- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2-10087-595/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04709-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda”
- Atsakovas
- A. G.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda” ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 985,44 eurų skolos, 1946,73 eurus delspinigių, 98,54 eurus baudos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo grindžia 2007-03-21 Išperkamosios nuomos sutartimi, 20109-03-04 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kurios pagrindu jis perėmė reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ atsakovo atžvilgiu pagal Išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos yra įteiktos CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu teismui nepateikė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-03-21 tarp pirminio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo A. G. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 703590459, kurios pagrindu atsakovui pradinis kreditorius perdavė naudotis ir valdyti nešiojamą kompiuterį FSC Amilo PA1510 TL50/2*512/Wi, o atsakovas pradiniam kreditoriui įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nesumokėjo nei vienos įmokos pagal nustatytą grafiką. Tokiu būdu atsakovas pažeidęs sutartį liko skolingas pradiniam kreditoriui 985,44 eurų sumą. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, daikto kainos nesumokėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, bei Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 597, pagal kuriuos ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo A. G. skolą. Kaip nurodo ieškovas, apie reikalavimų perleidimą atsakovas yra informuotas rašytiniu pranešimu (CK 6.109 str. 1 d.). Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirminiu kreditoriumi ar ieškovu, todėl iš atsakovo priteistina 985,44 eurų skola ieškovo naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Išperkamosios nuomos sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007‑04-21 iki 2018-02-23 (už 3951 dieną), iš viso – 1946,73 eurų sumą.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po vienuolikos metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, taip pat į prievolės sumą, kuri yra beveik tris kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (3 951 diena), daro išvadą, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas, tiek metų pats delsęs aktyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali reikalauti iš atsakovo tokių didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016, 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018). Tačiau mažinant delspinigius būtina atsižvelgti ir į paties atsakovo (vartotojo) elgesį šiame santykyje, į atsakovo valią, pareikštą Išperkamosios nuomos sutartyje dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovas nėra padengęs nei vienos lizingo įmokos. Teismas neurėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas šiuo atveju nenurodo jokių svarbių priežasčių ir nepateikia pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrįsta netesybas mažinti šioje byloje, atsižvelgiant į skolos sumą bei abiejų šalių elgesį iki 300 eurų sumos, kuri, teismo manymu, pilnai kompensuoja ieškovo nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad būtent 1946,73 eurų prašoma priteisti delspinigių suma šiuo atveju yra suma, reikalinga atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo (CPK 12, 178 str. str.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 300 eurų delspinigių sumą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 98,54 eurus baudos, remiantis Išperkamosios nuomos sutarties 5.2, 5.5 punktais, teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nepranešė pasikeitusio telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso, nebendradarbiavo, su kreditoriumi nesusisiekė, pranešimai skolininkui susimokėti skolą yra grįžę neįteikti. Todėl ieškovas teigia, kad atsakovas privalo sumokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirkto daikto vertės. Ieškovas nurodo, kad siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą (pridėjo siųstos korespondencijos sąrašą Nr. 1733-3-122), pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu keliu (per UAB „Sergel“). Tačiau, kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ siųstos korespondencijos sąrašo, pranešimas atsakovui ieškovo buvo siųstas adresu: Rodūnios kelias 26-326, Vilniuje (adresu, nurodytu perdavimo-priėmimo akte), tačiau nebuvo siųstas adresu, nurodytu Išperkamosios nuomos sutartyje: Rodūnios kelias 24-40, Vilniuje (šį adresą ieškovas nurodo ir ieškinyje). Tokių rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta ar telefono numeris yra pasikeitę (CPK 12, 178 str. str.).
Be to, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti iš atsakovo 98,54 eurus baudos atmestinas, kadangi nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 1285,44 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (42,41 proc.) priteistina 28,84 eurų žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Kapitalo valda“, į.k. 126308223, naudai 985,44 eurų skolos, 300 eurų delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1285,44 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 28,84 eurus žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.