Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1758-773/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-10
Bylos Nr.: e2A-1758-773/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24664-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.16.8Žemės nuoma
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1758-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24664-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Palemonas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė RUAB „Palemonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1316-(14.8.2.) negaliojančiu, įpareigoti atsakovę vykdyti 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2003-1439 (toliau – nuomos sutartis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad RUAB „Palemonas“ ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, 2003 m. kovo 20 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei 99 metams buvo išnuomotas 11 922 kv. m. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu nutraukė 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2003-1439 prieš terminą, nes atlikus patikrinimą nustatė, jog ginčo žemės sklypas iš esmės naudojamas transporto priemonėms laikyti, o ne nekilnojamojo turto registre registruotiems daiktams eksploatuoti. Ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausantys pastatai ir inžineriniai įrenginiai užima iš esmės visą ginčo žemės sklypo teritoriją, nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas šiurkščiai pažeidžia ieškovės teises. Nurodė, kad žemės sklype esantys sargybos pastatas 1H2bž, buitinis pastatas 2B1ž, garažai 8I1g, 9I1g ir l0I1g, stoginė 6I1g, katilinė 13P1Ž, administracinis pastatas 14B1Ž ir tvora yra pastatyti 1980–1999 metais iki nuomos sutarties sudarymo ir teisiškai neregistruoti, nes jų teisinė registracija neprivaloma. Prieš 47 metus pastatytas šiltnamis visiškai susidėvėjo ir jo liekanos buvo pašalintos, o prieš 43 metus įrengtas baseinas šiuo metu ieškovės nėra naudojamas, todėl šiltnamio liekanų pašalinimas ir baseino nenaudojimas negali turėti įtakos nuomos sutarties galiojimui. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklype auga saugotini medžiai ir krūmai, todėl ieškovė neturi teisės jų išpjauti. Nurodė, kad nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. Žemės sklypo teritorijoje transporto priemonės buvo nuo pat nuomos sutarties galiojimo pradžios, pastatai ir inžineriniai įrenginiai naudojami teisėtai ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, todėl transporto priemonių ir kitų daiktų laikymas negali būti pagrindas sutarčiai nutraukti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad išnuomotas valstybinės žemės sklypas iš esmės naudojamas transporto priemonėms ir įvairiems daiktams laikyti, o ne nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams eksploatuoti. Paaiškino, kad žemės sklypo nuomininkas turi plėtoti ūkinę komercinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jei asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo atveju žemės sklype yra naudojamas tik sandėlis, kurio užstatymo plotas yra 0,0726 ha, nors nuomos sutartis buvo sudaryta dėl 1,1922 ha žemės ploto visų sklype buvusių registruotų statinių eksploatavimui, todėl nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta pagrįstai.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pateikė išvadą. Nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nustatyta, kad 2018 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nuodytų šiltnamio ir baseino žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra. Patikrinimo metu buvo apžiūrėti registro išraše nurodyti pastatai ir statiniai: katilinė 3P1p, sandėlis 4F1g, džiovykla, aikštelė (b8, b9), lietaus nuotekų tinklai KL, aikštelė b1. Pagal 2016 m. parengtą kadastrinių matavimų bylą sklype yra nekilnojamojo turto registre teisiškai neregistruotų statinių ir pastatų: sargybos pastatas 1H2bž, buitinis pastatas, garažas 8I1g, garažas 9I1g, garažas 10I1g, stoginė 6I1g, tvora (t1, t2, t3, t4). Šių statinių statybos metai nurodyti iki 2002 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1316-(14.8.2.) negaliojančiu bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.

5. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta nepagrįstai. Teismas nustatė, kad RUAB „Palemonas“ žemės sklypą visą nuomos laikotarpį realiai naudoja pagal tikslinę žemės paskirtį ir būdą, nepažeisdama nuomos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad teritorijoje kasdien vyksta ieškovės įstatuose numatyta krovininių kelių transporto bei automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo veikla: atvyksta vilkikai, jie yra remontuojami, kraunami akumuliatoriai, pastatuose laikomi įvairūs su transporto veikla susiję daiktai (tepalai, padangos, įrankiai ir pan.). Teismas nustatė, kad nuomos sutarties laikotarpiu buvo pastatytas naujas pastatas 4F1g su dviem aikštelėmis, tačiau ieškovės veiklos būtų neįmanoma plėtoti be visų šių statinių eksploatavimo. Pažymėjo, kad sunkusis transportas yra didelių gabaritų, jo apsisukimo teritorija yra labai didelė, eismas teritorijoje vyksta ratu, tokiam judėjimui reikia daug vietos. Sumažinus žemės sklypą, teritorijoje netilptų vilkikai ir ieškovė negalėtų verstis krovininių kelių transporto bei automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo veikla.

6. Teismas nustatė, kad nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo katilinė 3P1g (buvęs 2H1p, 1971 m. statybos), džiovykla 5P1g (buvęs 6G1g, 1975 m. statybos), šiltnamis 7Š1g (1970 metų statybos), aikštelė b1 (1980 metų statybos) ir baseinas (1974 metų statybos). Ieškovė, laikydamasi nuomos sutartyje nurodyto žemės naudojimo būdo, 2003 m. rugpjūčio 1 d. gavo statybos leidimą, kurio pagrindu pastatė pastatus 4F1g, b8 ir b9 ir 2017 m. gegužės 11 d. bei 2017 m. lapkričio 29 d. juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Teismas nustatė, kad pastatas 4F1g yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nurodė, kad nors atsakovė teigė, kad šis pastatas pastatytas nesant jos sutikimo, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovės įrodymų, jog katilinė ir džiovykla yra naudojamos kasdieninėje bendrovės veikloje pagal jų paskirtį, nes jose laikomos gamybos priemonės, vilkikų detalės, sandėliuojami su bendrovės ūkine veikla susiję daiktai ir įrengimai, katilinėje įrengta signalizacija, o NTR įregistruotos aikštelės yra pastatytos prie pastato 4F1g ir sudaro vieną kompleksą bei yra naudojamos krovininių transporto priemonių važiavimui ir stovėjimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė šių pastatų nuotraukų, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovės atstovas sprendė, jog šie pastatai neeksploatuojami ir nenaudojami pagal paskirtį. Teismas įvertino, kad šiltnamio ir baseino paskirtis mažiausiai atitiko ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, tačiau ieškovė negalėjo šių dviejų statinių išskirti ir nepirkti, nes jie buvo įsiterpę tarp kitų pastatų, užėmusių visą likusį nuomojamą žemės sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagal projektinius pasiūlymus vietoj baseino ketina statyti administracinės paskirties pastatą, o vietoj šiltnamio – sandėliavimo paskirties pastatą.

8. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kad žemės sklype yra daug neįregistruotų nekilnojamojo turto registre statinių, dalyje sklypo auga daugiamečiai medžiai, krūmai ir žolės, nustatė, kad žemės sklype yra šie NT registre neįregistruoti statiniai: sargybos postas 1H2bž (1997 m.), buitinis pastatas 2B1ž (1999 m.), metaliniai garažai 8I1g, 9I1g ir 10 I1g (2002 m.), stoginė 6I1g (2002 m.), katilinė 13 P1ž (1999 m.), administracinis pastatas 14B1ž (1999 m.) ir tvora t2, t3 ir t4 (1980 m.). Teismas pažymėjo, kad 2003 metais sudarant žemės sklypo nuomos sutartį visi šie statiniai jau buvo pastatyti ir įgyti ieškovės nuosavybėn. Atsakovė, sudarydama nuomos sutartį, apie visus šiuos pastatus žinojo, tačiau klausimo, kad šie pastatai nėra įregistruoti NT registre, nekėlė ir tam neprieštaravo. Teismas pažymėjo, kad visi nurodyti statiniai priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems nereikalingas statybos leidimas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, todėl Nekilnojamojo turto registre jie neregistruojami, jiems teisinė registracija neprivaloma, o neteisėtai pastatytų statinių žemės sklype nėra. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtino, jog visi nesudėtingi statiniai yra naudojami kasdienėje bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje: sargybos poste budi sargai ir stebi bendrovės teritoriją, stoginėje remontuojami automobiliai ir t.t. Be to, ieškovė gavo visų gretimų žemės sklypų naudotojų rašytinius sutikimus dėl tvorų įregistravimo. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta, jog žemės sklype auga saugotini želdiniai, todėl jų kirsti ieškovė neturi teisės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės RUAB „Palemonas“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir neatsižvelgė, kad ieškovė žemės sklypą naudoja ne pagal sutartį ir ne pagal žemės sklypo paskirtį. Apeliantė pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Palemonas“ NTR įregistruotų pastatų neeksploatuoja ir nenaudoja pagal jų paskirtį, šiltnamis ir baseinas neišlikę, o žemės sklypas iš esmės naudojamas transporto priemonėms ir įvairiems daiktams laikyti. Faktas, kad katilinės ir džiovyklos nusidėvėjimo procentas VĮ Registrų centras duomenimis sudaro 55 ir 70 proc., patvirtina statinių nenaudojimą, sunykimą ir įrodo faktą, jog ieškovei priklausantys statiniai negali būti eksploatuojami. Žemės sklype naudojamas tik pastatas – sandėlis, kurio užstatymo plotas tik 0,0726 ha, tačiau 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta visam 1,1922 ha žemės sklypo plotui. Be to, pastatas – sandėlis įregistruotas tik 2017 m. gegužės 11 d.

