- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- A2-445-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00072-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities VMI
ieškovo bankrutuojančios B. S. įmonės bankroto administratoriaus UAB“Restrus“ atstovui V. K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas bankrutuojančios B. S. įmonės bankroto administratoriaus UAB “Restrus“ atstovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-249-280/2009 dėl Panevėžio apygardos teismo 2009-07-23 nutarties ir 2010-02-18 sprendimo patvirtinusio Panevėžio apskrities VMI kreditorinį reikalavimą. Prašo, atnaujinus procesą, panaikinti kreditorinį reikalavimą 449569 Lt sumai, įpareigoti atsakovą 2008-02-19 turto areštu neteisėtai areštuotą 296548,06 Lt sumą grąžinti įmonei, priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo turto arešto dienos iki visiško reikalavimo patenkinimo. Pagal teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes matyti, jog prašymas grindžiamas Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-12-01 nuosprendžių , kuriais buvo išteisinti su B. S. įmone susiję asmenys, kurie kaltinti buhalterinės apskaitos klastojimu, lėšų pasisavinimu ir pan. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013m. kovo 20 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-134/2013, kurioje buvo kaltinami bankrutuojančios B. S. įmonės buvę darbuotojai R. ir T. S.. Abu buvę įmonės direktoriai buvo kaltinami padarę nusikaltimus susijusius su įmonės veikla ir tokiu būdu padarę žalą įmonės kreditoriams. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį reiškė įmonės kreditorius Panevėžio apskrities VMI. Teismas išnagrinėjo bylą ir nusprendė R. S. išteisinti, o T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 str. l d. Atsakovo Panevėžio AVMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nors buvo pripažinta teisė į tokį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio l d . paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. A-113/2014, kurioje buvo kaltinamas bankrutuojančios B. S. įmonės darbuotojas T. S. padarius nusikaltimą numatytą BK 208 str. l d. susijusį su įmonės veikla ir tokiu būdu padarius žalą įmonės kreditoriams. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškęs įmonės kreditorius Panevėžio apskrities VMI. Teismas išnagrinėjo bylą ir nusprendė T. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovo Panevėžio AVMI civilinis ieškinys byloje paliktas nenagrinėtas.
Kadangi nuosprendis paskelbtas apeliacinės instancijos teisme, tai jis turi res judicata galią ir yra vykdytinas nuo paskelbimo dienos. Kaltinimai pareikšti buvusiems įmonės vadovams buvo identiški bankrutuojančios įmonės patikrinimo akte išdėstytiems menamiems pažeidimams.
Panevėžio AVMI atliko bankrutuojančios B. S. įmonės buhalterinės apskaitos patikrinimą ir 2009 m. vasario 27 d. surašė patikrinimo aktą pagal kurį priskaičiavo bankrutuojančiai įmonei nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir paskyrė baudų sumoje už 449 569 Lt. 2009 m. rugsėjo 1 d. VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-258 patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą Nr. SA-37. Bankroto administratorius, remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo ( toliau tekste- ĮBĮ) 11 str. 3 d. 14 p., gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus bei vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankroto administratorius apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis teismas 2009-11-03 administracinę bylą Nr. 1-2466-624/2009 perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kur yra nagrinėjama B. S. įmonės bankroto byla. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 18d. sprendimu atmetė administratorius UAB „Restrus" skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMI prie LR Finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-189 ir Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SAT-32. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-680/2010 Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Panevėžio AVMI kreditorinis reikalavimas 449 569 Lt sumai patvirtintas remiantis dabar jau negaliojančiu teisės aktu, todėl bankroto administratorius reikalauja teismo panaikinti Panevėžio AVMI 449 569 Lt ( 130204,18 €) dydžio kreditorinį reikalavimą. Kadangi kreditorius, Panevėžio AVMI, sustabdė PVM grąžinimą įmonei, o tai yra galimos lėšos kreditorinių reikalavimų padengimui, tai bankroto administratorius reikalauja priteisti iš Panevėžio AVMI neteisėtai areštuotą grąžintiną PVM permoką 296548,06 Lt (85886,25 €).
