Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-557/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
1A-275-557/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22221-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-557/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22221-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Raimondui Galdikui,nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nurodant skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021-07-02 apie 20 val. Palangoje, ties (duomenys neskelbtini), iš kuprinės, kuri buvo padėta prie akmeninės sienelės, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausiusį turtą – 379 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A51“.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo nuosprendį pakeisti, taikant BK 75 straipsnį. Nurodo, kad jis yra neįgalus (75 proc.), vos gali paeiti, serga išsėtine skleroze jau 18 metų, todėl jam padaryti dar kažkokių nusikaltimų būtų praktiškai neįmanoma. Tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Be abejo, jis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės neneigė ir viską nieko neslėpdamas nuoširdžiai pripažino, todėl mano, kad ši aplinkybė ir jo sveikatos būklė sudaro pagrindą taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. D. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. D. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. D. už padarytą tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, mažesnę už šio straipsnio sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 17 kartų teistas, daugiausia už analogiškas veikas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs jam paskirtos bausmės, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už svetimo turto pagrobimą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, niekur nedirbo. Įvertinęs šias nuteistąjį A. D. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. D. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. D. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės už padarytą nusikaltimą dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad A. D. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą ir už svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 119–128), niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (kaip matyti iš byloje pateikto Darbo biržos sistemos išrašo, paskutinį kartą Darbo biržoje registravosi 2017-09-01, 2017-09-27 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (t. 1, b. l. 130). A. D. yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujo nusikaltimo darymo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jis, praėjus vos dviem savaitėms po Plungės apylinkės teismo 2021-06-16 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas taip pat už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis (5 nusikalstamos veikos) ir 2 dalis) 2 metų laisvės atėmimo bausme, dar neįsiteisėjus šiam nuosprendžiui, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų, už kurį buvo nuteistas šioje byloje, taip pat ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (2021-06-16 iš nesaugomos ir vaizdo kameromis stebimos teritorijos pavogė neprirakintą 150 Eur vertės dviratį, už tai 2021-06-23 nutarimu buvo nubaustas 400 Eur bauda (t. 1, b. l. 119). Šie duomenys rodo, kad apelianto A. D. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. A. D. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Taigi akivaizdu, kad A. D. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Nors A. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai, nieko neslėpdamas pripažino, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti bausmės švelninimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą. Be to, A. D. pripažįstant savo kaltę, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam už padarytą nusikaltimą paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo skundo argumentas, kad dėl sunkios sveikatos būklės padaryti dar kažkokių nusikaltimų jam būtų praktiškai neįmanoma (A. D. pažymi, kad jis jau 18 metų serga išsėtine skleroze, yra neįgalus, vos gali paeiti), tėra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir, priešingai apelianto tvirtinimui, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip minėta, A. D. praeityje ne kartą buvo teistas, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (šioje byloje A. D. buvo teisiamas net aštuonioliktą kartą), taip pat daug kartų baustas administracine tvarka. Taigi, kaip matyti, A. D., nepaisant sveikatos problemų, apelianto teigimu, neva rodančių jo asmenybės nepavojingumą, ir toliau sistemingai daro priešingus teisei veiksmus. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. D. dėl sveiktos būklės negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kad dėl nurodytų susirgimų jis neturi galimybės tinkamai gydytis bausmės atlikimo vietoje.

11. Aptartų duomenų kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, A. D. padarė praėjus vos dviem savaitėms po Plungės apylinkės teismo 2021-06-16 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas taip pat už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys) priėmimo, ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal šį nuosprendį, skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis, savanaudiško pobūdžio nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, A. D. nesistengia pakeisti, pasekmė. Įvertinusi nuteistojo asmenybę (recidyvistas), jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlikinėja kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

12. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. D. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, bendrindamas BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo 2021-06-16 nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Ir nors teismas nevisai tiksliai apskaičiavo pagal ankstesnį nuosprendį A. D. atliktos bausmės dalį (pagal bylos duomenims, A. D., vykdant Plungės apylinkės teismo 2021-06-16 nuosprendį, buvo sulaikytas 2021-07-25, taigi iki skundžiamo 2021-09-20 nuosprendžio priėmimo dienos jis buvo atlikęs 1 mėnesį ir 26 dienas 2021-06-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2021-09-20 – pagal 2021-06-16 nuosprendį iš paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos bausmės dalis buvo 1 metai 10 mėnesių ir 4 dienos, o ne 1 metai 10 mėnesių ir 13 dienų, kaip neteisingai nurodė apylinkės teismas), tačiau ši teismo klaida neturėjo esminės įtakos nustatant galutinės subendrintos bausmės dydį nuteistajam, kadangi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, prie neatliktos bausmės dalies buvo pridėta ne visa naujai paskirta bausmė, o tik jos dalis.

13. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas