- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1-47-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11551-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., 2020-03-14, apie 14 valandą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė nepilnametei K. A., gim. (duomenys neskelbtini), vartoti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir taip platino narkotines medžiagas.
Be to, A. S., 2020-05-07, apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš tiksliai nenustatyto asmens už 40 eurų įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), ne mažesnės nei 2,237 g masės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus narkotines medžiagas laikė ir gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą, kol, apie 21 valandą (duomenys neskelbtini), automobilį stabdant policijos pareigūnams, narkotines medžiagas perdavė E. B. paslėpti.
Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 14 d. su P. S. grįžo pas save į namus adresu: (duomenys neskelbtini). P. S. turėjo su savimi „žolės“ ir jie, pasidarę suktin,ę lauke rūkė. Tuo metu iš vaikų globos namų invalido vežimėliu atvažiavo K. A.. Kartu buvo K. sesuo S. A. ir dar viena mergina, kurios vardo neatsimena. K. A. prašė nupirkti cigarečių, bet jis nesutiko. Nebuvo jokios kalbos apie alkoholio pirkimą. K. A., matydama, kad jie rūko „žolę“, paprašė duoti ir jai parūkyti. Jis iš pradžių nesutiko, sakė, kad negali to daryti, nes ji yra nepilnametė, bet K. labai prašė, teigė, kad nieko neatsitiks, nes ji ne kartą yra rūkiusi. K. sakė, kad duos 5 eurus už tai, kad leistų parūkyti žolės. A. S. parodė, kad jis tikrai tų 5 eurų neėmė, be to K. A. siūlomų pinigų ir nerodė. Nežino, kodėl K. A. vaikų globos namų socialinėms darbuotojoms pasakė, kad sumokėjo jam 10 eurų. Ji tikrai jam nieko nemokėjo. Kadangi K. labai prašė, jis davė jai „patraukti kelis dūmus“. Po to K. išvažiavo ir viskas tuo baigėsi. Praėjus kuriam laikui jį iškvietė į policiją ir tada jis sužinojo, kad po žolės rūkymo K. A. buvo išvežta į ligoninę. A. S. parodė, kad jis tikrai nenorėjo duoti K. rūkyti, bet ji sakė, kad yra kelis kartus rūkiusi, todėl ja patikėjo. Be to su K. bendravo kiekvieną dieną, nes ji yra jo gyvenimo draugės K. A. sesuo. K. A. buvo iškritusi iš 5 aukšto ir dėl patirtos traumos turi negalią. Jos psichinė būklė taip pat yra sutrikusi. Jis žinojo, kad K. A. yra 17 ir ji yra nepilnametė, bet tiesiog nepagalvojo, kad taip atsitiks. K. gyveno vaikų globos namuose iki jai suėjo 18 metų. Po to jis su savo mergina, K. seserimi, priėmė ją gyventi pas save. Dabar K. gyvena su vaikinu.
A. S. taip pat parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini) pas P. S.. 2020-05-07 E. B. telefonu paprašė parvežti jį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Parūkę žolės, kartu su P. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) parvežti E. B.. Vėl parūkę žolės visi trys grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 40 eurų nusipirko 4 „dūmus“ t. y. žolės iš asmens pravarde (duomenys neskelbtini). Su šiuo asmeniu bendraudavo telefonu ir per feisbuką. Grįžę pas P. S. vėl parūkė žolės ir po to jis vežė E. B. į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) nupirktas narkotines medžiagas, kurias vėliau būtų surūkęs, davė palaikyti E. B., kad neišbyrėtų. (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai, rado narkotines medžiagas ir juos abu uždarė į areštinę. Atsidūręs areštinėje, suprato, kad elgiasi blogai. Suprato, kad turi du vaikus, susimąstė, kaip vaikai reaguos, jeigu jis pateks į kalėjimą. Nuo tos dienos jam „atsivertė“ smegenys ir jis viską gyvenime pakeitė. Iki sulaikymo narkotines medžiagas vartodavo kiekvieną dieną, bet po sulaikymo daugiau to nėra daręs. Su šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) yra daug žmonių, kurie vartoja narkotines medžiagas ir siūlo vartoti, todėl nebenorėjo ten pasilikti.
