Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1979 m. gegužės 28 d., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. nuo 2012 m. birželio 14 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1., 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai organizavo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)s“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

neišsaugojo ir dokumentiniam tyrimui visiškai nepateikė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;“ 19 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis;“ 21 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai (2 tomas, b. l. 51-54, 61-62) ir paaiškino, kad 2009 metais buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Veikla buvo namelių statymas, langų dėjimas. 2013 metais, tikslesnės datos neatsimena, jis internetiniame tinklalapyje „Aruodas.lt“ įdėjo skelbimą apie tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ stato skydinius namus. Per tarpininkę L., jos pavardės neatsimena, adreso kur dirbo L. bei jos kontaktų taip pat neatsimena ir neturi, kreipėsi G. F.. Ji norėjo, kad jai pastatytų namą. Per L. buvo suderintos sutarties sąlygos ir 2013 m. birželio 4 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2013021102. Pasirašant sutartį, G. F. jam davė avansą. Kokia tai buvo suma, neatsimena. Pamena, kad užsakovei, buvo išrašytas ir pateiktas pinigų paėmimo kvitas. Buvo numatyti statybų atlikimo terminai. Įsipareigojo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso, neatsimena, pastatyti 80 kvadratų namą. Kadangi įmonė tuo metu dar bandė vykdyti veiklą, todėl manė, kad įsipareigojimus įvykdys. Viso G. F. sumokėjo grynais pinigais, per kelis kartus 158 000 litų, t. y. visą statybos rangos sutartyje nurodytą sumą. Šiuo metu tikrai neatsimena, kokias ir kada sumas už namo statybą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2013021102, jam sumokėjo G. F.. Šiuo metu neatsimena, ar G. F. jam mokėjo pinigus laikantis minėtos sutarties sąlygomis t. y., sumas mokant po konkrečių darbų atlikimo. Šiuo metu neatsimena, ar kuomet G. F. sumokėdavo pinigus už statybas, jis surašydavo kasos pajamų orderius. Neatsimindamas ar juos surašydavo, tikrai neatsakys ir ar juos jai įteikdavo. Kiek pamena, yra pasirašęs ant G. F. užrašų, kuriuose nurodomos jam už statybos darbus sumokamos sumos. Šiuo metu neatsimena, koks buvo šių lapų turinys. Pamena, tik, kad tai buvo paprasti lapai su tekstu. Nori pridurti, kad jis visiškai neatsimena per kelis kartus ir kokiomis datomis, gavo visą 45 797 eurus (158 000 litų) sumą. Pinigai jam buvo mokami grynaisiais. Sumokėtų pinigų į kasą neįnešė. Planavo tai padaryti, kuomet bus baigtos statybos ir sutvarkys visus buhalterinius dokumentus. Tuo metu įmonė neturėjo buhalterės. Buhalterė dirbo, tik pačioje jo direktoriavimo pradžioje. Jis buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą. Buvo planuota, po namo užbaigimo pasamdyti buhalterę ir sutvarkyti visus buhalterinius dokumentus. Už pinigus buvo perkamos medžiagos, samdomi kranai, technika, perkamas kuras. Jis pats statybos darbų neatliko, tam samdė darbininkus. Šių darbininkų jokių anketinių duomenų išsaugojęs neturi. Visus statybos darbus prižiūrėjo pats. Jis buvo tarsi tarpininkas tarp statybos darbų užsakovo – G. F. ir statybos darbus atliekančių darbininkų. Statybos darbus atliekantys darbininkai ir G. F. dėl statybos darbų nieko nesitardavo. Kiek pamena jie bendraudavo mažai. Bendravimas vyko kuomet jie dirbdavo, o ji atvažiuodavo apžiūrėti, kaip vyksta darbai. Visi statybų derinimo klausimai, kiek jam žinoma, buvo atliekami ir derinami per jį. Statybininkų brigadą surado internete, tai buvo darbininkai dirbantys su verslo liudijimais. Su šiais statybininkais buvo pasirašytos sutartys, tačiau jų išsaugojęs taip pat neturi. Medžiagos reikalingos statyboms buvo perkamos įvairiose Vilniaus statybinių medžiagų parduotuvėse. Kokiose tiksliai, šiuo metu neatsimena. Tai patvirtinantys dokumentai yra pamesti su kitais buhalteriniais dokumentais. Su statybininkais atsiskaitinėdavo dalimis. Jis paduodavo pinigus darbų vykdytojui, o jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Iki sustojant statyboms, buvo spėta išlieti pamatus, pastatytas karkasas, sienos, atliktas sienų apšiltinimas, uždengtas stogas, įmontuoti langai, durys, sumontuota apšiltinimo sistema, atlikta vidaus apdaila. Pasibaigus iš G. F. gautoms lėšoms, statybos sustojo. Atliktų darbų aktų nesurašė, nes, manė, tai padaryti atlikus statybos darbus. Patirtų sąnaudų, jis taip pat neapskaitė, nes nerado pirminių dokumentų. Atsitiko taip, kad darbai nebuvo baigti, nes cecho išlaikymas, kuriame buvo gaminami namų karkasai statybai, reikalavo daugiau išlaidų, nei gavo pajamų. Įmonė tuo metu negalėjo, nei pabaigti atlikti darbus, nei grąžinti pinigų. Pinigų grąžinti negalėjo, nes įmonė buvo nemoki. Su G. F. bendru susitarimu buvo sutarta grąžinimo suma 60 000 litų. Vekselio pasirašymo metu, jis tikrai ketino per sutartą laikotarpį grąžinti pinigus. Pinigus ketino gauti iš pelningo sandorio, kurį turėjo pasirašyti. Aplinkybės susiklostė taip, kad šis sandoris pasirašytas nebuvo. Dėl šios priežasties neturėjo galimybės nei pabaigti statybos darbų, nei grąžinti pinigų. Šiuo metu iš viso G. F. yra grąžinęs apie 10 500 eurų. Jam dar liko grąžinti apie 6 800 eurų. Iš pradžių, kuomet tapo direktoriumi, jis atleido čia dirbusią buhalterę ir vedė buhalterinę apskaitą pats, paskui kai įmonės veikla nesisekė, jis tai daryti nustojo. Šiuo metu, jam sunku atsiminti kokius dokumentus pildė tvarkant apskaitą. Kuomet tvarkė buhalterinę apskaitą, jam buvo paaiškinta kokius dokumentus ir kaip reikia pildyti. Kuomet tapo direktoriumi, šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė M. K.. Kuomet ji buvo atleista, šie dokumentai buvo perduoti jam. Kaip vyko dokumentų perdavimas, neatsimena. Kur šiuo metu yra buhalteriniai dokumentai nežino. Greičiausiai jie kažkur pasimetė. Jis seniai išmetęs kompiuterį, kuriuo naudojosi tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Jis prisipažįsta, kad dėl šių jo atliktų pažeidimų jis aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to visiškai negalima nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuos visus pažeidimus atliko dėl to, kad vyko statybos darbai ir jo dėmesys buvo nukreiptas būtent ten. Tvarkingai tvarkyti buhalterinių dokumentų jis neturėjo laiko. Manė visa tai vėliau sutvarkys buhalterė, tačiau atsitikus taip, kad įmonėje nebeliko pinigų, pasisamdyti buhalterės nebuvo galimybės. Kaip ir sakė anksčiau buhalterinius dokumentus jis pildė, tačiau kokie tai buvo dokumentai neatsimena, jie greičiausiai nebuvo susiję su dokumentais nurodytais jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Atsižvelgiant į visą situaciją, esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų skirta piniginė bausmė. Baudos, kaip bausmės prašo dėl to, kad yra dirbantis žmogus, gauna pajamas.

