Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10222-905/2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojantis fizinis asmuo V. V. (toliau ir pareiškėja, ir bankrutuojantis asmuo) kreipėsi į tesimą su pareiškimu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 25 d. penktojo V. V. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT, ir kreditorius) pasiūlytą Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas. Anot pareiškėjos, teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano 3 punkte nurodyta, jog pareiškėja sutinka parduoti vienintelį gyvenamąją būstą, tačiau tai siūlo padaryti plano 12 punkte nurodyto atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje, o ne per paskutinį plano įgyvendinimo pusmetį, kaip teigia pareiškėjos nemokumo administratorius. Plano 12 punkte suformuluota nuostata reiškia, kad paskutinio turimo būsto realizavimo pradžios momentas turi būti maksimaliai priartintas prie viso plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėja nesutinka su sprendimu turtą pardavinėti varžytynėse, kurias planuojama skelbti 2022 m. kovo 7 d. Be to, kreditorius, nenurodydamas turto kainos nustatymo kriterijų, ginčijamame sprendime nurodė mažesnę turto pardavimo varžytinėse vertės kainą nei tikėtina turto vertė.

2. Nemokumo administratorius V. T. (toliau ir nemokumo administratorius) prašė pareiškimą atmesti. Jo teigimu, bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas aptariamu atveju turi būti įgyvendintas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. (per 3 metus), o turto pirmosios varžytynės, vadovaujantis Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328, 19.1 punkto nuostatomis, vyksta 30 dienų. Varžytynėms neįvykus, vadovaujantis Aprašo 38 punktu, kitos varžytynės gali būti skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo pirmųjų varžytynių pabaigos. Administratoriaus nuomone, pareiškėjos siūlomas turto realizavimo pradžios momentas 2022 m. rugpjūčio 8 d. prasilenkia su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Be to, ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta turto pardavimo kaina yra ne tik didesnė už VĮ Registrų centro skelbiamą turto vidutinę rinkos vertę, bet ir apima tiek šio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydį, tiek ir su turto pardavimu susijusias išlaidas.

3. Suinteresuotas asmuo kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą atmesti. Anot kreditoriaus, FABĮ 27 straipsnis įpareigoja nemokumo administratorių nustatinėti parduodamo fizinio asmens turto kainą, atsižvelgiant į plane numatytą turto pardavimo kainą ir parduodamo turto rinkos kainą. Tikslią turto rinkos vertę galima būtų nustatyti tik atlikus turto vertinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi V. V. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

5.1. 2018 m. spalio 18 d. nutartimi iškelta bankrutuojančio asmens V. V. bankroto byla.

5.2. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (toliau ir Planas).

5.3. 2022 m. vasario 25 d. įvyko penktasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo vienintelis pareiškėjos kreditorius – NŽT. Kreditorius, nesutikdamas su administratoriaus pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina, atsižvelgdamas į kreditorinio reikalavimo sumą, ir į tai, kad pagal patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą yra numatytas 4 proc. administratoriaus atlyginimas, pasiūlė patvirtinti pradinę 99 397,60 Eur turto kainą. Iš 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjos nemokumo administratoriaus laiško matyti, kad pirmosios turto varžytinės buvo numatytos skelbti ne vėliau nei 2022 m. kovo 7 d.

6. Teismas, nagrinėdamas bylos dalyvių argumentus dėl turto pardavimo terminų, pažymėjo, jog pareiškėjos mokumo atkūrimo plano 3 punkte nurodyta, kad pareiškėja turi vienintelį butą, kuriame gyvena ir kurį sutinka parduoti, tačiau tai siūlo padaryti Plano 12 punkto nurodyto atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje, kuris, pareiškėjos manymu, turėtų būti priartintas prie viso Plano įgyvendinimo pabaigos, tai yra 2022 m. rugpjūčio 8 d. Šiuo aspektu teismas sutinka su nemokumo administratoriaus atsikirtimais, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendintas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., todėl toks pareiškėjos reikalavimas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino. Be to, pareiškėjos Plano 12 punkte nurodytas paskutinis atsiskaitymo su kreditoriumi laikotarpis – 2021 m. antras pusmetis (iki 2021 m. gruodžio 25 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kuriais apeliuojama į aplinkybę, jog Plano 3 punkte nurodomas turto pardavimo varžytynių terminas turėtų būti plano įgyvendinimo pabaigos terminas – 2022 m. rugpjūčio 8 d.

7. Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus dėl turto pardavimo varžytinėse kainos, teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo, būtina atsižvelgti į tai, ar siūloma tvirtinti pradinė pardavimo kaina atitinka tikrąją jo rinkos vertę, ar siūloma turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus. Iš pateikto 2022 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos išrašo teismas nustatė, kad skundžiamo pareiškėjos kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina yra didesnė už turto vidutinę rinkos vertę. Viena vertus, VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės turto rinkos vertė neatspindi realios individualaus turto vertės ir gali nuo jos skirtis. Kita vertus, kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos bankroto bylai atidarytoje depozitinėje sąskaitoje nebuvo sukaupta lėšų, iš kurių būtų buvę galima apmokėti turto vertinimo paslaugas, skundžiamu sprendimu patvirtino pradinę turto pardavimo kainą atsižvelgdamas į turto vidutinę rinkos vertę. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kuriais apeliuojama į turto pardavimo varžytinėse kainą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pareiškėja V. V. (toliau ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 25 d. penktojo V. V. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti NŽT pasiūlytą Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas.

9. Pareiškėja, nesutikdama su 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime patvirtina Turto pardavimo tvarka, kreipėsi į tesimą su pareiškimu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 25 d. penktojo V. V. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti NŽT pasiūlytą Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas. 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi teismas jos pareiškimą atmetė. Apeliantė nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia toliau dėstomais argumentais:

Dėl Turto pardavimo terminų

9.1. Apeliantė nesutinka su nemokumo administratoriaus bei teismo nuomone, jog ji sutiko parduoti Turtą „(per paskutinį Plano įgyvendinimo pusmetį)“. Nurodo, kad Plano 3 punkte nurodyta, jog „V. V. turi tik vienintelį Butą, kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsižvelgdama į tai, kad du mokumo atkūrimo planai buvo atmesti kreditorių susirinkimų sprendimais V. V. sutinka parduoti vienintelį gyvenamąją būstą, tačiau tai siūlo padaryti šio plano 12 punkte nurodyto atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje“. Anot apeliantės, 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo patvirtinto Plano 12 punkte suformuluota nuostata reiškia, jog paskutinio V. V. turimo būsto realizavimo pradžios momentas turi būti maksimaliai priartintas viso Plano pabaigai, tai yra 2022 m. rugpjūčio 8 d.

9.2. Apeliantės teigimu, teismas, neapsisakė dėl pareiškimo argumento, jog 2022 m. vasario 28 d. nemokumo administratorius laiške pareiškėjai išdėstyto nurodymo, jog Turtą numatoma pardavinėti varžytynėse, kurias administratorius planuoja skelbti ne vėliau kaip po savaitės, tai yra nesulaukus galimo bankrutuojančio asmens pareiškimo dėl Susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais termino, numatyto Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalyje, suėjimo, kas akivaizdžiai prieštarauja FABĮ įtvirtintai administratoriaus pareigai ginti fizinio asmens teises ir interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl Turto pardavimo tvarkos ir kainos

9.3. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo pripažino pagrįstu Susirinkimo sprendimą nustatyti Turto pardavimo kainą, nepaisant to, kad Susirinkimo sprendimu nustatyta Turto pardavimo kaina neatitinka nei vienam iš FABĮ 27 straipsnyje įtvirtintų kriterijų. Visų pirma, Planu iš viso nebuvo numatyta Turto pradavimo kaina, todėl administratorius privalėtų iš pradžių išspręsti šį klausimą. Apeliantės nuomone šis klausimas galėtų būtų išspręstas keliais būdais, vienas iš jų - tai Plano patikslinimas dalyje dėl Turto vertės. Antra, Susirinkimo sprendimu nustatyta pradinė Turto pardavimo kaina neatitinka ir FABĮ reikalaujamos Turto rinkos kainos. Kaip matyti iš turto vertintojo D. G. konsultacijos dėl nekilnojamojo turto vertės, tikėtina Turto vertė galėtų būti 128 000 Eur. Trečia, tikslią Turto rinkos vertą galima būtų nustatyti atlikus Turto vertinimą, kurio atlikimui depozitinėje sąskaitoje jau atsirado lėšų.

10. Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo V. V. atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties panaikinimo atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog apeliantės atskirajame skunde iš esmės atkartojami pareiškimo argumentai, kurie, administratoriaus įsitikinimu, buvo pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesti. Nurodo, jog palaiko savo atsiliepime į pareiškimą išsakytus argumentus.

11. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašo V. V. atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia sekančias motyvais:

11.1. 2022 m. vasario 25 d. įvykusiame penktajame bankrutuojančio fizinio asmens V. V. kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas, kurias pasiūlė tvirtinti kreditorius NŽT. Atkreipia dėmesį į tai, jog FABĮ 26 straipsnis aiškiai apibrėžia kreditorių susirinkimo kompetencija, t. y. pagal šio straipsnio 4 punkto nuostatas tik kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą.

11.2. Kreditoriaus teigimu, vadovaujantis JANĮ 27 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, kreditoriaus NŽT pasiūlyta pradinė Turto pardavimo kaina yra ne tik didesnė už VĮ Registrų centro skelbiamą Turto vidutinę rinkos vertę, bet ir apima tiek kreditoriaus NŽT patvirtinto bankroto byloje kreditorinio reikalavimo dydį, tiek ir su Turto pardavimu susijusias išlaidas (t. y. bankroto administratoriaus atlyginimą). Pažymi, jog Turtas bus parduodamas elektroninėse varytynėse, kuriuose galės dalyvauti kiekvienas norintis įsigyti parduodamą Turtą asmuo ir varžantis galėsiantis siūlyti tokią kainą, kuri atitiks realią Turto rinkos kainą.

11.3. Atkreipia dėmesį į tai, jog bankrutuojantis fizinis asmuo V. V. savo pareiškime (ginčydamas pradinę Turto pardavimo kainą) remiasi konsultacine išvada, kuri, yra parengta net neapžiūrėjus Turto, o remiantis prielaidomis ir užsakovo (bankrutuojančio fizinio asmens V. V.) pateikta informacija nepateikiant jokios analizės ir paaiškinimų, kokiu būdu apskaičiuota išvadoje (konsultacijoje) nurodoma galima Turto vertė, bandoma įteigti, kad Turto kaina yra ženkliai didesnė, nei ta, kuri buvo patvirtinta skundžiamu 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimu.

11.4. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog Turto realizavimo pradžios momentas turi būti maksimaliai priartintas viso fizinio asmens V. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo Plano įgyvendinimo pabaigai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Kreditoriaus nuomone, toks reikalavimas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pagal kurias Planas turi būti įgyvendintas per 3 metus, t. y. šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Remiantis išdėstytu bei tuo, jog visos Plane numatytos priemonės bankrutuojančio fizinio asmens V. V. mokumui atkurti turėtų būti įgyvendintos iki minėto termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. bei tai, jog varžytynės privalo būti vykdomos vadovaujantis Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 (toliau - Aprašas), nuostatomis, pagal kurias pirminė Turto pardavimo procedūra (pirmosios varžytynės) vyksta 30 dienų (Aprašo 19.1 punktas), o joms neįvykus, sekančios varžytynės gali būti skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo pirmųjų varžytynių pabaigos (Aprašo 38 punktas), kreditoriaus nuomone, jog toks bankrutuojančio fizinio asmens V. V. siūlymas (manymas) neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirąjį skundą atmesti.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:

13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-30990-905/2018 iškelta fizinio asmens V. V. bankroto byla.

13.2. Teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. V. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, nurodydamas antros eilės kreditorių ir jo finansinius reikalavimus - NŽT bei finansinį reikalavimą už 95 574,60 Eur (kas vertine išraiška sudaro 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos).

13.3. V. V. mokumo atkūrimo planas buvo svarstomas 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. gegužės 13 d. bei 2019 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimuose. Kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo plano projektui, V. V. tikslino mokumo atkūrimo planą, todėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. įvyko ketvirtasis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas patikslintas bankrutuojančio asmens V. V. mokumo atkūrimo planas. Vieninteliam kreditoriui NŽT balsavus „Už“ Mokumo atkūrimo plano projektą, mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas kreditorių susirinkime. Plano 3 punkte numatyta : „V. V. turi tik vienintelį Butą, kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsižvelgdama į tai, kad du mokumo atkūrimo planai buvo atmesti kreditorių susirinkimų sprendimais V. V. sutinka parduoti vienintelį gyvenamąją būstą, tačiau tai siūlo padaryti šio plano 12 punkte nurodyto atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje.“ Atitinkamai Plano 12 punkte numatyta, kad : „Atsižvelgiant į tai, kad V. V. planuojama sukaupti suma nėra didėlė, tikslinga numatyti atsiskaitymo su Kreditoriumi dažnumą - kartą per pusę metų.“ Tokiu būdu numatyti atsiskaitymo su kreditoriumi NŽT laikotarpiai : 1) 2019 m. II pusmetis (sumokant iki 2019 m. gruodžio 25 d.) 400 Eur; 2) 2020 m. I pusmetis (sumokant iki 2020 m. birželio 25 d.) 400 Eur; 3) 2020 m. II pusmetis (sumokant iki 2020 m. gruodžio 25 d.) 400 Eur; 4) 2021 m. I pusmetis (sumokant iki 2021 m. birželio 25 d.) 400 Eur; 5) 2021 m. II pusmetis (sumokant iki 2021 m. gruodžio 25 d.) 400 Eur.