A. S. parodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir pažada ateityje nebenusikalsti, auginti vaikus ir gyventi dorai.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad praėjo nemažai laiko, ne visas aplinkybes prisimena, todėl prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio buvo pagarsinti liudytojo A. M. parodymai (2 t., b. l. 7–9).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2020 metais, gegužės mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. P.. Važiuodami G. P. vairuojamu tarnybiniu automobiliu, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį tamsios spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio numerius yra įsidėmėjęs, nes ne kartą buvo pranešta, kad šio automobilio vairuotojas važinėja be teisių. (duomenys neskelbtini) jų tarnybiniam automobiliui susilyginus su (duomenys neskelbtini), matė, kas vairavo tą automobilį. Kai sustojo ir lipo iš tarnybinio automobilio matė, kaip vairuotojas A. S. kažką perdavė šalia sėdėjusiam E. B., o E. B. tą gautą daiktą įsikišo į apatines kelnaites. A. S. ir E. B. buvo žinomi kaip asmenys vartojantys narkotines medžiagas. Darbo reikalais yra ne vieną kartą su jais bendravęs ir juos pažinojo. Tai buvo vaikų globos namų gyventojai. Būdavo, kad jie dažnai pasišalindavo iš globos namų ir tekdavo jų ieškoti. Pamatęs, kad E. B. kažką užsikišo už apatinių kelnaičių, nurodė A. S. likti mašinoje, o E. B. lipti iš mašinos. Matė, kad A. S. buvo išsigandęs, susijaudinęs, nieko nekalbėjo. Buvo iškviestas antras policijos ekipažas ir A. S. buvo perduotas jiems. Liudytojas parodė, kad E. B. sakė, jog su savimi neturi jokių draudžiamų daiktų. Pareigūnui G. P. atlikus apžiūrą, apatinėse kelnaitės pas E. B. buvo rastos galimai narkotines medžiagos. Neatsimena, kaip tos rastos medžiagos buvo supakuotos. E. B. tylėjo ir nieko neaiškino. Detalesnei apžiūrai abu asmenys buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.
Liudytoja V. T. teisme parodė, kad įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centro direktore. Liudytoja parodė, kad buvusi jų globotinė K. A., jos sesuo S. ir dar viena mergaitė, 2020-03-14, apie 20 minučių buvo savavališkai pasišalinusios iš pagalbos šeimai centro. Joms sugrįžus, socialinė darbuotoja buvo užėjusi į K. kambarį, matė, kad abi mergaitės – K. A. ir S. A. – buvo kambaryje, K. gulėjo lovoje ir rankose laikė telefoną. Socialinei darbuotojai pasiteiravus, kur jos buvo išėjusios, mergaitės atsakė, kad buvo parduotuvėje. Darbuotojos teigimu, K. A. turėjo 10 eurų, todėl atrodė įtikinamai, kad jos galėjo eiti į parduotuvę. Po kelių minučių K. A. sesuo S. atbėgo pas socialinę darbuotoją sakydama, kad K. pasidarė blogai ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Darbuotoja, užėjusi į K. A. kambarį, pamatė, kad mergaitė yra nesąmoninga, todėl iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, buvo nutarta K. A. vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų skyrių. K. buvo paguldyta į vaikų reanimacijos skyrių, o kitą dieną buvo perkelta į vaikų ligų skyrių. Po to ji dar gulėjo vaikų psichiatrijos skyriuje. Tiriant šį įvykį, bandė išsiaiškinti, kas atsitiko kovo 14 d. Pokalbio metu S. A. ir G. S. tikino, kad K. turėjo 10 eurų ir jos noras buvo nueiti ne į parduotuvę, o pas A. S. ir paprašyti, kad šis nupirktų alkoholio. Visos trys mergaitės nuėjo pas A. S.. K. paprašė A. S. nupirkti sidro, tačiau, A. S. pasiūlė parūkyti ir už K. 10 eurų padavė jai į languotą popierių susuktą suktinę. Liudytoja taip pat parodė, kad apie tą įvykį kalbėjo su K., kai ji grįžo iš ligoninės. K. viskas buvo juokinga, ji nieko blogo tame nematė. To nėra užfiksuota ir jokio tyrimo nebuvo atlikta, bet kartais K. tiesiog, gal net juoko forma, užsimindavo, kad nėra nieko blogo, kad ji parūkė žolytės. Kadangi mergina turi protinį atsilikimą, todėl negalėjo įvertinti tos situacijos, ar tai yra K. fantazijos, ar tikras faktas. Liudytoja taip pat parodė, kad kaltinamasis A. S. bei jo gyvenimo draugė ir vaikų motina K. A. yra buvę globotiniai.
Ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad pažįsta A. S.. Šiuo metu gyvena jo namuoe (duomenys neskelbtini). A. S. gyvena su jos seserimi K.. K. A. parodė, kad ji gyveno vaikų namuose iki gegužės mėnesio 21 dienos, o, kai tapo pilnamete paliko vaikų namus. K. A. parodė, kad 2020 metų kovo mėnesį, dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini) kieme vartojo narkotines medžiagas ir vėliau ją išvežė greitoji pagalba. Ji tą dieną su S. A. ir G. S. nuėjo pas A. S. ir savo seserį K.. K. A. parodė, kad ji yra nevaikštanti ir važinėja invalido vežimėliu. Pamena, kad buvo dienos metas. G. S. liko stovėti gatvėje gatvėje, maždaug už 20 metrų, o vėliau išėjo Iš anksto neplanavo ir negalvojo, kad vartos narkotines medžiagas, nes jos ėjo tik pasivaikščioti. Pinigų neturėjo su savimi. Kieme, prie namo durų, buvo A. S. ir P. S.. Matė, kad A. S. rūko, tačiau nesuprato ir nežinojo, kad jis rūko narkotines medžiagas. Ji neturėjo tikslo įsigyti ar pirkti narkotines medžiagas iš A. S.. Matydama, kad A. S. rūko, pradėjo prašyti, kad ir jai duotų parūkyti. Melavo A. S., kad yra rūkiusi, nes norėjo pabandyti. A. S. sakė, kad negalima, bet ji prašė kelis kartus, kol jis sutiko. A. S., prieš duodamas jai cigaretę, pasakė, kad jis rūko dūmus ir ji suprato, kad jis rūko narkotines medžiagas. Paėmusi suktinę iš A. S. du kartus stipriai patraukė dūmus. Parūkiusi nieko nepajuto ir išvažiavo vežimėliu, kurį stūmė S. A.. Maždaug po 5 minučių jai pradėjo svaigti galva, pradėjo tirpti abi rankos, viskas sukosi ratu, jautėsi, kad yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Grįžusi į vaikų namus atsigulė į lovą, ir nieko daugiau nebepamena. Sąmonę atgavo ligoninės priėmimo skyriuje (duomenys neskelbtini). Apie tai, kur vartojo narkotines medžiagas ir iš kur jas gavo, niekam nesakė. Ji narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą, kurias jai prašant davė neatlygintinai A. S.. Iš kur gavo A. S. narkotines medžiagas, ji nežino. Iki to įvykio A. S. jai nėra siūlęs pirkti narkotinių medžiagų. Nežino, kokios tai buvo narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis. Tuo metu, kai rūkė narkotines medžiagas, buvo nepilnametė. Nežino, ar A. S. kam nors parduoda, duoda, ar vaišina draugus narkotinėmis medžiagomis. Toks atvejis jai buvo pirmas (1 t., b. l. 46–48).
