Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 25.5; 2.4.6.1; 2.4.7

2024 m. rugsėjo 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos ir 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, M. K. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d.,

- konfiskuota automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 4 430 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 17 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, nustatytas 2,47 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis M. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir skirti jam arešto ar švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bei konfiskuoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pasak apelianto, laisvės atėmimo bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalį paprastai skiriama kai nustatomas didesnis padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumas, pavyzdžiui, kuomet kaltininkas būdamas neblaivus šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, tačiau šiuo atveju jokių sunkių padarinių dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nekilo. Be to, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bausmę skyrė nesilaikydamas BK 61 straipsnio nuostatų.

1.2. Skundo autoriaus teigimu, savo kaltę jis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nesutinka, kad ankstesnis teistumas jo elgesiui įtakos nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme jis nurodė, kad supranta turintis priklausomybę alkoholiui ir yra užsiregistravęs gydymuisi Minesotos programoje, savo veiksmus vertina kritiškai ir gailisi, o tai jį charakterizuoja teigiamai. Taip pat jis rūpinasi savo sveikatos problemų turinčia mama bei septynerių metų sūnumi, pragyvenimui užsidirba atlikdamas atsitiktinius darbus, tvarkydamas automobilius. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė prašė jam skirti arešto, o ne laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis netektų galimybės per nuosprendžiu nustatytą dviejų mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą.

1.3. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Neskaitant 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas jis buvo teistas tik 2018 m., t. y. daugiau nei prieš šešerius metus, todėl teigti, kad jis sistemingai daro analogiškus nusikaltimus, pasak apelianto, nėra pagrindo.

1.4. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad skyrus jam visos nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą jo šeimai ir mažamečiam vaikui būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, todėl jo manymu, būtų tikslinga išieškoti tik dalį šios pinigų sumos. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jam skyrė ne tik per griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatė ir itin ilgą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. K. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis ir skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę bei konfiskuoti tik dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, teigia, kad apylinkės teismas nustatė itin ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kontekste.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos ir 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi viso baudžiamojo proceso metu buvo įvertinta ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vis tik buvo nustatyta ir viena M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad naują nusikaltimą jis padarė turėdamas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą ir neišnykusį teistumą – būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, M. K. yra teisiamas jau trečią kartą iš eilės (1 t., b. l. 120–131). Nors skundo autorius teigia, kad reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju jam turėtų būti neskiriama, nes dėl jo teisei priešingo elgesio nekilo sunkių padarinių – nužuvo žmonės ar nebuvo sutrikdyta jų sveikata, tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Visų pirma BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamajai atsakomybei kili nebūtina nustatyti dėl šios teisei priešingos veikos padarymo atsiradusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Antra, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis penkerių metų laikotarpiu penkis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sumokėjęs nei vienos jam paskirtos baudos (1 t., b. l. 112–118). Šiame kontekste pažymėtina, kad visi nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai yra išskirtinai susiję su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimais – M. K. penkis kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kuomet tokia teisė jam buvo atimta, be to, iš šių penkių kartų, keturis kartus sukėlė eismo įvykius, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš įvykio vietos. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo ir nėra linkęs transporto priemonių eisme elgtis apdairiai ir atsakingai. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam, vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviam (nustatytas vidutinis, 2,47 promilių, neblaivumo laipsnis), ryto metu (10.30 val.), darbo dieną (penktadienį), itin intensyvia ir avaringa miesto gatve ((duomenys neskelbtini)), tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Be kita ko, aplinkybė, kad nuteistasis vairavo neblaivus buvo išaiškinta tuomet, kai jis, sukėlęs eismo įvykį, atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją bei pasišalino iš įvykio vietos. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad nuteistasis iš savo teisei priešingo elgesio ir dėl to kilusių teisinių pasekmių nepasimokė, analogiškas nusikalstamas veikas daro sistemingai. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų.

10. Apeliantas skunde teigia, kad ankstesnis teistumas padarė įtaką jo elgesio pokyčiui, nes jis pradėjo gydytis turimą priklausomybę alkoholiniams gėrimams, tačiau apygardos teismui šis nuteistojo teiginys kelia pagrįstų abejonių. Tiek M. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, sietinos su vairavimu esant neblaiviam, tiek padarytų administracinių nusižengimų turinys sietinas su šiurkščiais KET pažeidimais, suponuoja išvadą, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nedarė ir nedaro. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo nuteistasis turi itin senai, tačiau (duomenys neskelbtini) konsultuotas/gydytas tik nuo 2024 m. sausio 4 d., iš jo pateikto apsilankymų pas Emocinės gerovės – priklausomybės konsultantą sąrašo matyti, kad nuteistasis dalyvavo trijose konsultacijose, iš kurių pirmoji įvyko 2024 m. liepos 5 d. (2 t., b. l. 18). Tai, kad iš savo ankstesnio kriminalinio pobūdžio patyrimo nuteistasis nepasimokė leidžia spręsti ir tai, jog ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skiriamos ne tik laisvės atėmimo, tačiau ir švelnesnės – baudos, laisvės apribojimo bausmės, taip pat ne kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutai, tačiau tai vis tik nepaskatino nuteistojo pakartotinai nenusikalsti. Aukštesnės instancijos teismas šį apelianto skundo argumentą laiko nepagrįstu įvertinęs ir tai, kad M. K., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 133–138) būdamas nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, praėjus aštuoniolikai dienų nuo jo nuteisimo, pakartotinai rinkosi vairuoti transporto priemonę neblaivus. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ir tai, kad M. K. ne tik nepadarė išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio bei jo asmenybė negali būti charakterizuojama teigiamai, tačiau tą pačią nusikalstamą veiką kartoja piktybiškai.

