Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui I. Ž., išvadą teikianti institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. A. prašė nutraukti šalių santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio kaltės, jai paliekant santuokinę pavardę; priteisti jai iš atsakovo 2‘000 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovo priteisti 2‘400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki ieškinio pateikimo dienos; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.; padalinti santuokoje įgytą 6‘747 Eur vertės turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2‘056 Eur vertės ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3‘128 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 611 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 319 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės.Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Praėjus 2-3 metams po santuokos įregistravimo atsakovas vis dažniau ėmė vartoti alkoholį, visą laisvą laiką praleisdavo su draugais visiškai nesirūpindamas šeima. Ieškovei vienai teko rūpintis buitimi, šeimos išlaikymu, nes atsakovas retai duodavo pinigų. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., o (duomenys neskelbtini) - sūnus J.. Atsakovas vaikams neskyrė dėmesio, neprisidėjo prie jų auklėjimo, priežiūros, ėmė naudoti psichologinį smurtą ieškovės bei vaikų atžvilgiu, ją ir vaikus žemindavo. Paskutiniu metu atsakovas vis dažniau būna neblaivus ir naudoja jau ir fizinį smurtą. Ne kartą pagalbos teko kreiptis į policijos pareigūnus. Dėl atsakovo elgesio ieškovė patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą.Ieškovė nurodė, kad sūnumi J. rūpinasi nuo gimimo, atsakovas neskirdavo ir neskiria jo auklėjimui reikiamo dėmesio, sūnaus išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį: visų sezonų rūbams ir avalynei 60 Eur, maistui 190 Eur, sveikatos poreikiams 15 Eur, higienos poreikiams 20 Eur, mokslui, ugdymui, lavinimui 40 Eur, laisvalaikiui 10 Eur, būsto išlaikymui 60 Eur, mobiliam telefonui 5 Eur. Atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo, todėl išlaikymas priteistinas.Dalijant santuokos metu įgytą turtą, ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių įgyto turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, gyvenamajam namui įsigyti buvo panaudoti ieškovės asmeniniai pinigai, gauti pardavus jos būstą, gyvenamojo namo remontas atliktas ieškovės tetos jai padovanotais pinigais ir nepriteisti iš jos atsakovui piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodė, kad skolų, kreditorių ji neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nežinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo santuoką su ieškove nutraukti dėl abiejų kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nenustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes ji šiuo metu yra išvykusi ir gyvena užsienyje, todėl negali pasirūpinti vaiku. Taip pat prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 150 Eur per mėnesį, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 405 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio mėnesio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. po 81 Eur per mėnesį. Teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo panaikinti ir toje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, teismas formaliais pagrindais tenkino ieškovės reikalavimus, kurie nebuvo įrodyti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino bylos duomenų visumą, todėl netinkamai išsprendė bylą, pripažindamas vien atsakovo kaltę santuokos nutraukime ir kaip pasekmė visi kiti ieškovės reikalavimai buvo nepagrįstai tenkinami. Teismas netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį, pažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo CPK 185 straipsnio, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nepagrįstai pripažino vien atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai – brolis, sesuo, teta bei greta gyvenantys kaimynai patvirtino, kad atsakovas vykdė sutuoktinio pareigas, t. y. rūpinosi šeima, atsakovas yra dirbantis, darbštus ir draugiškas, charakterizuojamas darbe teigiamai, bendraujantis, tvarkė tiek buitinius, tiek finansinius šeimos reikalus, nuolat siekė išsaugoti gerus šeimoje santykius, pagal