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja G. S. parodė, kad neprisimena mėnesio ir dienos, kada K. A. buvo išvežta į ligoninę. Prieš tai su K. ir S. A. buvo pas A. S.. K. A. buvo išvežta į ligoninę, nes apsirūkė žolės. Ji matė, kaip A. S. davė jai rūkyti žolę. Ji nematė iš kur A. gavo žolę. Kartu buvo P., kurio pavardės nežino. Žolę rūkė A., P. ir K.. Neprisimena, ar K. A. mokėjo pinigus A. S.. K. rūkydama žolę įtraukė ją du ar tris kartus į save. Negali apibūdinti, kaip atrodė ir kaip jautėsi K. po to, kai parūkė. K. taip pat nesakė, kad apsvaigo. Grįžus į vaikų namus, ji nematė, kas atsitiko K., nes nebuvo tame kambaryje. Apie tai, kad K. išvežta į ligoninę, jai pasakė S. A.(1 t., b. l. 117–119).
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad A. S. pažįsta nuo 7 metų, su juo bendrauja per mesendžerio programėlę. Trečiadienį buvo išvažiavęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Susitarė su A. S., kad tas atvažiuos ir parveš jį į (duomenys neskelbtini). A. S. atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su P. S.. Prieš grįždami į (duomenys neskelbtini), visi trys parūkė marihuanos. Kelionės metu nekalbėjo apie narkotinių medžiagų pirkimą. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą. A. S. pasakė P. S., kad reikia pamąstyti dėl dūmų. Suprato, kad kalba eina apie narkotines medžiagas. Girdėjo, kaip P. S. kažkam paskambino, bet negirdėjo ką kalbėjo tas asmuo, kuriam skambino. P. S. klausė „ar turi“ ir sakė, kad atvažiuoja, bet adreso nesakė. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančių daugiabučių. P. S. pasakė A. S., kur važiuoti, bet nepamena, ar sakė tikslų adresą. Suprato, kad A. S. žinojo, kur reikia važiuoti. Atvažiavus, į jų mašiną įlipo apie 19 metų amžiaus vaikinas, „kūdas“, juodais plaukais, daugiau apibūdinti negali, pavardės ir kur gyvena, nežino. Tą vaikiną matė antrą kartą, nes yra važiavęs su A. S. pas jį narkotinių medžiagų. Jis atėjo pėsčiomis, įsėdo į automobilio galą ir pasakė P. S., kad vežtų ten kur reikia, bet nesakė adreso. A. S. pasakė, kad žino kur važiuoti ir nuvažiavo prie kažkokių bendrabučių. Sustojus, A. S. padavė pinigus, bet nematė sumos, tik žino tai, kad pirko 8 folijos lankstinukus. Važiuojant iki bendrabučio, A. S., P. S. ir tas vaikinas kalbėjo, kiek kam reikia, todėl žino, kad pirko 8 folijos lankstinukus. Jis pinigų nedavė, nes jų neturėjo ir neprašė, kad jam pirktų ar po to duotų vartoti narkotines medžiagas. Tas vaikinas išlipo iš mašinos ir nuėjo namo kiemu, bet nematė kur nuėjo. Po maždaug 5 minučių tas vaikinas grįžo į mašiną. Matė, kaip A. S. padavė 4 folijos lankstinukus, P. S. padavė 2 folijos lankstinukus ir du lankstinukus pasiliko sau. Žino, kad tai buvo marihuana, nes važiuodami kalbėjo, kad pirks marihuaną. Tą vaikiną nuvežė atgal prie (duomenys neskelbtini) ir išleido, o P. S. išleido (duomenys neskelbtini) prie namų. Tada kartu su A. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis sėdėjo automobilio priekyje ir matė, kad A. S. narkotines medžiagas pasidėjo į automobilio durelių dėklą. Folijos 4 lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis buvo sudėti į maišelį nuo cigarečių pakelio. Važiuojant A. S. jam nesiūlė vartoti ar pirkti narkotinių medžiagų. A. S. pasakė, kad jam reikia sustoti pas mamą (duomenys neskelbtini) mieste. Po to A. S. pasiūlė važiuoti kartu iki (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko. Važiuodami pastebėjo policijos pareigūnus (duomenys neskelbtini) kaime. A. S. pradėjo panikuoti, ištraukė narkotines medžiagas, padavė jam į rankas ir liepė kur nors paslėpti. Jis paėmė tas medžiagas, išsigando, sustresavo ir užsikišo už apatinių kelnaičių. Sustabdžius policijos pareigūnams atsakė, kad neturi nieko neleistino. Atlikus apžiūrą apatinėse kelnaitėse rado narkotines medžiagas. Narkotinės medžiagos buvo ne jo, o A. S.. Jis tik paslėpė, nes žinojo ir suprato, kad A. S. yra įsigijęs narkotines medžiagas, kurias vežėsi mašinoje. Narkotines medžiagas laikė kelias minutes, kol buvo rastos, bet savanoriškai nepateikė. Kur A. S. būtų padėjęs narkotines medžiagas, jis nežino, taip pat nežino, ar kam nors jas pardavinėja. Kada vartojo narkotines medžiagas, nepamena, ir negali pasakyti konkrečiai. Jis narkotines medžiagas vartojo pats, o šios narkotinės medžiagos yra ne jo, o A. S., jis tik norėjo jas paslėpti, kad pareigūnai nerastų. Nežino, už kiek A. S. pirko narkotines medžiagas. Kaip minėjo, jis neprisidėjo prie šių narkotinių medžiagų įgijimo. Taip pat nežino, kokia konkrečiai tai buvo narkotinė medžiaga, nežino, jos kiekis bei svorio (2 t., b. l. 50–52).