11. Be kita ko, skunde nuteistasis teigia, kad turi rūpintis savo sveikatos problemų turinčia mama ir mažamečiu sūnumi, o pajamas gauna dirbdamas pavienius darbus. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės dėl rūpinimosi šeimos nariais egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, be to, ir ankstesnių analogiškų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau niekaip nepaskatino M. K. daugiau nenusikalsti. Iš Sodra duomenų išrašo, esančio baudžiamojoje byloje, matyti, kad nuteistasis nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykdė individualią veiklą, tačiau po šio laikotarpio nėra jokių duomenų apie jo pajamų šaltinį ar gaunamas pajamas, taigi iš esmės nuteistasis jau pakankamai ilgą laiko tarpą oficialiai niekur nedirba. Šios aplinkybės taip pat ne itin palankiai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

12. Skunde nurodoma ir tai, kad valstybinis kaltintojas apeliantui siūlė skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, tačiau aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija. Tik bylą nagrinėjantis, šiuo atveju apylinkės, teismas gali spręsti, kokia bausmė padės įgyvendinti teisingumo principą bei bus proporcinga tiek nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybei. Taigi, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra įpareigotas skirti tokios rūšies ar dydžio bausmę, kurios prašo prokuroras ar kiti proceso dalyviai, tuo tarpu parenka tokią bausmę, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju apygardos teismo vertinimu, tik reali laisvės atėmimo bausmė bus tinkama bausmės paskirčiai pasiekti.

13. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo apelianto atžvilgiu, trumpai pažymi, kad, kaip jau minėta, nuteistasis analogišką nusikalstamą veiką – vairavimą esant neblaiviam, padaro trečią kartą, kas neabejotinai patvirtina šių nusikaltimų darymo sistemiškumą bei piktybiškumą. M. K. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taip pat ne kartą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai jo nepaskatino keisti savo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos terminą artimą sankcijos vidurkiui bei sumažino jį vienu trečdaliu. Šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo paskirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar nustatyti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tik realiai atliekama bausmė laisvės atėmimo vietų įstaigoje gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Įvertinus tai kas išdėstyta, šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

15. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė jam itin ilgą specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą – septynerius metus.

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

17. Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, teik į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kuomet vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, prevenciniais tikslais paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

18. Nagrinėjamu atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam buvo paskirta dar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, uždraudžiant šia teise naudotis trejus metus. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis po ankstesnio nuosprendžio priėmimo ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, toliau vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti ir ši teisė jam buvo atimta dar kartą jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2026 m. lapkričio 6 d. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu ši teisė jam buvo atimta dar kartą, trejiems metams. Taigi, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo vadovautis nuostatomis, kurios suteikia teisę asmeniui uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų.

19. Aukštesnės instancijos teismas šio nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino nelaiko neproporcingai per ilgu. Kaip jau minėta, nuteistasis analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką padaro trečią kartą, įvykio metu ne tik vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Be to, net ir uždraudus nuteistajam naudotis šia specialia teise, jis nesilaiko draudimo ir toliau vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės to daryti, kas rodo jo priešišką nusistatymą jam taikomų tiek baudžiamojo poveikio, tiek administracinio poveikio priemonių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinės teismas M. K. skirdamas maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų

20. Apeliantas savo skunde taip pat prašo pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 430 Eur sumažinti ir išieškoti iš jo tik dalį šios sumos, nes visos šios pinigų sumos išieškojimas jo šeimai būtų neproporcingai didelė finansinė našta.

21. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

22. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad M. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

23. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nuteistojo sutuoktinei L. K. (1 t., b. l. 65). Vidutinė automobilio vertė Lietuvoje pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 4 430 Eur (1 t., b. l. 72). Iš baudžiamojoje byloje esančios 2022 m. lapkričio 8 d. notaro patvirtintos sutarties matyti, kad tarp sutuoktinių yra sudaryta vedybų sutartis, kurioje nustatytas visiškas sutuoktinių turto atskirumas (1 t., b. l. 96–99). Sutiktina, kad esant tokiai teisinei situacijai, automobilis laikytinas ne bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o asmenine L. K. nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš nuteistojo turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

24. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir motyvuotus argumentus, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį bei nustatydamas jo dydį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutarta iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą įvertinus tai, kad automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs automobilio vertę pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas transporto priemonę jau ne kartą vairavo neblaivus, daro ir šiurkščius KET pažeidimus, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais iš jo ne kartą buvo konfiskuotos transporto priemonės, sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nėra itin didelė ar neproporcinga. Nors nuteistasis nurodo, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jo šeimai būtų itin didelė finansinė našta, tačiau visų pirma, ši suma yra konfiskuojama tiesiogiai iš nuteistojo, o ne iš jo šeimos narių, antra – nuteistasis būdamas darbingo amžiaus, jo teigimu, verčiasi pavieniais darbais, tačiau oficialaus pajamų šaltinio neturi. Taigi, iš esmės finansinės naštos dydis ir sunkumas šiuo atveju priklauso nuo paties nuteistojo pastangų generuoti pajamas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodomas argumentas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo savaime nelaikytinas išskirtine ar išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį.

25. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugsėjo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. K. sudaro 97,92 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

27. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

28. Baudžiamojoje byloje nuteistajam M. K. buvo parinktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius (2 t., b. l. 12, 14), tačiau nuteistasis iki pirmo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme savo iniciatyva pasirinko kitą gynėją advokatą Tomą Liutaurą Petkauską (2 t., b. l. 17). 2024 m. rugsėjo 4 d. vykusio teismo posėdžio apygardos teisme metu advokatas Ramūnas Gudašius, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš M. K. valstybės naudai 97,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.