Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-1870-505/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-05
Bylos Nr.: I3-1870-505/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03139-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas: N. P.
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Alytaus prekyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1870-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03139-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 51.4; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja N. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020) panaikinimo ir grąžinimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gėlių kioską adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog, įsigijusi šį kioską, kuris buvo įrengtas ir žemės sklypo plane pažymėtas jau apie 1995 m., kreipėsi į žemės naudotoją uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalies žemės sklypo išnuomojimo ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. ji, kaip prekybos vietos (kiosko) savininkė, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę dėl kiosko sutvarkymo, pateikdama visus dokumentus, reikalingus gauti leidimą, tačiau Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. SD-5971 (24.60)-30, kurio pagrindu buvo atsisakyta derinti ir leisti pertvarkyti prekybos vietą (kioską) adresu (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad sklypo savininkas 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-6422 (24.1) jau buvo informuotas apie projekto nederinimo aplinkybes, tačiau, kaip nurodė pareiškėja, ji tuo metu dar nebuvo kiosko savininke ir neprivalėjo žinoti, koks susirašinėjimas vyko tarp Alytaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo naudotojo ar buvusios kiosko savininkės. Pažymėjo, jog dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SD-5971 (24.60)-30 ji pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. jos skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ginčas nepriklauso komisijos kompetencijai ir turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta tvarka Regionų apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos administracinių ginčų komisija tokiu sprendimu visiškai ir nepagrįstai atleido Alytaus miesto savivaldybę nuo Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių bei Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių laikymosi. Mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija privalėjo skundą išnagrinėti ir sprendimą panaikinti įpareigodama atsakovę klausimą spręsti pakartotinai. Pareiškėjos įsitikinimu, neteisinga yra Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada, kad ji siekė gauti statybos leidimą ir prašė savivaldybę sudaryti su ja prekybos įrenginių naudojimo viešoje vietoje sutartį, kadangi sudaryta žemės nuomos sutartis yra skirta išsinuomoti pastovią prekybos vietą šiai veiklai skirtame plote ir gauti iš savivaldybės sutikimą sutvarkyti išnuomotame sklype prekybos vietą, o ne sudaryti su savivaldybe sutartį dėl įrenginių naudojimo viešose vietose.

Paaiškino, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos priimtame sprendime „Dėl viešosios prekybos vietos įrengimo“ nurodyta, jog leidimas nesuteikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 36.2 punktu, kuris numato, kad prekybos paslaugų objekto negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribos. Mano, kad jai negali būti taikomas minėtų taisyklių 36.2 punktas, kadangi prekybos vietos įrengimo metu, pagal tuo metu galiojusią tvarką, nebuvo reikalaujama laikytis atstumų nuo gretimų sklypų. Pareiškėjos įsitikinimu, šis reikalavimas galioja naujos prekybos vietos įrengimui ir negali galioti tiems objektams, kurie buvo įrengti iki norminių aktų, kurie draudžia ar apriboja prekybos vietų įrengimą, priėmimo. Pakartotinai pažymėjo, kad ji neprašė leidimo įsirengti prekybos vietą, kadangi leidimas suteiktas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojant jai priklausančio žemės sklypo dalį. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ teisėtumo, taip pat padarė išvadą, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pareiškėja siekė gauti atsakovės leidimą vykdyti prekybą viešojoje vietoje iš prekybos įrenginio – kiosko, kurį siekė atnaujinti ir dėl to prašė atsakovės rašytinio pritarimo parengtam projektui, ir akcentavo, kad pareiškėja, be kita ko, siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą, kurio pagrindu ketino įgyvendinti statytojo teises, ir kelia ginčą statybos teisinių santykių srityje dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą teisėtumo, bei nurodė, kad, pagal teisinį reglamentavimą, sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui, todėl padarė išvadą, jog skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo turi būti paduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui, taigi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė skundžiamą bylą nutraukti.