1.2. Teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas disponavimo valstybine žeme klausimas, todėl šiuo atveju nuomotis žemės sklypą be aukciono galima tik tada, kai jame yra nekilnojamojo turto registre įregistruoti bei naudojami statiniai, kurių eksploatavimui reikalingas valstybinės žemės sklypas. Ta aplinkybė, kad statyba yra galima, vadovaujantis detaliuoju, bendruoju planu, nereiškia, jog galima valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatine tvarka. Jeigu būtų leidžiama sudaryti be aukciono valstybinės žemės nuomos sutartį planuojamiems ateityje statyti statiniams, ši situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui.

1.3. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatsižvelgė, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. „Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte nustatyta, kad statiniai – aikštelės, vartai, tvoros yra priskirtini prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatavo, jog stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kuriems valstybinės žemės sklypas be aukciono negali būti išnuomojamas.

1.4. Teismas neatliko visapusiškos įrodymų analizės. Teismas neteisingai nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu atlikęs patikrinimą atsakovės atstovas padarė išvadą, jog pastatai neeksploatuojami ir nenaudojami pagal paskirtį. Teismas neįvertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriuo prašė priimti teikiamus dokumentus, pagrindžiančius Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Prie minėto parašymo buvo pridėtas 2016 m. rugsėjo 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas su fotonuotraukomis.

1.5. Teismas patenkino perteklinį ieškovės reikalavimą įpareigoti ieškovę vykdyti 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kad administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą, priskirtą jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų. Administravimo subjektas, norėdamas priimti administracinį aktą, privalo turėti nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą ir negali vadovautis tik formaliu reikalavimu atlikti tam tikrą veiksmą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2477/2011). Pripažinus atsakovės įsakymą negaliojančiu, atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, vykdytų galiojančią sutartį, nepaisant to ar teismas ją įpareigotų ar neįpareigotų tai daryti, todėl šis ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė RUAB „Palemonas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantės teiginiai, jog ieškovė žemės sklypą tariamai naudoja ne pagal nuomos sutartį ir ne pagal žemės sklypo paskirtį prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visi ieškovės nuosavybės teise NTR įregistruoti pastatai ir inžineriniai įrenginiai realiai egzistuoja, jų kadastro duomenys buvo nustatyti 2017 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė pažymi, kad iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog ieškovės įregistruoti pastatai ir inžineriniai įrenginiai užima visą ginčo žemės sklypo teritoriją, todėl nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas pažeidžia ieškovės teises. Nurodo, kad katilinė, aikštelė b1, džiovykla ir sandėlis buvo pastatyti 1971 – 2004 m., t. y. iki nuomos sutarties sudarymo arba pirmaisiais nuomos sutarties galiojimo metais, turint atsakovės leidimą.

