- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- e2-44819-994/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- T. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo T. P. 170,19 Eur skolą, 30,63 Eur delspinigius, 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2003-10-15 UAB „Tele2“ ir T. P. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.1676409192228, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2015-12-01 per darbovietę (2015-11-25 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, jog UAB „Tele2“ ir atsakovas T. P. 2003-10-15 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį (GSM) Nr. 1.1676409192228, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už ją sumokėti (e. b. l. 12-13). UAB „Tele2“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, tačiau atsakovas už suteiktą įrangą nesumokėjo ir liko skolingas 170,19 Eur (e. b. l. 14).
Ieškovas UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009-03-31 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, kurios pagrindu UAB „Tele2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo mokėtinas sumas (e. b. l. 4-7, 8). Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2009-05-04 pranešimu (e. b. l. 15).
Pagal CK 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas, byloje nėra.
Iš tarp UAB „Tele2“ ir ieškovo UAB „Gelvora“ 2009-03-31 sutarties Nr. 09-20-21 bei jos priedų nustatyta, kad UAB „Tele2“ ieškovui UAB „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 4-7, 8). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku (e. b. l. 15). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21 pirminis kreditorius UAB „Tele2“ reikalavimą perleido ieškovui UAB „Gelvora“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 170,19 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.567 str., 6.886 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti 30,63 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 str. 1 d. ir 6.258 str. 1 d. numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo 2003-10-15 sudarytos sutarties Nr. 1.1676409192228 , 7.5 p. numatyta, kad atsakovas laiku nesumokėjęs užmokesčio už paslaugas, privalo mokėti paslaugų tiekėjui mokėti 0,10 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“, o tarp UAB „Tele2“ ir ieškovo UAB „Gelvora“ 2009-03-31 sudarytos sutarties Nr. 09-20-21 bei jos priedų nustatyta, kad UAB „Tele2“ ieškovui UAB „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę į visas pradelstas gauti sumas, todėl ieškovo priskaičiuoti 30,63 Eur delspinigiai yra pagrįsti ir priteistini iš atsakovo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro darbo priemonės (vokas, vienpusis spausdinimas, popierius), registruotas pranešimas, paprasti pranešimai, skambučiai bei užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai (e. b. l. 10). Tokios išlaidos kaip darbo priemonės bei išlaidos, susijusios su darbuotojų darbu, negali būti vertinamos kaip būtent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovas, kaip vartotojas, sudarydamas paslaugų sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 sprendimas už akių c. b. Nr. 2-2813-936/2013, 2013-01-23 sprendimas už akių c. b. Nr. 2-3633-433/2013, 2013-02-05 sprendimas už akių c. b. Nr. 2-4874-816/2013 ir kt.). Tokių išlaidų kaip pranešimų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrui, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas ir kaip nepagrįstas.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 216,45 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 200,82 Eur, t. y. 93 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis (15,00 Eur x 93 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., e. b. l. 11).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, įm. kodas 125164834, iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 170,19 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų 19 ct) skolą, 30,63 Eur (trisdešimt eurų 63 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (200,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur (keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.