bankroto administratorės nurodyta administravimo išlaidų suma 300,00 Eur plius PVM neviršija 3 MMA, ji yra pagrįsta ir protinga, todėl ją paskirta bankroto administratorė turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
14. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodyta jam kiekvieną mėnesį būtina 680,00 Eur suma, iš kurios 440,00 Eur suma priteista teismo sprendimu vaikų išlaikymui, o likusi pareiškėjo poreikiam tenkinti sudaro 240,00 Eur, nelaikytina per didele ar nepagrįsta. Todėl nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtino pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą 680,00 Eur piniginių lėšų sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) O. K. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą; priteisti iš pareiškėjo patirtas 541 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus ir faktinius duomenis, pažeisdamas proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo 35 390,73 Eur pagrindinė skola atsirado 2011-10-03 išduoto vekselio UAB „Lajos LT“ pagrindu dėl bendrovei padarytos labai didelės turtinės žalos. Vekselio išdavimo aplinkybės yra abstrakčios, nepaneigia suinteresuoto asmens nurodytų žalos padarymo tikrųjų priežasčių, susijusių su pareiškėjo lankymusi lošimo salonuose. Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo apsilankymus lošimo salonuose šios skolos atsiradimo metu ir vėliau, t. y. 2009-2020 metais sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjo žalingas įprotis azartiniams žaidimams buvo esminė ir pagrindinė priežastis jo nemokumo būsenai atsirasti, o pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežasčių;
15.2. nors ir sutiktina, kad pareiškėjo esminė skola atsirado prieš 10 metų, tačiau teismas nepagrįstai vertindamas pareiškėjo veiksmus apsiribojo trijų metų laikotarpiu ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Teismas neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, įtvirtinantį, jog atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą ir dėl fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;
15.3. teismas nevertino pareiškėjo pastangų siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Būdamas jauno ir darbingo amžiaus pareiškėjas nesiima pakankamai priemonių ir neišnaudoja visų galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, sąmoningai nesiekia pagerinti savo mokumo. Dirbdamas iki 2019 metų Olandijoje ne tik nesumažino savo turimų skolų kreditoriams (įskaitant skolą ir suinteresuotam asmeniui), tačiau įsiskolinimą didino nemokėdamas jam tenkančių įmokų dalies už teikiamas komunalines paslaugas, būsto paskolos draudimo įmokų dalies ir savo dalies būsto paskolos. Pareiškėjas sąmoningai vengia susirasti geriau apmokamą darbą ir maksimaliai dėti pastangas atsiskaitant su kreditoriais, kadangi tenkina šiuo metu gaunamos 703 Eur pajamas, kurių nepakanka pragyvenimui. Pareiškėjo neveikimas pripažintinas nesąžiningu suinteresuoto asmens ir kitų kreditorių atžvilgiu;
Atsiliepimas
15.4. skundžiamoje nutartyje padaryta skubota ir nepagrįsta išvada, jog pagrindinės skolos atsiradimas nesusijęs su pareiškėjo aktualiu laikotarpiu aktyviu lankymusi lošimų salonuose. Pirmos instancijos teismas nevertino atsiliepime pateiktų argumentų, jog pareiškėjas ir po skyrybų aktyviai lankėsi lošimų salonuose;
15.5. teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas gauna neoficialias pajamas, kurias slepia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-22 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-813-1094/2021 nurodyta, jog pareiškėjas gauna 1000-1200 Eur kas mėnesį neoficialių pajamų. Be to, senyvo amžiaus ir ligota pareiškėjo motina nuo 2018-07-16 iki 2021-01-31 periodiškai mokėjo už pareiškėją priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, įmokas už komunalines paslaugas, pervesdama pinigus į suinteresuoto asmens banko sąskaitą.
16. Pareiškėjas atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
16.1. apeliantės teiginiai apie pareiškėjo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais nepagrįsti ir išgalvoti siekiant neigiamai apibūdinti pareiškėją. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo darbą trijų metų laikotarpiu, pastangos kelti kvalifikaciją, išlaikymo vaikams/būsto paskolos/komunalinių mokesčių dengimas. Todėl teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kurie nesudarė pagrindo vertinti pareiškėją kaip nesąžiningą bei nustatyti, jog per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjas būtų sudaręs sandorius, turinčius įtakos jo mokumui;
16.2. pareiškėjas teikė rašytinius įrodymus apie teikiamą vaikams išlaikymą, mokamą iš olandiškos banko sąskaitos, kurią naudojo dirbdamas Olandijoje. Įstatymas nedraudžia atlikti pavedimus vaikų išlaikymui, paskolai dengti, komunaliniams mokesčiams apmokėti iš trečiųjų asmenų, o ne prievolės mokėtojo sąskaitos, todėl atitinkami pavedimai, atlikti iš pareiškėjo motinos sąskaitos, negali būti vertintini kaip netinkamai vykdoma prievolė. Tai, kad pareiškėjui kartais finansiškai padeda kartu su juo gyvenanti motina, nelaikytina pareiškėjo papildomomis pajamomis;
16.3. pagrindinis kreditorius UAB „Lajos LT“ teise pateikti atsiliepimą nepasinaudojo. Taip pat skundžiamai nutarčiai neprieštaravo ir kiti pareiškėjo kreditoriai, laikydami ją teisėta ir pagrįsta, todėl suinteresuoto asmens argumentai vertintini kaip siekis visais įmanomais būdais sukliudyti pareiškėjui bankrutuoti ir tokiu būdu atkurti savo nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
18. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fiziniam asmeniui bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
20. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo vertinamos dvi aplinkybių grupės. Visų pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus, kadangi jo 49 272,54 Eur įsiskolinimas viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 25 MMA dydį. Dėl nurodytos sąlygos konstatavimo ginčo nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
22. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatytos ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl sprendė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
23. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nemokumo būsenos atsiradimo priežasčių, pareiškėjo elgesio ir pastangų siekiant atsiskaityti su kreditoriais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, sudaranti pagrindą nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjo nemokumą, o tuo pačiu ir esminę skolą nulėmė pareiškėjo žalingas įprotis azartiniams žaidimams, o teismas nevertino tokio įpročio ir su juo susijusių aplinkybių spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą. Be to, teismas neįvertino ir pareiškėjo elgesio, susijusio su siekiu gauti geriau apmokamą darbą ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat neįvertino ir aplinkybės, jog pareiškėjas disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei kad gaunamas oficialus atlyginimas.
24. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
25. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog sprendžiant pareiškėjų prašymą turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
26. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. rugsėjo 15 d., todėl pareiškėjo veiksmai turėjo būti vertinami per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Tuo tarpu byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog pareiškėjo esminė ir didžiausia skola, sudaranti 35 390,73 Eur, atsirado 2011-10-03 išduoto vekselio UAB „Lajos LT“ pagrindu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino minėtos skolos atsiradimo aplinkybių ir apelianto elgesio, nulėmusio minėtos skolos atsiradimo aplinkybes. Todėl ir apeliantės argumentai, susiję su pareiškėjo vekselio išdavimą nulėmusiomis aplinkybėmis, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vekselis buvo išduotas UAB „Lajos LT“ prieš daugiau nei dešimt metų. Nors apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo trijų metų terminu, tačiau pažymėtina, kad vertinimo laikotarpį šiuo atveju riboja teisinis reglamentavimas ir nuosekliai formuojama aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.
27. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą nurodo, kad byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo lankymąsi lošimo namuose 2009-2020 metais sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjo žalingas įprotis azartiniams žaidimams buvo esminė ir pagrindinė priežastis pareiškėjo nemokumo būsenai atsirasti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės argumentais, jog pareiškėjo nemokumą nulėmė būtent jo žalingas įprotis (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Apeliantė teikdama atskirąjį skundą nepaneigė tokios pirmosios instancijos teismo išvados. Nors iš tiesų, byloje pateikti įrodymai apie apelianto lankymąsi lošimų namuose, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog vien lankymosi aplinkybė nepagrindžia, kad pareiškėjo nemokumą nulėmė būtent azartiniai žaidimai arba kiti žalingi įpročiai (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Kaip jau buvo minėta, 2011-10-03 vekselio išdavimo aplinkybės nevertintinos, kadangi, kaip jau minėta, vertintini trijų metų laikotarpio pareiškėjo veiksmai.
28. Apeliantė ginčydama skundžiamą nutartį remiasi ir argumentu, jog pareiškėjas nedėjo ir nededa pakankamai pastangų siekdamas atsiskaityti su kreditoriais, kadangi nesiima jokių priemonių ir neišnaudoja visų galimybių geriau apmokamam darbui susirasti, tokiu būdu sąmoningai vengdamas susirasti geriau apmokamą darbą.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą, t. y. sąmoningą vengimą susirasti geriau apmokamą darbą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė ar nesąžiningai mažino turto masę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolės įvykdymo tiek apeliantei, tiek kitiems kreditoriams, bylos duomenimis nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, kad pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 702,61 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Taigi apeliantas dirba, o mokamo darbo užmokesčio dydis nesudaro pagrindo vertinti, jog tokį darbo užmokestį siekiama gauti sąmoningai, tikslu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Darbas Olandijoje, priešingai nei mano apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėjo atsiskaityti su kreditoriais, kadangi tokią aplinkybę lemia daugybė veiksnių (atliekamas darbas ir gaunamas darbo užmokestis, pragyvenimui reikalingos lėšos ir pan.). Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, susiję su pareiškėjo sąmoningu neveikimu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi ir apeliantės argumentas, jog teismas neįvertino pareiškėjo gaunamų neoficialių pajamų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tokias pareiškėjo gaunamas pajamas, todėl apeliantės iškelta prielaida laikytina tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymu (CPK 185 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas turės pareigą paruošti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame turės būti numatytos jo mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nurodytos visos bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti įstatyme nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnis). Šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas nesugebės parengti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą atitinkančio mokumo atkūrimo plano ir bankroto proceso metu negalės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo paruoštas mokumo atkūrimo planas neatitiks įstatymo reikalavimų, taip pat neužtikrins teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, teismas turės teisę tokio plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo nustatytas pareiškėjo nemokumo faktas ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinės bylos baigties.
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadija, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliantės atskirasis skundas netenkintas, nėra pagrindo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.