2.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nuomos sutarties nutraukimo vienas iš pagrindų buvo tai, jog ginčo žemės sklype yra NTR neįregistruotų statinių (metalo konstrukcijų angaras, sargo pastatas, vieno aukšto medinis pastatas, keturi metaliniai garažai, metalo konstrukcijų stoginė ir betoninė tvora). Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šie statiniai buvo pastatyti 1980 – 1999 metais dar prieš sudarant nuomos sutartį, todėl jei nors vienas statinys būtų stovėjęs ginčo žemės sklype neteisėtai, nuomos sutartis nebūtų sudaryta. Kadangi NTR neregistruoti statiniai ginčo žemės sklype buvo pastatyti 1980 –1999 metais, t. y. iki nuomos sutarties sudarymo ir jų teisinė registracija neprivaloma, ieškovė dėl NTR neregistruotų statinių jokių nuomos sutarties pažeidimų nepadarė. Ginčo žemės sklype nuomos sutarties galiojimo metu ieškovė jokiu kitų naujų statinių, išskyrus sandėlį 4Flg, kuriam statyti buvo gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2003 m. rugpjūčio 1 d. leidimą, nepastatė, todėl apeliantei jokių dokumentų negalėjo pateikti. Be to, nors II grupės nesudėtingo statinio – gelžbetoninių tvorų, pastatytų 1980 metais, teisinė registracija NTR neprivaloma, ieškovė yra gavusi visų gretimų žemės sklypų naudotojų rašytinius sutikimus dėl jų įregistravimo.

2.3. Apeliantė nutraukė nuomos sutartį remdamasi A. A. patikrinimo aktu ir pridėtomis nuotraukomis, kuriuose užfiksuoti atskiri fragmentai parinkti taip, jog iš esmės iškraipo bendrą realų vaizdą ir visiškai neatitinka tikrosios faktinės padėties ginčo žemės sklype.

2.4. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklype auga medžiai ir krūmai. Iš 2017 m. lapkričio 30 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo skilties „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ matyti, kad ginčo žemės sklype auga saugotini želdiniai. Ieškovė neturi teisės išpjauti saugotinus želdinus, todėl minėti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

2.5. Iš apeliacinio skundo nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius ieškovės veiksmus apeliantė laiko nuomos sutarties pažeidimu. Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. Ieškovė nuo pat nuomos sutarties sudarymo, daugiau kaip 15 metų, visus ginčo žemės sklype esančius pastatus eksploatavo vykdydama įstatuose numatytą teisėtą komercinę veiklą, susijusią su krovininiu kelių transportu. Pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusią ieškovės Įstatų 2 punktą, tarp numatytų pagrindinės ieškovės veiklos rūšių yra krovininis kelių transportas bei automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas. Pagal dabartinę Įstatų redakciją tarp ieškovės veikos rūšių numatytas krovininių kelių transporto bei automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo veikla. Taigi, nuomojamo žemės sklypo teritorijoje vykdoma įstatuose numatyta veikla, o visi ginčo žemės sklype esantys pastatai ir inžineriniai įrenginiai yra naudojami teisėtai ūkinei – komercinei veiklai vykdyti.

2.6. Ieškovės nuosavybės teise NTR įregistruoti pastatai ir inžineriniai įrenginiai užima visą ginčo žemės sklypo teritoriją, šiltnamio liekanų pašalinimas ir baseino nenaudojimas negali turėti jokios reikšmės nuomos sutarties galiojimui.

2.7. Apeliantė nepagrįstai remiasi STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013. Nurodytas reglamentas nuomos sutarties sudarymo metu negaliojo, o nurodytos kasacinės bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos – iš esmės skiriasi žemės naudojimo laipsnis. Šioje nagrinėjamoje byloje be aikštelių ginčo žemės sklype yra dar keturi NTR įregistruoti nekilnojamieji daiktai (trys pastatai ir nuotekų šalinimo tinklai), o taip pat yra dar iki nuomos sutarties sudarymo pastatyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys devyni nesudėtingi statiniai.