Remiantis abiem nuosprendžiais, naikintini VMI prie Finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 69-189 ir Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. SAT-32 dėl papildomų mokesčių ir baudų priskaičiavimo B. S. įmonei. Dėl šios priežasčių naikintinas ir Panevėžio AVMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje 449 569 Lt sumai, priteistina Panevėžio AVMI neteisėtai turto arešto aktu Nr. 08-28-1754 2008 m. vasario 19 d. areštuota grąžintina PVM permoka sumoje 296548,06 Lt, 6 proc. procesinės palūkanos nuo turto arešto datos iki visiško ieškinio tenkinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškinimu nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1 -22-134/2013 teismo nuosprendyje konstatavo, kad ištirti įrodymai suteikia pagrindą spręsti apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. ir 300 str. 1 d. (neteisingų duomenų įrašymą į dokumentus ir patikėtų piniginių lėšų pasisavinimą). Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų teigti, kad šiuos nusikalstamus veiksmus atliko būtent R. S.. Nei šiame teismo nuosprendyje, nei 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendyje nekalbama apie tai, kad Panevėžio AVMI patikrinimo akte Nr. SAT-32 nurodyti duomenys, kaip nurodo įmonės bankroto administratorius,neteisingi. Įmonės bankroto administratorius, formaliai nurodydamas į 2013 m. kovo 20 d. Panevėžio apygardos teismo ir 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius, be jokio teisinio pagrindo prašo atnaujinti bylos procesą civilinėje byloje Nr. B2-249-280/2009. 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. liepos 14 d. Panevėžio apygardos teismas bankroto byloje Nr. B2-249-280/2009 įtraukė Panevėžio AVMI į kreditorių sąrašą bei patvirtino 449 569 Lt reikalavimą. Šį sprendimą 2009 m. spalio 15 d. paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas įmonės bankroto administratoriaus skundą. Dėl Panevėžio AVMI patikrinimo akto Nr. SAT-32 pagrįstumo ir teisingumo savo sprendime buvo pasisakęs 2010 m. vasario 18 d. Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2-334-280/2010). 2015 m. vasario 11 d. įmonės bankroto administratoriaus prašymas dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Įmonės bankroto administratorius prašymas vertintinas, kaip kreipimasis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Įmonės bankroto administratorius prašo įpareigoti Panevėžio AVMI grąžinti bankrutuojančiai įmonei priskaitytą PVM permoką sumoje 296 548,06 Lt, kuriai 2008 m. vasario 19 d. Panevėžio AVMI sprendimu buvo pritaikytas ir 2009 m. balandžio 17 d. panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šis prašymas yra išvestinis iš pagrindinio įmonės bankroto administratoriaus reikalavimo, kuris paremtas Panevėžio AVMI ir VMI prie FM sprendimų pripažinimo negaliojančiais aplinkybe.
Lietuvos Respublikos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nedraudžiamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Minėti ĮBĮ pakeitimai įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 dienos. ĮBĮ 21 str. 2 d. 5 punkte nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teismo prašo bankroto administratoriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmetamas.
Ieškovas prašymo rezoliucinėje dalyje nurodo, jog reikalavimą grindžia CPK 366 str.2 ir 5 d.,bet, nesant tokių įstatyminių nuostatų, jos vertinamos kaip nurodytos klaidingai, manytina, kad reikalavimą grindžia CPK 366 str.1 d. 2 ir 5 punktais. Pagal CPK 366 str.1 d. 2 ir 5 punktus procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ar panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.
Teismo vertinimu nėra nė vieno iš nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-12-01 nuosprendžiais niekaip nėra spręsta ir pasisakyta, juolab pripažinti negaliojančiais ar panaikinti VMI prie Finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 69-189 ir Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. SAT-32 dėl papildomų mokesčių ir baudų priskaičiavimo B. S. įmonei. Pastebima, jog šių individualaus pobūdžio aktų teisėtumas buvo tikrintas teismine tvarka ir prašymai juos panaikinti ( pakeisti) atmesti, šie sprendimai įsiteisėję. Be to, pastebima, jog baudžiamajame procese nebuvo tikrinamas mokestinio ginčo pagrįstumas ( tai atlikta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-680/2010), o buvo tikrinta ar išteisintųjų veiksmuose yra baudžiamojo nusikaltimo( nusižengimo) sudėtis, ar tai įrodyta. Taigi, įrodinėtos skirtingos aplinkybės ir nuosprendžiais, priešingai nei teigia ieškovas, mokesčių paskaičiavimo pagrįstumas nepaneigtas, tad CPK 366 str.1 d. 5 p. pagrindo atnaujinimui nėra.
Kitas paminėtas prašymo atnaujinti procesą pagrindas yra CPK 366 str.1 d.2 p., bet pareiškėjas iš esmės neįrodinėjo jokių naujų ir nežinotų aplinkybių atsiradimo (išskyrus nuosprendžių priėmimo faktus kas aptarta aukščiau), todėl nepateiktus dėl jų buvimo įrodymų, prašymas šiuo pagrindu kaip neįrodytas netenkinamas.
Prašymas įpareigoti sugrąžinti pagal arešto aktą areštuotą 296 548,06 Lt PVM permoką, priteisti procesines palūkanas yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo panaikinti sprendimus dėl kreditorinio reikalavimo pripažinimo, todėl, proceso neatnaujinus, negali būti tenkinami ir šie reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
bankrutuojančios B. S. įmonės bankroto administratoriaus UAB “Restrus“ atstovo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-249-280/2009 dėl Panevėžio apygardos teismo 2009-07-23 nutarties ir 2010-02-18 sprendimo, patvirtinusio Panevėžio apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, atmesti.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui, pateikiant skundą apygardos teisme.