Paaiškino, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minėtą žemės sklypą valdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, todėl ji yra šio valstybinio žemės sklypo valdytoja, su pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudariusi Prekybos vietos turgavietėje nuomos sutartį Nr. 4, pagal kurios 1.1 papunktį Nuomotojas, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išnuomoja Nuomininkui (N. P.) pastovią prekybos vietą – žemės sklypo dalį – toliau nurodytomis sąlygomis ir terminais, o Nuomininkas įsipareigoja mokėti Nuomotojui nuomos mokestį bei kitus šioje sutartyje numatytus mokėjimus ir naudoti Prekybos vietą pagal jos paskirtį ir sutarties sąlygas. Taip pat šios sutarties 2.1 papunktyje numatyta, jog Nuomininkas prieš visiškai perimdamas išnuomotą žemės sklypo dalį gali atsigabenti savo įrangą, kitą turtą, taip pat savo nuožiūra gali atlikti, jo manymu, reikalingus darbus, kurie turi būti iš anksto suderinti su Nuomotoju. Atsakovės vertinimu, pagal šią sutartį tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir N. P. atsirado civiliniai teisiniai santykiai bei sutartiniai įsipareigojimai, Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra šios sutarties šalis, todėl jokių įsipareigojimų pareiškėjai neturi ir negali turėti. Akcentavo, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra sudariusi tinkamų sąlygų pareiškėjai naudotis išnuomota prekybos vieta, nes ginčo objektas – prekybos kioskas pastatytas ne tik arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos, bet dar jo dalis kerta nuomojamo valstybinio žemės sklypo ribas ir patenka į valstybinę žemę, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių priemonių ištaisyti išnuomotos darbo vietos trūkumus, užtikrinti, kad pareiškėjai nebūtų sudaryta kliūčių tinkamai naudotis išnuomotu daiktu, ir netgi nevykdo Alytaus miesto savivaldybės administracijos privalomojo nurodymo nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančios turgavietės teritorijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ignoravo Alytaus miesto savivaldybės nurodymus ir iki šios dienos laikinojo statinio – gėlių kiosko – nepašalino, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą bei nubaustas bauda.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja skunde nurodo, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius bei Alytaus miesto savivaldybės administracija neištyrė visų aplinkybių, priėmė formalų sprendimą, dėl to jis turėtų būti panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo, tačiau konkrečiai nenurodo įstatymų bei aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas, nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kokia jos individuali teisė skundžiamu sprendimu yra pažeista ir kaip ji turi būti apginta. Mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius priimdamas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020) objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai įvertino, jog byla nėra priskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo normas, todėl naikinti skundžiamą aktą nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu sutiko su pareiškėjos skundu.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomojusi pareiškėjai prekybos vietą (žemę) gėlių pardavimo vietai įrengti. Prekybos vietos įrengimas suprantamas ne tik kaip stalų ir atvirų ar dengtų kioskų įrengimas, bet ir įvairių konstrukcijų laikinųjų pastatų, paviljonų įrengimas žemėje, kuri skirta tokiai veiklai vystyti. Pažymėjo, kad tai nebuvo naujos vietos sukūrimas, o tik seno paviljono pertvarkymas į šiuolaikinę darbo vietą, todėl rašytinis sutikimas nebuvo duotas (tik žodinis), o jei tokio sutikimo reikėjo, tai turėjo pareiškėją informuoti Alytaus miesto savivaldybė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, žemės suteikimas prekybos vietai įsirengti jau laikytinas leidimu atlikti tam tikrus veiksmus ją įsirengiant. Atkreipė teismo dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybė nėra priėmusi mažmeninės prekybos turgavietėse taisyklių, t. y. priimdama sprendimus Alytaus miesto savivaldybė vadovaujasi Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklėmis, kurios reguliuoja prekybą viešose vietose tuose žemės plotuose, kurie patikėjimo ar kita teise perduoti savivaldybei. Mano, kad šios taisyklės netaikomos privačiai žemei ar žemei, kuri yra išnuomota kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, ir savivaldybė iš esmės neturėtų spręsti klausimų ir problemų, kurios atsiranda tarp dviejų juridinių ar fizinių asmenų. Pažymėjo, kad, valstybei išnuomojus žemės sklypą turgaviečių veiklai vystyti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypą suformavo taip, kad jame esantis statinys (laikinasis paviljonas) stovėtų ant valstybei priklausančios ir išnuomotos žemės. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Alytaus miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir dėl tos priežasties, kad taikė Prekybos ir paslaugų teikimo taisykles prekybos vietai, kai dar negaliojo savivaldybės nurodytos taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020), kuriuo byla dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo buvo nutraukta.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininkas ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2001 m. spalio 3 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338, kuria išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,0164 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 26 d.

Administracija 2019 m. birželio 25 d. nurodymu Nr. SD-5376(8.1), vadovaudamasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212, bei Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 10 punktu, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakymu į nurodymą informavo Administraciją, kad ėmėsi visų veiksmų pašalinti nurodyme nustatytus trūkumus. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno departamentas, atlikę patikrinimus, nerado jokių pažeidimų ir pripažino, kad minėtas statinys nepažeidžia galiojančių įstatymų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2019 m. liepos 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2ŽN-95-(14.2.7.8) nustatė, kad galimai pažeistas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.6 papunktis ir Žemės įstatymo 21 straipsnis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 19 d. su prašymu (2019-07-22 reg. Nr. GD-13386) kreipėsi į Administraciją, prašydama suderinti laikinojo statinio įrenginio (prekybos kiosko) pastatymo (įrengimo) pertvarkymo vietą (duomenys neskelbtini), bei išvaizdos projektą.

Administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SD-6422(24.1) „Dėl reikalavimų įsirengti viešąją prekybos (paslaugų teikimo) vietą išdavimas ir prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių naudojimo viešojoje vietoje sutarties pasirašymas“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nederins pateikto įrenginio atnaujinimo, nes, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-232 patvirtintų Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 36.2 punktu, statant objektą arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribos, turi būti gautas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas.

Administracija 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 9396(6.83E) „Dėl nurodymo“, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. patikrino prekybos įrenginį, stovintį (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. BVA-287-(24.59). Prekybos įrenginys neturi suderinto projekto, kurio pagrindu gali stovėti, taip pat nustatyti sklypo ribos bei susisiekimo komunikacijų pažeidimai bei nurodyta iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti patikrinimo akte nurodytas konstrukcijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. 9 kreipėsi į Administracijos direktorių, vyriausiąjį architektą ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėją ir nurodė, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pareikalavo nedelsiant nukelti gėlių kioską, esantį (duomenys neskelbtini), ir perdavė teismui. Informavo, kad restauracijos klausimą buvo patikėjęs šio kiosko savininkui asmeniui P. P. ir prašė leisti tai padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atidėti įvykdymą iki birželio 30 d.

P. P. 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu (2020-04-27 reg. Nr. GD-6170) leisti suprojektuoti ir rekonstruoti arba remontuoti gėlių prekybos kioską (duomenys neskelbtini), kad jis atitiktų šiuolaikinius dizaino ir estetinius reikalavimus. Nurodė, kad kioskas naudojamas nuo 2001 m. ir visą laiką buvo eksploatuojamas, sukurtos 4 darbo vietos.

Administracija 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-2610(6.17E) „Prašymas (dėl gėlių prekybos kiosko rekonstravimo)“ informavo P. P., jog nepateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko / valdytojo įgaliojimas atstovauti dėl prekybos įrenginio statymo, taip pat nurodė, kad sklypo savininkas / valdytojas 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SD-6422(24.1) informuotas apie nederinimo priežastis, kurių nėra pašalinęs.

Pareiškėja N. P. ir P. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėja pirko prekybinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini) (turgavietėje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Prekybos vietos turgavietėje nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Administracijai prašymą sudaryti prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių naudojimo viešoje vietoje sutartį naudoti 12,48 kv. m paslaugų įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), bei leisti atnaujinti prekybos įrenginį – kioską (toliau – Prašymas) pagal pateiktą Prekybos įrenginio (kiosko) atnaujinimo projektą (duomenys neskelbtini) (skl. unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtą 2020 m. rugpjūčio mėn. (toliau – Projektas).

Administracija Skundžiamu sprendimu atsakė į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Prašymą ir nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-2610(6.17E) informavo, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SD-6422(24.1.) sklypo savininkas / valdytojas buvo informuotas apie prekybos įrenginio projekto nederinimo priežastis dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-232 patvirtintų Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 36.2 punkto. Pirmiau įvardytas savininkas / valdytojas iki šiol nėra įvykdęs minėto punkto reikalavimo.

Komisija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ji prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų) teikimo) vietos įrengimo“, 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020) nusprendė bylą nutraukti.

Komisija sprendime nurodė, jog daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę, be kita ko, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą, kurio pagrindu ketino įgyvendinti statytojo teises (Statybos įstatymo 2 str. 99 d.) ir kelia ginčą statybos teisinių santykių srityje dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą teisėtumo, o pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalį sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija darė išvadą, kad skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo turi būti paduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėja prašė panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020) ir grąžinimo klausimą nagrinėti iš naujo, nes Alytaus miesto savivaldybės administracija, taip pat Komisija, priimdamos sprendimus, nevertino aplinkybės, kad pareiškėja neprašė leisti pastatyti naujo statinio, o prašė leisti pertvarkyti statinį nedidinant prekybos ploto, t. y. nustatyto žemės sklypo ribose bei siekiant prekybos vietą integruoti į bendrą miesto planą suteikiant šiai vietai estetinį vaizdą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad leidimas nesuteikiamas vadovaujantis Taisyklių 36.2 punktu, kuris numato, kad prekybos paslaugų objekto negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribos, tačiau šis reikalavimas galioja naujos prekybos vietos įrengimui ir negali galioti tiems objektams, kurie buvo įrengti iki teisės aktų, kurie draudžia ar apriboja prekybos vietos įrengimą, priėmimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1321-520/2021).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėja į teismą perkėlė pareiškėjos inicijuotą ginčą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo ir šios bylos esminis dalykas yra Skundžiamo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų yra administracinės procedūros vykdymas. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą; atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 papunktis); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.4 papunktis).

Pagal Taisyklių 38 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.

VAĮ 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Mažmeninės prekybos organizavimo ir paslaugų teikimo tvarką Alytaus miesto gatvėse, aikštėse, poilsio ir kitose viešosiose vietose, reikalavimus savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar patikėjimo teise valdomoje teritorijoje reglamentuoja Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-207 (toliau – ir Prekybos taisyklės).