2.8. Ieškovės nuomone, reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti nuomos sutartį nėra perteklinis, nes teismų praktikoje, tenkindami analogiškose bylose išnagrinėtus ieškinius, teismai įpareigoja NŽT vykdyti nuomos sutartis, kurių nutraukimas pripažįstamas neteisėtu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-487-479/2014, kuris buvo peržiūrėtas ir apeliacine ir kasacine tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu teisėtumo ir pagrįstumo, įrodymų vertinimo tinkamumo.

13. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį, žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktą, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas <...>.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo nenaudojimo aplinkybė gali sudaryti pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; kt.).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

17. Teisėjų kolegija nustatė šias faktines aplinkybes:

7.1. 2003 m. kovo 20 d. UAB „Palemonas“ ir valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, sudarė valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal sutarties 3 punktą, žemės sklypas išnuomotas 99 metams, pagal 4 punktą – išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. Pagal sutarties 5 punkto a) papunktį, išnuomotame žemės sklype naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui (1 t., e. b. l. 10–11).

7.2. 2017 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad prieš sudarant ginčo nuomos sutartį ginčo žemės sklype buvo ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – katilinė (statybos pabaigos metai 1971 m.), pastatas – džiovykla (statybos pabaigos metai 1975 m.), pastatas – šiltnamis (statybos pabaigos metai 1970 m.), kitas inžinerinis statinys – aikštelė b1 (statybos pabaigos metai 1980 m.), kurio priklausinys – kitas inžinerinis statinys – baseinas (statybos pabaigos metai 1974 m.) (1 t., e. b. l. 24-29).

7.3. 2003 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei išdavė leidimą atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 140–141). Po ginčo sutarties sudarymo pastatytas pastatas – sandėlis (statybos pradžia 2003 m., pabaiga 2004 m.) ir kitas inžinerinis statinys – aikštelė b8-b9 (statybos pradžios ir pabaigos metai 2003 m.). Ginčo sklype užstatytas plotas – 1,1540 ha iš 1,1922 ha (1 t., e. b. l. 24-29).

7.4. 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nustatė, jog ginčo žemės sklypas iš esmės naudojamas transporto priemonėms laikyti, o ne nekilnojamojo turto registre registruotiems daiktams eksploatuoti. Pažymėjo, kad pastatas – katilinė nefunkcionuoja ir nenaudojamas pagal paskirtį, pastatas – džiovykla yra nenaudojamas, apleistas, pastatas – šiltnamis ir baseinas nerasti, žemės sklype yra neįregistruoti metalo konstrukcijų angaras, sargo pastatas, vieno aukšto medinis pastatas, keturi metaliniai garažai, metalo konstrukcijų stoginė ir betoninė tvora, dalyje žemės sklypo auga daugiamečiai medžiai, krūmai ir žolės. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovę, kad žemės sklypas nėra naudojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl bus nutraukta nuomos sutartis (2 t., b. l. 66–72).

7.5. 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovė įsakymu prieš terminą nutraukė 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį dėl nuomos sutartyje nurodytų sąlygų nesilaikymo (1 t., e. b. l. 14–16; 2 t., e. b. l. 63).

18. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nutraukė nepagrįstai, nes RUAB „Palemonas“ žemės sklypą visą nuomos laikotarpį realiai naudoja pagal tikslinę žemės paskirtį ir būdą, nepažeisdama nuomos sutarties sąlygų. Atsakovė su šia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, neatliko visapusiškos įrodymų analizės ir kt. Teisėjų kolegija ištyrė šiuos apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir byloje pateiktus įrodymus.

