Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. T., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis D. T. (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos V. M. (toliau – pareiškėjos) 2024 m. liepos 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/01836 (toliau – vykdomoji byla) ir įpareigoti antstolį leisti skolininkei (pareiškėjai) pavesti savo pasirinktam nekilnojamojo turto vertintojui nustatyti 17/400 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Laisvės pr., Vilniuje, 428/1581 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Laisvės pr., Vilniuje, 169/639 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Laisvės pr., Vilniuje, vertę.

3. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. S-SN-1836/23-1 netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodo, kad jam vykdymui yra pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis dokumentas Nr. eL2-18822-959/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojo I. K. naudai. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkei (pareiškėjai) priklausantis nekilnojamasis turtas bei paskirta ekspertizė jo vertei nustatyti. Antstolis pažymi, kad skolininkei pateikus prieštaravimus dėl pirmosios areštuoto nekilnojamojo turto vertės ekspertizės išvadų, siekiant pašalinti kilusias abejones 2024 m. liepos 3 d. patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. 2024 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl ekspertizės išvadų Nr. S-24-241-22270 šalis informavus apie pakartotinės ekspertizės išvadas, elektroniniu paštu buvo gautas skolininkės skundas, kuriuo skundžiamas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės. Antstolio nuomone, skolininkė, pareiškusi prašymą skirti papildomą (trečią) ginčo turto vertinimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad areštuoto turto vertė buvo nustatyta netinkamai ir tokiais veiksmai iš esmės siekia vilkinti išieškojimo procesą. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti turto vertintojų nustatyta areštuoto turto rinkos verte. Antstolis atkreipia dėmesį, kad skolininkė skundą grindžia tik prielaidomis ir abstraktaus pobūdžio pamąstymais, kad ginčo turto vertė galimai gali būti didesnė, tačiau nenurodo jokių duomenų, patvirtinančių šį teiginį. Antstolis laikosi pozicijos, kad tolimesni (pakartotiniai) ginčo turto vertinimai pažeistų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei išieškotojo interesus. Be to, areštuoto turto realizavimas priverstiniu būdu neatima iš skolininkės galimybės pačiai realizuoti jai priklausantį turtą, t. y. surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėja per laikotarpį nuo vykdymo proceso pradžios iki šio momento nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai grąžinti bei areštuotam turtui išsaugoti, nepasiūlė ir galimo areštuoto turto pirkėjo.

5. Suinteresuotas asmuo I. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo įsakymą Nr. eL2-18822-959/2023 dėl 47 200,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 233,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojo I. K. naudai. Vykdant aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, vykdymo proceso metu antstolis 2023 m. spalio 23 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2023-10-23 1836 areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 169/639 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 428/1581 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius, ir 17/400 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius. Skolininkei neįvykdžius sprendimo per antstolio raginime nustatytą (10 d.) terminą, antstolis 2024 m. gegužės 15 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-241-14645 nutarė areštuotą skolininkės turtą, o būtent – 17/400 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius; 428/1581 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius; 169/639 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Laisvės pr., Vilnius, – realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytinių arba skolininkės pasiūlytam pirkėjui bei skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Negrita“. 2024 m. birželio 17 d. vykdomojoje byloje gautas UAB „Negrita“ ekspertizės aktas Nr. 24-06-13A, kuriuo nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė. 2024 m. birželio 17 d. patvarkymu dėl ekspertizės išvadų Nr. S-24-241-18551 antstolis suinteresuotus asmenis informavo apie UAB „Negrita“ ekspertizės išvadas. 2024 m. birželio 19 d. vykdomojoje byloje gauti skolininkės prieštaravimai dėl UAB „Negrita“ nustatytos ginčo turto rinkos vertės. Susipažinęs su skolininkės prieštaravimais ir jų priedais, antstolis 2024 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-24-241-20277 paskyrė pakartotinę ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Finance Property“. 2024 m. liepos 18 d. vykdomojoje byloje gautas UAB „Finance Property“ ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 24.07-EKS02, kuriuo iš naujo nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė. 2024 m. liepos 19 d. priimtas patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės išvadų Nr. S-24-241-22270, kuriuo šalys informuotos apie pakartotinės ekspertizės išvadas. 2024 m. liepos 25 d. vykdomojoje byloje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį leisti pareiškėjai pavesti savo pasirinktam nekilnojamojo turto vertintojui nustatyti ginčo turto rinkos vertę. Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Bylose dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Todėl itin svarbu apsibrėžti nagrinėjamo skundo ribas. Pareiškėja pateiktame skunde nenurodo konkretaus antstolio skundžiamo patvarkymo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad skundu skundžiamas 2024 m. liepos 19 d. antstolio patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės išvadų Nr. S-24-241-22270.

