Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 40 MGL, t. y. 2000 Eur, dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, konfiskuota transporto priemonė;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL dydžio, tai yra 2000 Eur, bauda, ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 40 MGL dydžio, tai yra 2000 Eur, bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, konfiskuotas automobilis,

teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2024 m. gegužės 17 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, nustatytas 2,47 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos šios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis M. K. teisiamas 3 kartą už analogiškos veikos įvykdymą, tai įrodo, jog M. K. turi polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, be to, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys (bauda ir laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nuo nusikaltimų darymo jo nesulaikė, priešingai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jį pripažinus kaltu dėl vairavimo neblaiviam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, M. K. praėjus mažiau nei 3 savaitėms po jo atžvilgiu paskelbto nuosprendžio vėl vairavo neblaivus (2024 m. gegužės 17 d.), todėl už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina geriausiai bausmės paskirtį atitinkanti bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką M. K. padarė 2024 m. gegužės 17 d., tai yra neatlikęs paskirtosios bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį (įsiteisėjo 2024 m. gegužės 21 d.). Atsižvelgiant į tai, M. K. už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė turi būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą bausmę – 5 mėnesius ir 13 dienų laisvės apribojimo (laisvės apribojimo bausmę M. K. atlieka, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos) bei 40 MGL baudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, laisvės apribojimo dienas keičiant laisvės atėmimo dienomis, santykiu 2:1 (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis sistemingai daro analogiškus nusikaltimus – vairuoja transporto priemones neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (visi ankstesni teistumai yra susiję su analogiškomis nusikalstamomis veikomis), kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau vairuoja transporto priemones neblaivus, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo nesulaikė. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo kaltu jis yra pripažintas šiuo nuosprendžiu, M. K. įvykdė nepraėjus nei 3 savaitėms po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog bausmės vykdymo atidėjimas ir taikoma probacija nebūtų veiksminga kaltinamojo atžvilgiu ir tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,47 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 7 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - taikymo dienos - 2024 m. gegužės 23 d.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas jo sutuoktinė L. K. (b. l. 65).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad M. K. vairuoto automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – L. K.. Iš baudžiamojoje byloje esančios vedybų sutarties, sudarytos 2022 m. lapkričio 8 d. (b. l. 96-99), matyti, kad sutuoktinių M. K. ir L. K. turtui nustatytas visiško atskirumo teisinis režimas, todėl automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas L. K. vardu, yra asmeninė L. K. nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nenustatyta, jog L. K. būtų žinojusi, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „Mercedes-Benz“ vidutinė kaina yra 4430 Eur su PVM (b. l. 72). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo M. K. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4430 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. K.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 129,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintinos (b. l. 147-149).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: vedybų sutarties nuorašas, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 81, 96-99).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant visą neatliktą laisvės apribojimo bausmę – 5 (penkis) mėnesius 13 (trylika) dienų ir 40 (keturiasdešimt) MGL baudą, prieš tai laisvės apribojimo dienas keičiant laisvės atėmimo dienomis (2 (du) mėnesiai ir 21 (dvidešimt viena) diena laisvės atėmimo), ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 21 (dvidešimt vienai) dienai ir 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti M. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d.,

- konfiskuoti automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 4430 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų).

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti M. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4430 (keturi tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš M. K. 129,17 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir septyniolika euro centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. K. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: vedybų sutarties nuorašą ir kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.