prašymus niekada neatsisakydavo ir padėdavo kaimynams atlikti ūkinius darbus. Jei būdavo, jog atsakovas leisdavo laiką su draugais vartodavo alkoholį, tačiau niekada nesielgė šeimos atžvilgiu agresyviai.Atsakovas teismo posėdyje nurodė kokių veiksmų ėmėsi šeimos reikmėms užtikrinti, tačiau ieškovė vedė uždaro gyvenimo būdą, turėjo asmeninį išskirtinį požiūrį į gyvenimą, buvo tikinti, pamaldi, ignoravo bendravimo su atsakovo gimine bei atsakovo tėvu, nepadoriai atsiliepdavo apie juos, nors ieškovės liudytoja atsiliepė apie jo tėvus ir gimines kaip dorus ir draugiškus žmones. Mano, jog teismas nepagrįstai atsakovo brolio ir sesers parodymus vertino kritiškai. Tokios teismo išvados šališkos ir neobjektyvios, nes šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma. Pati ieškovė šeimoje elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai. Ieškovė nepasitarus nuo 2017 m. išvažiavo į užsienį ir nuo to laiko šeiminiai santykiai galutinai nutrūko. Ieškovė nenorėjo išsaugoti šeimą, ji pabėgo nuo visų šeimos rūpesčių, iškraustė atsakovą iš namų, pakeitė spyną duryse ir paliko nepilnametį sūnų be priežiūros. Tai įrodo, kad ji ne tik nesiėmė jokių priemonių šeimai išsaugoti, veikė šeimos atžvilgiu abejingai ir nerūpestingai, nedalyvavo teismo posėdžiuose, atsisakė ginčą baigti taikiai ir pati nevykdė prievolių nepilnamečiam sūnui. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės veiksmus kaip „atsakovo elgesio pasekmė“, o ne „priežastis, lėmusi šalių santuokos iširimą“. Byloje pateikti policijos dokumentai neįrodo, jog buvo taikytas psichologinis ar fizinis smurtas. Šeimoje buvo abipusių barnių, tačiau tai negalima tapatinti su psichologiniu smurtu vien sutuoktinės atžvilgiu. Teismas klaidingai vertino pačios ieškovės veiksmus, todėl nepagrįstai išsprendė dėl vien atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo ir nepagrįstai priteisė 400 Eur neturtinę žalą.Teismas netinkamai taikė CK 3.169 straipsnį, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą neatsižvelgė į jo interesus ir nepagrįstai nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nes ieškovė šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje su savo dukra. Sūnus gyvena sesers bute pats vienas ir mokosi Kaune. Jam priskirta globėja negali pasirūpinti juo, nes globėja I. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), pati rūpinasi neįgaliu vaiku. Teismo nustatytas nepilnamečio vaiko bendravimas visiškai neatitinka realybės, nes sūnus nuo metų pradžios nebendrauja su tėvu, nepalaiko jokių ryšių su gimine ir nebeatvyksta į (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į visas šias aplinkybes, į tai, kad nepilnametis vaikas yra paliktas be priežiūros, motina vaiku negali pasirūpinti, nes gyvena kitoje šalyje, paskirta globėja taip pat negali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, nes gyvena atskirai nuo nepilnamečio ir negali jo atstovauti mokymo įstaigoje ar gydymo. Mano, jog nepilnametis turėtų gyventi su vienu iš tėvų Lietuvoje, arba turi būti paskirtas tinkamas globėjas, kuris pasirūpintu juo.Nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., nes nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. jis gyveno šeimoje, rūpinosi šeima: mokėjo mokesčius už gyvenamąjį namą, apdraudė namą, pirkdavo maistą, rūpinosi buitimi, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti įsiskolinimą. Pažymi, jog ieškovė, o ne jis, nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjo išlaikymą sūnui nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. Be to, iš pateiktų banko išrašų matyti, kad nuo 2017-07-08 iki 2017-11-03 ji vidutiniškai į mėnesį sūnui pervesdavo apie 162 Eur, todėl nepagrįstai teigia, kad sūnaus išlaikymui skirdavo apie 400 Eur. Ieškovės nurodytas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., už kurį turi būti priteistas įsiskolinimas niekuo pagrįstas. Su teismo sprendimu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti įsiskolinimą nuo 2017-04-10 iki 2017-11-03 po 81 Eur į mėnesį, sutinka mokėti 150 Eur per mėnesį išlaikymą.Nesutinka su teismo sprendimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir mano, kad santuokoje įgytas nekilnojamas turtas turėjo būti padalintas natūra lygiomis dalimis. Atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos ir neketina