19. Teisėjų kolegija, tirdama apeliantės argumentą, kad ieškovė iš esmės naudoja žemės sklypą ne pagal paskirtį, o transporto priemonėms ir įvairiems daiktams laikyti, pažymi, kad pagal 1998 m. sausio 9 d. redakcijos ieškovės įstatų 2.1 punktą, bendrovės komercinė ūkinė veikla yra krovinio pakrovimas ir iškrovimas, automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas, automobilių stovėjimo aikštelių priežiūra (1 t., e. b. l. 160). Pagal 2003 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktą – išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (1 t., e. b. l. 10–11). Taigi byloje yra nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei komercinei veiklai, siekiant sudaryti jai sąlygas tinkamai eksploatuoti šiame sklype esančius statinius ir vykdyti statybos darbus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad faktas, jog ieškovė, kurios komercinė veikla yra krovinio pakrovimas ir iškrovimas, t. y. transporto komercinė veikla, laiko ir naudoja transporto priemones išnuomotame valstybinės žemės sklype, nepaneigia žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį. Pastatai ir prie jų esanti žemė naudojama komercinei veiklai pastatams eksploatuoti tiek, kiek ieškovei yra reikalinga, tačiau tai nepaneigia žemės sklypo naudojimo tinkamumo ir naudojimo laipsnio pakankamumo (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, kad atsakovė nuomos sutarties sudarymo metu buvusių pastatų neeksploatuoja ir nenaudoja pagal jų paskirtį, iš 2017 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, jog prieš sudarant ginčo nuomos sutartį ginčo žemės sklype buvo katilinė, džiovykla, šiltnamis, aikštelė b1 ir baseinas. Po ginčo sutarties sudarymo 2003 m. pastatyta aikštelė b8-b9, o 2004 m. pastatytas sandėlis (1 t., e. b. l. 24-29). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės fotonuotraukas, darytas 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklype prie pastatų yra sukrautos statybinės medžiagos, stovi automobiliai, žemės sklype auga medžiai, pastatyti garažai, stoginė, prie sandėlio stovi krovininis automobilis, sandėlis atidarytas, aikštelės taip pat stovi automobiliai (2 t., e. b. l. 73-90). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2018 m. kovo 8 d. teismui pateiktas fotonuotraukas, nustatė, kad į įmonės teritoriją yra įvažiavimas, žemės sklype stovi sargybos pastatas, jame yra monitorius, iš kurio matyti, jog teritorija yra stebima, teritorija aptverta tvora, joje yra stoginė, auga medžiai ir krūmai, aikštelėse stovi 15 sunkvežimių, pastatas – sandėlis uždarytas, prie jo stovi sunkvežimis, nuotraukose taip pat matyti pastatas – džiovykla, kurioje laikomas inventorius, reikalingas gamybinei – ūkinei veiklai, prie jos sandėliuojamos trinkelės, taip pat pastatas – katilinė, kurioje yra laikomi įrankiai (2 t., e. b. l. 99-105). Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas nuotraukas, daro išvadą, kad ginčo žemės sklype esantys pastatai ir aikštelės yra eksploatuojami ieškovės ūkinėje – komercinėje veikloje, nes juose yra remontuojamos transporto priemonės, laikomi su bendrovės ūkine veikla susiję daiktai ir įranga, aikštelės naudojamos lengvųjų ir krovininių transporto priemonių važiavimui ir laikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors žemės sklypas nėra tvarkingas, jame keliose vietose sukrautos statybinės medžiagos, tai nepaneigia nepertraukiamo žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį pastatams eksploatuoti ir komercinei veiklai vykdyti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad prieš sudarant žemės sklypo nuomos sutartį jame buvę baseinas ir šiltnamis šiuo metu yra sunykę, tačiau pažymi, kad žemės sklypas buvo išnuomotas įmonei, kurios komercinė ūkinė veikla yra krovinio pakrovimas ir iškrovimas, automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas ir kt. Dėl šios priežasties sunykusių statinių (baseino ir šiltnamio), kurie iš esmės nebuvo susiję su ieškovės vykdoma veikla, natūralus sunykimas, esant kitiems eksploatuojamiems statiniams, leidžia žemės sklypą naudoti pagal paskirtį. Be to, kitų žemės sklype esančių statinių naudingosios savybės eksploatuojamos, todėl tai nelaikytina žemės nuomos sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

21. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad jeigu būtų leidžiama sudaryti be aukciono valstybinės žemės nuomos sutartį planuojamiems ateityje statyti statiniams, tai prieštarautų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam reglamentavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, ginčo sutartyje nurodyta žemės sklypo tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas –komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (1 t., e. b. l. 10–11). Taigi, žemės sklypo naudojimo būdas apima tiek statinių statybą, tiek eksploatavimą. Be to, 2003 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė ieškovei išdavė statybos leidimą, kurio objektas – surenkamų metalinių konstrukcijų sandėlis (1 t., e. b. l. 140–141). Pastatas – sandėlis pabaigtas statyti 2004 m., kadastro duomenys nustatyti 2016 m. lapkričio 21 d. (1 t., e. b. l. 24-25). Teisėjų kolegija įvertina, kad žemės nuomos sutartyje nėra nurodyta, kiek ir kokių statinių nuomininkas įsipareigoja pastatyti, žemės nuoma nėra skirta konkrečiam komerciniam projektui vystyti konkrečioje teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuomos sutarties laikotarpiu pastatytas pastatas – sandėlis yra būtinas plėtoti ieškovės veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandėlio, reikalingo ieškovės veiklai vykdyti, statyba ginčo žemės sklype įrodo ieškovės aktyvius veiksmus ir siekį naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, vykdyti jame komercinę veiklą.

22. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės teiginį kaip nepagrįstą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčo žemės nuomos sutarties 5 punktas nustato naujų statinių ar įrenginių statybą ir esamų rekonstrukciją tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pastato – sandėlio statybai atsakovė 2003 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei išdavė leidimą (1 t., e. b. l. 140–141). Pagal bylos duomenis kiti NTR neįregistruoti statiniai (metalo konstrukcijų angaras, sargybos pastatas, vieno aukšto medinis pastatas, keturi metaliniai garažai, metalo konstrukcijų stoginė ir betoninė tvora) buvo pastatyti dar prieš sudarant nuomos sutartį 1980-2002 metais (4 t., e. b. l. 44,48-49, 63-151), o jų teisinė registracija nebuvo privaloma, ką 2018 m. kovo 27 d. raštu patvirtino VĮ Registrų centras (5 t., e. b. l. 9-10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ginčo žemės sklype, kurio plotas 1,1922 ha, užstatyta teritorija sudaro 1,1540 ha (4 t., e. b. l. 36). Tai rodo, kad žemės naudojimo laipsnis yra didelis, kas nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo žemės sklypas yra visiškai ar netinkamai naudojamas, kaip to tikimasi pagal sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, numatančia, jog stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kuriems valstybinės žemės sklypas be aukciono negali būti išnuomojamas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013) ir neįvertino „Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkto, kuriame nustatyta, kad statiniai – aikštelės, vartai, tvoros yra priskirtini prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas 2003 m. kovo 20 d., išnuomojamame žemės sklype buvo įrengta aikštelė, o aikštelės b8-b9 buvo įrengtos vos tik 2003 m. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytas reglamentavimas nuomos sutarties sudarymo metu (2003 m. kovo 20 d.) negaliojo, o kasacine tvarka nagrinėtos bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes minėtoje byloje valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti, žemės sklype nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas nuosavybės teise buvo įregistravęs tik tvorą, todėl teismas sprendė, kad žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai – stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas išnuomotinas ne aukciono būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šioje byloje stovėjimo aikštelės yra įrengtos ir jos yra tik dalis statinių, kurių eksploatacijai yra nuomojamas ginčo žemės sklypas, todėl atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę vykdyti ginčo žemės nuomos sutartį, pagrįstai patenkino šį ieškovės reikalavimą, tokiu būdu atkūrė teisinę taiką tarp šalių ir užkirto kelią būsimiems teisminiams ginčams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu pripažino negaliojančiu NŽT įsakymą ir įpareigojo NŽT vykdyti žemės sklypo nuomos sutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę vykdyti valstybinės žemės nuomos sutartį yra perteklinis.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, pagrįstai pripažino, kad ieškovė naudoja nuomojamą valstybinės žemės sklypą pagal paskirtį, teisingai aiškino ir bylos faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą pripažįsta nepagrįstu ir jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad už 2018 m. liepos 27 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų (5 t., e. b. l. 81-83). Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 106,04 Eur (1,3 x 850,8 Eur). Teisėjų kolegija, atmetusi atsakovės apeliacinį skundą ir atsižvelgdama į tai, kad 500 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio, šias išlaidas priteisia iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Palemonas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėMindaugas Šimonis