Liudytoja G. F. ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (1 tomas, b. l. 51, 57-59), kad L. surado žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, ir namo statybai pasiūlė uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys neskelbtini)“. Visi statybos klausimai buvo derinami su tuometiniu direktoriumi V. I.. Statybų atlikimo terminas buvo numatytas trys mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos. Apmokėjimo sąlygos sutartyje nebuvo numatytos. Su V. atsiskaitinėjo kiekvieną kartą atvykusi į statybas. Pirmą įnašą ji sumokėjo pas L, kabinete, kai sudarinėjo su V. I. statybų sutartį. Pinigus už parduotą butą ji įnešė į savo sąskaitą ,,DNB“ banke (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą, kai skambino V. dėl pinigų statybinėms medžiagoms pirkti, tai jie kartu važiuodavo į DNB banką ir ji išgrynindavo V. nurodytas sumas ir atsiskaitydavo su juo tik grynaisiais pinigais, kokios tai buvo pinigų sumos tiksliai neprisimena, bet namuose yra likę keli kvitai, kuriuos ji gali pateikti. Pinigus ji mokėjo V. I.. Paskutinį kartą, kai sumokėjo V. (kokia tai suma buvo neatsimena), tai jis pateikė jau atšviestą galimai sąskaitos faktūros kopiją ir pasakė, kad jis reikalingas įmonės buhalterinei apskaitai, šio sąskaitos faktūros ji neišsaugojo ir pateikti negali. Tačiau nori pasakyti, kad kai kiekvieną kartą ji Viktorui mokėjo pinigus, tai visas sumas rašydavosi ant popieriaus, po to kai suprato, kad V. namo statybų neužbaigs, tai pareikalavo iš jo, kad jis ant to lapo pasirašytų ir jis sutiko. V. jai jokių sąskaitų faktūrų ar kitokių priėmimo kvitų nepateikdavo, pateikė tik vieną kartą ir tai sąskaitos faktūros kopiją. Visų turimų dokumentų kopijas ji galės pateikti. Ji sumokėjo daugiau nei šimtą tūkstančių litų. Nei vienas darbų atlikimo aktas jai pateiktas nebuvo. Jos namas yra karkasinis, visas statybine medžiagas pirko Viktoras arba jo darbininkai. Iki to momento, kai V. nutraukė statybos darbus, tai buvo uždengtas namo stogas, įstatyti langai, pagrindinės įėjimo durys. Išorės ir vidaus apdailos darbai nebuvo atlikti. Turto vertintojai kviesti nebuvo, tačiau sūnus buvo namą nufotografavęs statybų sustabdymo momentu. Atliktų darbų ir medžiagų vertė nebuvo įkainota, pinigus mokėjo kiek sakė V.. Dalį avanso pinigų sumos V. I. jai grąžino, pinigus penkis kartus jis man pervedė į jos sąskaitą, sumos buvo įvairios nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Kelis kartus V. pervedė viso apie keturis tūkstančius eurų.