gyventi kitur, todėl prašė turtą padalinti natūra. Šiuo metu namu negali naudotis be ieškovės sutikimo, nes vengia konfliktų ir gyvena pas gimines, negalėjo pateikti turto įvertinimo. Ieškovė realiai gyvena užsienyje ir prašė priteisti visą turtą jai, o padalinimo dieną nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Ieškovė nesinaudoja namu, iš jo išsikraustė su visais asmeniniais daiktais ir siekia jį parduoti, tuo tarpu atsakovas neturi kur gyventi. Atsakovas yra suinteresuotas turėti namą ir jame gyventi, todėl sutinka ieškovei išmokėti kompensaciją. Be to, teismas priteisdamas ieškovei natūra, o atsakovui kompensaciją, pažeidė atsakovo teises. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, apie turimą turtą asmeninėje nuosavybėje, teismas neišsireikalavo iš ieškovės duomenų apie turimą kitą gyvenamąją patalpą, todėl šiuo atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai ir visas turtas natūra buvo priteistas ieškovei.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepažeidė nei materialiųjų teisės normų nei procesinių, laikėsi teismų praktikos. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apklausti liudytojai nurodė, kad matė atsakovą neblaivų, vartojo alkoholį. Byloje yra visi įrodymai, kad tik dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, jos išlaikymu, girtavimo, jai teko išvykti užsidirbti į užsienį, kreiptis dėl laikinosios rūpybos nepilnamečiui sūnui, nes atsakovas nesirūpino sūnumi, neišlaikė jo. Be to, pats atsakovas siūlė ieškovei važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ką pagrįstai teismas ir nustatė bei priteisė neturtinę žalą.Teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Nesutikdamas su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jis nepasiūlė jokio varianto kaip teismas tai turėtų išspręsti. Iš atsakovo pagrįstai priteista 170 Eur sūnaus išlaikymui, nes atsakovas yra sveikas ir gali dirbti bei užsidirbti pinigų. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypų, juos dirba, gauna pajamas už parduotą derlių, ES išmokas žemdirbiams, dirba su ūkio technika ne tik savo sklypuose, bet padeda ir kaimynams žemės darbuose. Atsakovas jau nuo 2016-09-11 nieko neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, neskyrė jam jokių pajamų, tai patvirtina pats sūnus ir aplinkybė, jog ieškovė buvo priversta išvykti dirbti į užsienį.Atsakovas sutiko su ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto kaina, jos vertės neginčijo, į bylą nepateikė priešieškinio nors naudojosi advokato pagalba. Be to, jis kaip turto savininkas galėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinės bylos kopijos išdavimo ir atlikti turto vertinimą, tačiau to nepadarė. Be to, po parengiamojo posėdžio sūnus jam nekilnojamojo turto kadastrinę bylą perdavė, tačiau turto vertinimo jis neatliko, kas rodo, jog su nustatyta turto verte sutiko. Gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, o su atsakovu gyventi kartu nėra galimybės dėl jo girtavimo ir smurtavimo. Atsakovui niekas nedraudė gyventi name, tačiau jis išsikėlė pas savo tėvus ir nesirūpino turtu, jo išlaikymu, tuo patvirtindamas, kad šis turtas jam nėra svarbus ir būtinas. Be to, namas yra senas, o jo ūkiniai pastatai yra nusidėvėję 75 proc.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl santuokinio turto padalijimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad D. A. ir R. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) dukra D. ir (duomenys neskelbtini) sūnus J. (1 t., b. l. 7-8). Sutuoktinių santykiai pašlijo dėl atsakovo girtavimo, dėl to kildavusių konfliktų, atsakovo psichologinio smurto šeimos atžvilgiu. Ieškovė 2017 m. sausio mėnesį išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir iš esmės nuo to laiko šalys bendro ūkio nebevedė. Santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: du automobiliu - Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 20‘000 vertės.Apeliantas R. A. skundžia teismo sprendimo dalis dėl kaltės, nutraukiant santuoką, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio sūnaus J. išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžių, santuokoje įgyto turto padalijimo. Kadangi šiuo metu sūnus tapo jau pilnametis neginčija jo gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Dėl kaltės iširus santuokai.