Prekybos taisyklių 36.2 papunktyje nurodyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribų arba 6 m iki pastato sienos, jeigu sklypo ribos nenustatytos (išskyrus atvejus, kai gautas besiribojančio žemės sklypo ar pastato savininko sutikimas).

Kaip minėta, pareiškėja Prašymu prašė sudaryti prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių naudojimo viešoje vietoje sutartį naudoti 12,48 kv. m paslaugų įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), bei leisti atnaujinti prekybos įrenginį – kioską pagal pateiktą Prekybos įrenginio (kiosko) atnaujinimo projektą (duomenys neskelbtini) (skl. unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtą 2020 m. rugpjūčio mėn., o atsakovė Skundžiamu sprendimu nurodė, jog 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-2610(6.17E) informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SD-6422(24.1.) sklypo savininkas / valdytojas buvo informuotas apie prekybos įrenginio projekto nederinimo priežastis dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-232 patvirtintų Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 36.2 punkto.

Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas, bylos rašytinių įrodymų visuma, pareiškėjos skundo aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja, kuriai adresuotas aktas, iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto Skundžiamo sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos), t. y. nei Skundžiamame sprendime, nei Administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. SD-2610(6.17E) „Prašymas (dėl gėlių prekybos kiosko rekonstravimo) P. P.“, nei Administracijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. SD-6422(24.1) „Dėl reikalavimų įsirengti viešąją prekybos (paslaugų teikimo) vietą išdavimas ir prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių naudojimo viešojoje vietoje sutarties pasirašymas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių apie prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo (pastatymo) laiką ir statytoją, kuriam Savivaldybės administracijos atsakingas skyrius išdavė specialiuosius reikalavimus kiosko supaprastintam projektui (Prekybos vietos įrengimo projektas) parengti (Prekybos taisyklių 5.5 papunktis); kokie buvo nustatyti išduotų reikalavimų pažeidimai; nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, nustatytos Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. Prekybos įrenginio patikrinimo akte Nr. BVA-287-(24.59), apie tai, kad, kaip jame nurodyta, „prekybos įrenginio stogas ir jį laikančios konstrukcijos netelpa žemės sklype ir išlenda į (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą, prekybos įrenginys leidimo stovėti neturi, projektas nėra suderintas“, kurios galimai yra faktinis pagrindas konstatuoti, jog Prekybos vietos įrengimo projektas (statytojo ar pareiškėjos pateiktas) neatitinka Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 36.2 punkto reikalavimų, ir nemotyvuota kaip konkrečiai Prekybos vietos įrengimo projektas pagal išduotus reikalavimus, Prekybos taisyklių nuostatas, Alytaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius taisytinas (Prekybos taisyklių 5.6 papunktis, 10–13 punktai), ir šie trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

Kaip minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 dalis siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju šie VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai nėra įvykdyti.

Komisija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepagrįstai skundžiamu 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020), kuris naikintinas, bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė. Pastebėtina, jog minėta IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata nustato, kad administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Tačiau nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pati byla (dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos vienokio ar kitokio sprendimo) apskritai priskirtina administracinių ginčų komisijos bei administracinių teismų kompetencijai (pvz. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 37 p.) ir šiuo atveju pareiškėja, turėdama teisę kreiptis į Administraciją su prašymu ir Komisiją (taip pat ir į teismą) su skundu, turi reikalavimo teisę į Administracijos vykdytos administracinės procedūros rezultatą, t. y. gauti reikalavimus prekybos (paslaugų teikimo) įrenginiams pastatyti viešojoje vietoje, o jeigu jie neišduodami nurodant neišdavimo motyvus (nagrinėjamu atveju nustačius faktines aplinkybes apie prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo (pastatymo) laiką ir statytoją), arba prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių viešojoje vietoje derinimo komisijos protokolinį sprendimą suderinti Prekybos vietos įrengimo projektą (Prekybos taisyklių 5.6 papunktis, 9, 13 punktai).

Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą dėl išdėstytų argumentų ginčijamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo, gero administravimo principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, o tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti ginčijamo akto trūkumai pripažintini esminiais, nes nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“ panaikinti, nustačius, kad šis administracinis sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (VAĮ 8 str.), todėl teismui yra pasunkėjusios galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ginčo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylas, pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdama VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo tenkintinas ir atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą (2020-08-31, reg. Nr. GD-15910) ir priimti dėl jo sprendimą, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto (atsakovės) kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos N. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. SD-5971 (24.60) „Dėl viešosios prekybos (paslaugų teikimo) vietos įrengimo“.

Įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą (2020-08-31, reg. Nr. GD-15910) ir priimti dėl jo sprendimą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-218 (AG1-213/11-2020).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė