Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-113-620/2020 pagal pareiškėjos D. A. (įstatyminis atstovas (globėjas) (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai) pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius bei (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. A. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje peržiūrėjimo, prašydama ją pripažinti veiksnia.

2. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-233/2006 ji buvo pripažinta neveiksnia. Teigia, kad jos globėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų prašymu peržiūrėjus minėtą teismo sprendimą, Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-37-620/2017 nustatė sritis, kuriose ji yra neveiksni bei sritį, kurioje ji yra ribotai veiksni. Nurodė, kad jos sveikatos būklė stabilizavosi, yra ženkliai pagerėjusi, vartoja gydytojų paskirtus vaistus, lankosi UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, turi gyvenimo draugą, kuris padeda buityje. Teigė, kad yra baigusi 11 klasių, todėl moka skaityti ir rašyti, laike, aplinkoje ir erdvėje yra visiškai orientuota, yra pajėgi savarankiškai disponuoti savo pajamomis. Nurodė, kad yra pajėgi savimi pasirūpinti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos D. A. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliantė D. A. nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu atmesti jos pareiškimą bei palikti nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-28 sprendimą civilinėje byloje Nr.2YT-37-620/2017, kuriuo nustatytos sritys, kuriose D. A. yra neveiksni ir kuriose srityje pripažinta ribotai veiksni. Tvirtina, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateikus įrodymus, nusprendė jos neapklausti teismo posėdyje, nepagrįstai netenkino prašymo skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, kuri, apeliantės vertinimu, būtų sudariusi galimybę priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl jos pateikto pareiškimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmiau aptartais apeliantės teiginiais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą bei bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog šiuo metu pareiškėjos psichinė būklė nėra pasikeitusi, t.y., nėra pagerėjusi tiek, kad pareiškėja D. A. būtų pripažinta veiksnia visose (vienoje, ar keliose) srityse. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja D. A. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8-233/2006 buvo pripažinta neveiksnia, o minėto teismo 2017-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-37-620/2017, pakeistas 2006-08-29 sprendimas, nustatant, kad D. A. yra neveiksni sekančiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; paveldėjimo teisiniai santykiai; 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas ir kt.). Teismas taip pat nustatė, kad D. A. yra ribotai veiksni, tai yra geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartų byloje surinktų įrodymų – Telšių rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos 2018-10-19 posėdžio protokolo, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2018-07-25 socialinio darbuotojo atliktos išvados Nr. 14 “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ 2018-09-09 medicinos dokumentų išrašo, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2018-08-28 rašto Nr. V3-(1.10)-147, 2019-12-02 – 2019-12-03 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-298/2019, matyti, kad situacija dėl D. A. gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš esmės yra nepakitusi, tai yra, ji gali iš dalies suprasti savo veiksmus ir juos valdyti iš dalies neturtinių santykių srityje, t.y., savitvarkos įgūdžių, kas buvo nustatyta ir 2017-02-28 teismo sprendimu Nr.2YT-37-620/2017, o visose kitose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse nurodytose minėtame sprendime, D. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

14. Apeliantės argumentai, ginčijant skundžiamą teismo sprendimą, yra susiję su įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar priimtu nevisapusiškai išnagrinėjus įrodymus byloje.

15. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ją kviesti į teismo posėdį bei jos duotus parodymus vertinti kitų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad peržiūrint teismo sprendimą pagal CPK 469 straipsnio nuostatas, mutatis mutandis taikomos CPK XXVIII skyriuje nustatytos taisyklės, ir kiek tai susiję su apeliantės keliamu klausimu dėl dalyvavimo teismo posėdyje, reglamentuojančios, jog byla gali būti nagrinėjama asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, ribotai veiksniu, ar peržiūrint tokio asmens atžvilgiu jau priimtą sprendimą, nedalyvaujant kai dėl asmens sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad spręsdamas civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, įvertinęs 2019-12-02 – 2019-12-03 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-298/2019 išvadas dėl D. A. gebėjimų dalyvauti vykstančiame procese, teismas nusprendė D. A. nekviesti į teismo posėdį. Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje ekspertai konstatavo, jog D. A. negali būti pilnavertė proceso dalyvė, taip pat dėl mąstymo turinio sutrikimų, neadekvataus afekto negali suprasti procesinių dokumentų esmės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai nebuvo kviečiama į teismo posėdį, be to, jos interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad apeliantės nurodomi jos gebėjimai adekvačiai reikšti mintis, duoti paaiškinimus, sąmoningai atsakyti į pateikiamus klausimus betarpiškai buvo įvertinti atliekant teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę.

16. Apeliantės tvirtinimu, teismas nevertino 2018-07-25 UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro išduotoje išvadoje nurodytų aplinkybių, taip pat fakto, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutartimi buvo panaikintos jos atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kas, apeliantės vertinimu, iš esmės reiškia pagerėjusią sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas vertino nurodytus įrodymus bei dėl jų skundžiamame sprendime pasisakė. Kaip nurodo apeliantė, UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2018-07-25 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. 14 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad D. A. žino kokia šiuo metu apyvartoje yra esanti valiuta, suvokia savo gaunamas pajamas, žino, kad reikia mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, moka skaityti ir rašyti, laike, aplinkoje ir erdvėje yra visiškai orientuota. Tačiau minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad D. A. visus pinigus išleistų tą pačią dieną neadekvačiai savo poreikiams, nes prioritetus susidėlioja netikslingai, nesuderina finansinių išlaidų ir galimybių. Nurodoma, kad nors jai žinoma, jog reikia mokėti komunalinius mokesčius, tačiau galimai sąskaitų neužpildytų ir mokesčių nesumokėtų. Be to, minėtoje išvadoje nurodoma, kad D. A. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų.

17. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. A. akcentuojama aplinkybė dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo, nereiškia, jog apeliantė nebeserga psichikos liga, ar turi kritiką susirgimo, būsenos atžvilgiu, tinkamai supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tai yra, supranta bei geba priimti adekvačius sprendimus kasdieninėse gyvenimo srityse. Kaip minėta, 2019-12-02 – 2019-12-03 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-298/2019, kuris yra vienas iš pagrindinių įrodinėjimo šaltinių šio pobūdžio bylose (CPK 469 straipsnio 1 dalis), išvadomis konstatuota, kad D. A. gali iš dalies suprasti savo veiksmus ir juos iš dalies valdyti neturtinio santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje, visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei negali suprasti savo veiksmų esmės ir turtinių santykių srityse.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju byloje privalėjo būti paskirta stacionarinė psichiatrijos ekspertizė. CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 466 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei į teismą yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka, ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę, teismo psichiatrijos ekspertizės galima ir neskirti.

19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-08-16 nutartimi byloje paskyrus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, be kitų klausimų, ekspertams buvo pavesta atsakyti ir į klausimą ar šiuo atveju yra tikslinga byloje paskirti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, be to, ekspertų vertinimui buvo pateikta visa bylos medžiaga ir D. A. medicininiais dokumentais. Ekspertai, ekspertinio tyrimo metu, įvertinę visą jiems pateiktą medžiagą bei atlikę D. A. psichologinį įvertinimą klinikinio interviu metu, konstatavo, jog skirti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę nėra reikalinga. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į ekspertizės įstaigą stebėti (CPK 467 straipsnio 4 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų turinį, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ``būtinumą nagrinėjamu atveju skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tai yra, nėra duomenų, kad ekspertizė atlikta netinkamai ir tai keltų abejones jau atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės objektyvumu, nėra pateikta jokių dar neįvertintų duomenų, susijusių su D. A. psichine būkle ar pan..

20. Dėl paminėto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei, priešingai skundo teiginiams, atskleidė bylos esmę, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.