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020-03-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-03-14, 15 val. 30 min. į (duomenys neskelbtini) Vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo hospitalizuota K. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pacientei K. A. buvo atliktas šlapimo tyrimas narkotinėms medžiagoms nustatyti, kuriame rastas teigiamas marihuanos testas (1 t., b. l. 30–31).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurioje prie namo A. S. davė rūkyti narkotinę medžiagą – marihuaną nepilnametei K. A. (1 t., b. l. 32–36).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą paimti automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, pirkimo pardavimo sutartis ir draudimas (1 t., b. l. 69–76).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85–92).
Asmens kratos protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus E. B. mūvimas apatines kelnaites, rastas skaidrus plastikinis maišelis, kuriame yra keturi folijos lankstinukai su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis. Supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124–129).
Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 4 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-03-14 rasta ir paimta asmens kratos metu pas E. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,237 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,3 % (1 t., b.l. 135–138).
Iš 2020-05-07 narkotinių medžiagų tyrimo (šlapimo testas) matyti, kad A. S. testas yra teigimas, nustatyta, kad jis yra vartojęs marihuaną (3 t., b. l. 147, 148).
Iš 2020-05-18 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant A. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę 2020-05-07 19:19:54 val. fiksuotas A. S. pokalbis su asmeniu, besinaudojančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. sako: ,,Čia A.. Karoče čia A.. Man reikia 4. Karoče. Kur galėčiau prilėkti?.." ,,Man reikia 4.Cha",19:32:46 val. fiksuotas A. S. pokalbis su asmeniu, besinaudojančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Girdi? Geriau imame tuos už 80, imame. Negu čia tuos. Ar girdi mane?", asmeniui, besinaudojančiam abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paklausus ,,Gal takelį?", A.S. atsako ,,NE. NE. NE. Dūmą“(t. 3 b. l. 114–115).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Bausmių skyrimas
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
A. S. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, iš kurio matyti, kad jis 2020-05-07 už 40 eurų įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (marihuanos), jas laikė ir gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol apie 21 valandą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiuos A. S. parodymus patvirtino E. B.. Liudytojas A. M. parodė, kad, sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), pas E. B. buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios, kaip paaiškėjo, priklausė A. S.. A. S. kaltė įrodoma ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), taip pat automobilio (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu ir daiktų apžiūros protokolais. Asmens kratos protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus E. B. mūvimas apatines kelnaites, rastas skaidrus plastikinis maišelis, kuriame yra keturi folijos lankstinukai su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis. Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 4 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-03-14 rasta ir paimta asmens kratos metu pas E. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,237 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,3 % .
A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Pagal galiojančią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa tų medžiagų įgijėju. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad platina nurodytas medžiagas nepilnamečiams ir siekia tai daryti.