Liudytoja M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 61-62), paaiškino, kad ji uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2010 metų rugpjūčio mėnesį. Įmonėje dirba buhalterės pareigose. 2012 metais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo V. I.. Apie tai, kad pasikeitė direktorius ji sužinojo, kadangi paruošė dokumentus, t. y. sprendimą dėl įmonės direktoriaus pasikeitimo. Pasikeitus direktoriui ji dar kurį laiką dirbo įmonės buhalterės pareigose. Su nauju direktoriumi ji iš vis nebendravo, kadangi jis su ja susisiekęs nebuvo, jo kontaktų neturėjo, išskyrus elektroninį paštą. Ji rašė jam į elektroninį paštą, tačiau jis neatrašydavo. Apie įmonės veiklą po direktoriaus pasikeitimo ji jau nieko nežinojo. Jokie buhalteriniai dokumentai pristatomi nebuvo. Ji ir toliau teikė Sodrai ataskaitas. Po kelių mėnesių Sodra pareiškė, kad įmonė nemoki, buvo susidariusi skola. Iš pradžių sau dar susiformino nemokamas atostogas, kad neitų jiems Sodra, nes ji jokio darbo neatlikinėjo. Laukė, kol su ja susisieks įmonės direktorius. 2013 metų galimai gegužės mėnesį su ja telefonu susisiekė direktorius, kuris pasakė, kad jam perduotų įmonės buhalterinius dokumentus. Kažkur Kauno mieste susitikus, kurioje vietoje neprisimena, ji visus įmonės buhalterinius dokumentus jam perdavė. Buvo perduoti keturi segtuvai: banko išrašai; prašymai - įsakymai; pirkimo-pardavimo dokumentai; apyvartos žiniaraščiai. Dėl dokumentų perdavimo jokio dokumento nepasirašė. Perduodant dokumentus pateikė prašymą atleisti iš darbo. Daugiau su minėta įmone jokių reikalų neturėjo ir apie jos veiklą nieko nežino. Kaip minėjo, visus buhalterinius dokumentus perdavė direktoriui V. I..