Apeliantas R. A. nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės ir teigia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto nuomone, ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad nepriklausomai nuo to, ar jis būdavo blaivus, ar išgėręs, ji nuolat jam priekaištaudavo, nebendravo su jo gimine, nepasitarus su juo 2017 m. sausio mėnesį išvyko į užsienį. Kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės ir byloje esami įrodymai nepatvirtina ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo. Apeliacinio teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ieškovė apie norą laikinai išvykti uždarbiauti į užsienį pasakė jam gal prieš mėnesį, netvirtina, kad jis tam kategoriškai prieštaravo, nesutiko ir pan. Apeliantas savo elgesį vertina neobjektyviai ir nepripažįsta akivaizdžių byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą prieš nepilnametį sūnų, nesirūpino sūnumi, kuriam Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A-260 nustatyta laikinoji rūpyba, o rūpintoja paskirta I. Ž. (1 t., b. l. 18-22, 36-37, 148-150).Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-127/2011, 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-298/2014 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, atsakovas, kaltindamas ieškovę dėl santuokos iširimo, turi jos kaltę įrodyti konkrečiais įrodymais, bet ne deklaratyviais samprotavimais. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, laiko pagrįsta ir įrodyta. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo R. A. kaltės, ieškovei pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas priteisė iš atsakovo R. A. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui J. 170 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės bei 2‘040 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui reikalinga skirti kas mėnesį ne mažiau 400 Eur, o atsakovas jau metus laiko sūnaus išlaikymui lėšų neskiria. Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir teigia, kad sūnui skirdavo gal po 50 Eur kas mėnesį, o be to šeimoje gyveno iki 2017 m. balandžio 10 d., rūpinosi šeima, mokėjo mokesčius už namą, pirko maistą, todėl teismas be pagrindo nurodė, kad įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Taip pat nesutinka mokėti 170 Eur išlaikymą sūnui, nes pagal gaunamas pajamas išgali mokėti 150 Eur.Apeliacinio teismo nuomone, apelianto argumentai nepagrįsti. Teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir jų pagrindu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), todėl teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama teisės normas šiuo principu ir vadovaujasi.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nagrinėjamu atveju, šalių sūnui, priteisiant išlaikymą, buvo 17 metų, todėl teismo priteisto išlaikymo mažinti nėra pagrindo, nes priteista išlaikymo suma tokio amžiaus vaikui gali patenkinti tik būtiniausius poreikius.Apelianto argumento, kad jis neišgali mokėti 170 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui, bylos duomenys nepatvirtina. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).Apeliantas dirba sezoninį darbą, asmeninės nuosavybės teise valdo keturis žemės sklypus, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), teismo posėdyje patvirtino, kad gauna papildomų pajamų, padėdamas ūkininkams ne darbo metu (1 t., b. l. 52-60). Nors apeliantas nurodė, kad sūnui skirdavo pinigų, tačiau ar šią sumą skirdavo nuolat, ar tik retkarčiais, negalėjo atsakyti. Apeliantas neatskleidė, koks, jo nuomone, išlaikymas reikalingas sūnui, kokie yra sūnaus poreikiai, būtinos išlaidos ir pan. Duomenų, kad apeliantas pinigus pervesdavo į sūnaus sąskaitą, kaip teigė pirmosios instancijos teisme, byloje nepateikta. Kaip minėta, materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai, tačiau šis išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, o ne epizodiškai kaip kad nurodė apeliantas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo bei byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad mažinti priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nėra pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei D. A. asmeninės nuosavybės teise natūra, o atsakovui R. A. priteisė 3‘073,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Apeliantas nesutinka su nekilnojamojo turto verte ir jo padalijimu. Jo nuomone, teismas sutuoktinių nekilnojamąjį turtą turėjo padalinti lygiomis dalimis, nes jis neturi kitos gyvenamosios patalpos, o ieškovė yra išvykusi į užsienį. Apeliaciniame teisme atsakovas pateikė nekilnojamojo turto įvertinimą ir prašė šį turtą priteisti jam, nurodydamas, kad sutinka ieškovei sumokėti kompensaciją už ½ dalį turto. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamo turto rinkos vertė yra 20‘000 Eur (2 t., b. l. 63-115). Ieškovė sutiko su šiuo apelianto prašymu (2 t., b. l. 63-86, 121, 123-125).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas yra nedalus, ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priteisimo atsakovui, o ieškovei – kompensacijos, iš esmės nėra, skundžiamą sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo pakeičia. Taigi, žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) priteistini atsakovui R. A., o ieškovei D. A. priteistina 10‘000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas 10‘000 Eur kompensaciją sumokės ieškovei gavęs lėšų už parduotus žemės sklypus, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeitus skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei D. A. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 234 Eur (1 t., b. l. 23-24, 158). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė D. A. patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 25-26). Atsakovas R. A. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 174, t. 2, b. l. 7, 43), 250 Eur turto vertinimo išlaidų (2 t., b. l. 114-115). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudarė 32,20 Eur (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 22, 52).Kaip minėta, ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 99 straipsnis). Žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme sudarė: dėl santuokos nutraukimo - 100 Eur, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo – 102 Eur (170 Eur x 8 mėn. (iki sūnaus pilnametystės) = 1‘360 Eur + 2‘040 Eur = 3‘400 Eur x 3 %); dėl neturtinės žalos atlyginimo – 12 Eur (400 Eur x 3 % = 12 Eur); dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – 309 Eur (10‘000 Eur + 300 Eur =10‘300 Eur x 3 % = 309 Eur). Taigi, bendra žyminio mokesčio suma yra 523 Eur.Ieškovės D. A. ieškinys patenkintas iš dalies (2/3 dalys), ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme buvo atleista, žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš jos nepriteisiamos. Atsakovo patirtos advokato pagalbos ir turto įvertinimo išlaidos priteisiamos proporcingai atmestų (1/3 dalis) reikalavimų daliai ir sudaro 250 Eur (500 Eur x 1/3 = 166,67 Eur; 250 Eur x 1/3 = 83,33 Eur; 166,67 Eur + 83,33 Eur = 250 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistina: 348,67 Eur žyminio mokesčio (523 Eur x 2/3 = 348,67 Eur), 21,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, 156 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 133,33 Eur D. A. advokato pagalbos išlaidų apeliacinė instancijos teisme.Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas R. A. turėtų atlyginti ieškovei D. A. 133,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė D. A. – atsakovui R. A. –– 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš ieškovės D. A. atsakovui R. A. priteistina 116,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (250 Eur – 133,33 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 20‘000 Eur vertės;

transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės.

Priteisti D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą:

transporto priemonę Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės.

Priteisti iš R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 10‘000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už R. A. tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kompensaciją R. A. sumoka D. A. gavęs lėšų už parduotus žemės sklypus, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.

Kitą D. A. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,67 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų R. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 348,67 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 67 euro centus) žyminio mokesčio, 21,47 Eur (dvidešimt vieną eurą 47 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžetų pajamų surenkamąją sąskaitą, JAK 188659752, įmokos kodas – 5630, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.