9. Pareiškėja skundą iš esmės grindžia argumentais, jog palyginus pirmosios ir pakartotinės jai priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizių išvadas, jos ženkliai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinės ekspertizės metu ginčo turto vertė nustatyta ženkliai didesnė, o nekilnojamojo turto kaina nuolat kinta rinkoje, anot pareiškėjos, jos nekilnojamojo turto vertė gali būti dar didesnė. Dėl nurodyto, pareiškėjos vertinimu, vykdymo procese būtina skirti papildomą (trečią) ekspertizę, kurią atliktų jos pasirinktas turto vertintojas, kas leistų objektyviau nustatyti areštuoto turto (pradinę) kainą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad antstoliui paskelbus varžytines, jos turtas gali būti realizuotas už per mažą kainą, o tai pažeistų jos teisėtus interesus. Kaip minėta, antstolio nuomone, pareiškėja pareikštu skundu siekia užvilkinti išieškojimo procesą, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog pakartotinės ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra per maža.

10. Pažymėtina, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, visais atvejais parduodamo turto kainą nustato antstolis.

11. Vertinant antstolio teisę (pareigą) skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymų numatytas pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymų numatyta teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

12. Nagrinėjamu atveju priešingai nei pirmosios ekspertizės atveju, pareiškėja motyvuotų prieštaravimų dėl pakartotinės ekspertizės išvadų antstoliui nepateikė, tačiau iš karto kreipėsi į antstolį su skundu. Skunde pareiškėja formaliai pareiškė prašymą įpareigoti antstolį skirti papildomą ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Tokį savo prašymą pareiškėja motyvavo prielaida, jog papildomos ekspertizės metu ginčo turto vertė gali būti nustatyta dar didesnė, nei buvo nustatyta pakartotinės ekspertizės metu, o netenkinus jos prašymo, areštuotas turtas gali būti realizuotas už per mažą kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde neginčija pakartotinės ekspertizės akte Nr. 24.07-EKS02 nustatytos ginčo turto vertės, neįrodinėja, kad nustatyta ginčo turto vertė neatitinka šiuo metu esančios turto rinkos vertės. Skunde nėra pateikta jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų ar kitokių duomenų bent teoriškai pagrindžiančių pareiškėjos poziciją, kad ginčo turto vertė faktiškai yra didesnė, nei nustatyta pakartotinės ekspertizės metu. Nepateikta ir duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pakartotinės ekspertizės akte nurodyta ginčo turto vertė nustatyta netinkamai ar pažeidžiant kokius nors teisės aktus (CPK 178 straipsnis).

13. Įvertinus pateiktą UAB „Finance Property“ ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 24.07-EKS02, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pakartotinės ekspertizės akto išvadomis dėl turo vertės. Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo detaliai aprašytas vertinamas turtas, išsamiai aptarta vertinimo metodika, įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, įvardintos likvidumo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto kaina, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

14. Teismo vertinimu, vien tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir prielaidos, kad ginčo turtas gali būti vertas daugiau, nei nustatyta ekspertizės akte Nr. 24.07-EKS02, nesudaro pagrindo skirti papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti. Priešingu atveju, suteikus skolininkei ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą.

15. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja motyvuotų prieštaravimų dėl pakartotinės ekspertizės akto Nr. 24.07-EKS02 išvadų nepateikė, o antstoliui nekilo abejonių dėl šiame ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrindo antstoliui skirti vykdomojoje byloje papildomą (trečią) ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti nebuvo ir antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2 dalis).

16. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad turto įkainojimo paskirtis yra nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai bus lygi pardavimo kainai. Varžytinėse turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už nustatytą pradinę tokio turto rinkos kainą. Pabrėžtina, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, turto likvidumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus (pirkėjų konkurencija) ir t. t. Gali susidaryti ir tokia situacija, kad turtu niekas nesusidomės ir jo apskritai nepavyks varžytinėse parduoti. Taigi, reali nekilnojamojo turto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai parduodamą objektą vertina pagal savo asmeninius kriterijus.

17. Duomenų, kad skundo nagrinėjimo metu jau būtų paskelbtos ginčo turto varžytinės, nėra (CPK 178 straipsnis).Vykdymo procese tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi tą patį tikslą, t. y. siekti, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, kad būtų padengta kuo didesnė skolos dalis, todėl skolininkui yra suteikta teisė pačiam surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, kuris už realizuojamą turtą sumokėtų skolininką tenkinančią kainą (CPK 694 straipsnis, 704 straipsnis). Šiuo atveju aktyvi potencialių pirkėjų paieška pareiškėjos teisėtus interesus užtikrintų labiau, priešingai nei jos prašoma papildoma ginčo turto ekspertizė.

18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad, antstolis D. T. vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/01836 veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

19. Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 510, 513, 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.