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 tomas, b. l 69-71) nustatyta. kad V. I. pateikė pinigų mokėjimą (įsiskolinimo grąžinimą) G. F. patvirtinančius dokumentus.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 tomas, b. l. 72-83) nustatyta, kad G. F. pateikė su namo statybomis susijusių dokumentų kopijas bei namo nuotraukas.

Specialisto išvada Nr. 5-2/102/2017 (1 tomas, b. l. 157-157) nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-09-06 iki 2013-04-08 uždaroji akcinė bendrovė buvo PVM mokėtojas, buvęs PVM mokėtojo kodas LT100004699315. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose VMI pridėtinės vertės deklaracijos už laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-04-31 deklaruota pagrindinė vykdomos veiklos rūšis kodu 460000.Pagal Statistikos departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymą Nr. DĮ-226 patvirtintus Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) kodu 46 žymima didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais. 2017-05-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius raštu Nr. 8411 Kauno apskrities VPN KP ENTS buvo prašoma dokumentiniam tyrimui pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus.2017-06-01 Kauno apskrities VPN KP ENTS raštu Nr. 20-S-61630 (1.16) informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nėra. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, faktiškai vykdyta veikla dokumentinio tyrimo metu nenustatyta.

2003 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyta, kad:

„86 p. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinė atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą):

86.2. uždarosios akcinės bendrovės“;

„89 p. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip“.

„90 p. Registro tvarkytojui pateikiamą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:

90.1. balansas (balansinė ataskaita);

90.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

90.3. pinigų srautų ataskaita, jeigu sudaroma;

90.4. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

90.5. aiškinamasis raštas“.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo VĮ „Registrų centras“ pateikti metines finansines atskaitomybes už 2013,2014,2015,2016 metus.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė metinės finansinės atskaitomybės už 2013,2014,2015,2016 metus.

BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nurodyta, kad:

„1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d. bendrovės direktoriumi buvo V. I..

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojos G. F., M. K. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis V. I. nuo 2012 m. birželio 14 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1., 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai organizavo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: pagal 2013 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013021102, gavęs iš G. F. 28 382,76 eurus (98000 litų) nesurašė kasos pajamų orderio, šių gautų pinigų neapskaitė bendrovės kasos knygoje, jų neįrašė į apskaitos registrą sąskaita Nr. 272 „Kasa“, ir 28 382,76 eurus (98 000 litų) neapskaitė sąskaitoje Nr. 442 „Gauti avansai“, atliktiems darbams nesurašė atliktų darbų aktų, nesurašė pardavimo sąskaitų faktūrų, atliktų darbų pardavimo pajamų neapskaitė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, sąskaitoje Nr. 500 „Pardavimai“, patirtų sąnaudų neapskaitė sąskaitoje Nr. 600 „Sąnaudos“, neapskaitė skolos 63 927 litus (18514,54 eurų) įsiskolinimo G. F., tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos dokumentas – popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą;“ 6 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;“ 10 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);“ 12 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;“ 16 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; neišsaugojo ir dokumentiniam tyrimui visiškai nepateikė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;“ 19 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis;“ 21 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl V. I. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė esant galimybei leisti baudą sumokėti per trijų mėnesių laikotarpį (2 tomas., b. l. 68-71).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

V. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis neteistas (2 tomas, b. l. 9), administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 10-12), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (1 tomas, 17, 20).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl taikomas nuo 2008 m. spalio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, 130 litų, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 37,66 eurai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 223 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 24 MGL, t. y. 903,84 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 16 MGL, t. y. 602,56 (šešių šimtų dviejų eurų 56 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.