Šioje byloje kaltinamojo A. S. veikoje yra visi ir objektyvieji, ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis davė vartoti, tai yra rūkyti, medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) nepilnametei K. A.. A. S. parodė, kad jis žinojo, jog K. A. yra nepilnametė, todėl platindamas, t. y. perduodamas suvartojimui nepilnametei K. A. narkotines medžiagas, A. S. veikė tiesiogine tyčia, todėl nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo inkriminuota, kad jis už 10 Eur pardavė K. A. narkotines medžiagas. Pirminiuose K. A., S. A. G. S. parodymuose tokių duomenų nėra. Pats A. S. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu neigia ėmęs pinigus iš K. A.. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. S. pardavė K. A. narkotines medžiagas už 10 Eur.
Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nuosekliai parodė, jog perduodamas vartojimui, t. y. rūkymui, platino narkotinę medžiagą nepilnametei K. A.. Tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, apklausimas kaip įtariamasis, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu šių savo parodymų neatsisakė. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 261 straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-06-10 nutarime pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios.
Teismo nuomone, paskyrus A. S. kad ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, –ši bausmė būtų pernelyg griežta.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
Nors kaltinamajam A. S. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.
Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).
Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. A. S. praeityje neteistas, jis dirba (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 98–102). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2021-01-04 charakteristikos matyti, kad A. S., kaip darbuotojas, pasižymi pareigingumu, sugeba operatyviai vykdyti paskirtas užduotis, yra geranoriškas, punktualus, tvarkingas, kruopštus, sąžiningas, imlus naujovėms ir visada noriai padeda kolegoms. Drausminių nuobaudų darbe neturi, todėl vertinamas kaip puikus darbuotojas ir geranoriškas kolega (4 t., b. l. 104). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini), kurioje anksčiau dirbo A. S., charakteristikos matyti, kad A. S. šioje bendrovėje taip pat buvo vertinamas tik teigiamai (4 t., b. l. 106).
Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2020-06-19 charakteristikos matyti, kad A. S. atžvilgiu nusiskundimų negauta (4 t., b. l. 107).
Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2021-01-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. ir K. A. šeimoje auga du vaikai: V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Šeima nuomojasi dviejų kambarių butą su visais komunaliniais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi būtini apyvokos daiktai. A. S. išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl bendru šeimos sutarimu iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). A. S. nori atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, pakeisti darbą ir tinkamai rūpintis šeima. Socialiniams darbuotojams lankantis namuose jokių neigiamų veiksnių nepastebėta. A. S. visada geranoriškai bendrauja, reaguoja į socialinių darbuotojų duodamas pastabas ir patarimus, nuveža dukrą V. S. į ugdymo įstaigą, rūpinasi savo naujagimiu sūnumi, išlaiko šeimą finansiškai (4 t., b. l. 103).
Šioje byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas tiki kaltinamojo A. S. pažadu daugiau nebenusikalsti. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S. veika nėra tokia pavojinga, jog už jos padarymą būtų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, A. S. praras darbą, nukentės jo šeima ir tai atsilieps jo socialiniams santykiams.
Remdamasis aukščiau išdėstytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje yra pagrindas taikyti A. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis bus pakankamai efektyvi, kad sulaikytų A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taip pat teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 261 straipsnį skirtina maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė.
Kaltinamajam A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė
Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam A. S. skirtini draudimai ir apribojimai.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai – voke Nr. 1 esantis plastikinis maišelis su folijos lankstinukais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Kompaktiniai diskai su nepilnamečių G. S., S. A., A. S. apklausų įrašais ir kompaktiniai diskai su pokalbių įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, ir 261 straipsnį ir nubausti jį:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Įpareigoti A. S. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su tokias medžiagas vartojančiais asmenimis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. (dvi paras) ją prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – voke Nr. 1 esančius plastikinį maišelį su folijos lankstinukais nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinius diskus su nepilnamečių G. S., S. A., A. S. apklausų įrašais ir kompaktinius diskus su pokalbių įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.