13.4. Bankrutuojantis asmuo minėto kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė.

13.5. Teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą.

13.6. 2022 m. vasario 25 d. įvyko penktasis V. V. kreditorių susirinkimas (toliau - ir Susirinkimas), kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti kreditoriaus NŽT pasiūlytą Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas, pagal kurią nuspręsta Turtą pardavinėti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sekančiai:

13.6.1. pirmosiose varžytynėse, skelbtinose po kreditorių susirinkimo sprendimo dėl Turto pardavimo tvarkos, terminų ir kainų patvirtinimo priėmimo, už pradinę 99 397,60 Eur kainą;

13.6.2. antrosiose varžytynėse, skelbtinose ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, už pradinę 76 320,00 Eur kainą;

13.6.3. Turto kainos didinimo (varžytynėse) intervalą nustatyti 100,00 Eur;

13.6.4. Turto nepardavus dviejuose varžytynėse, klausimą dėl tolimesnės jo pardavimo tvarkos, terminų ir kainų patvirtinimo spręsti kitame kreditorių susirinkime.

13.7. Nesutikdama su Susirinkimo sprendimu, V. V. jį apskundė teismui ir prašė pripažinti jį negaliojančiu.

13.8. Teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi V. V. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria atmestas bankrutuojančio asmens V. V. prašymas pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 25 d. penktojo V. V. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti NŽT pasiūlytą Turto pardavimo tvarką, terminus ir kainas.

15. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą apeliantė ginčija aplinkybėmis, jog : teismas netinkamai išaiškino Plano 12 punkte suformuluotą nuostatą, todėl nepagrįstai pripažino, jog apeliantės mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendintas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.; teismas be pagrindo pripažino pagrįstu Susirinkimo sprendimą nustatyti Turto pardavimo kainą, nepaisant to, kad Susirinkimo sprendimu nustatyta Turto pardavimo kaina neatitinka nei vienam iš FABĮ 27 straipsnyje įtvirtintų kriterijų; teismas nutartyje pasisakė ne dėl visų pareiškėjos argumentų. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas.

Dėl termino apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą (ne)pažeidimo

16. FABĮ įtvirtintas kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui, tačiau įtvirtinta ir jų teisė apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, neapsisakė dėl pareiškimo argumento, jog 2022 m. vasario 28 d. nemokumo administratorius laiške pareiškėjai išdėstyto nurodymo, jog Turtą numatoma pardavinėti varžytynėse, kurias administratorius planuoja skelbti ne vėliau kaip po savaitės, tai yra nesulaukus galimo bankrutuojančio asmens pareiškimo dėl Susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais termino, numatyto FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje, suėjimo, kas akivaizdžiai prieštarauja FABĮ įtvirtintai administratoriaus pareigai ginti fizinio asmens teises ir interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas nestabdo fizinio asmens bankroto procedūrų. Pareiškėja taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprašė. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad nemokumo administratorius šiuo aspektu neatliko JANĮ prieštaraujančių veiksmų, todėl teismo neaptartas pareiškėjos minėtas argumentas nedaro skundžiamos nutarties neteisėta šioje dalyje.

Dėl procedūrinių pažeidimo (ne)buvimo

18. Pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5, 6 dalys).

19. Skundžiamas 2022 m. vasario 25 d. įvyko penktasis pareiškėjos kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas „už“ balsavus 100 proc. kreditorių. Procedūrinių pažeidimų sušaukiant kreditorių susirinkimą ir priimant skundžiamą nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą, apeliantė nenurodė. Tolių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl Turto pardavimo tvarkos ir kainos

20. Nesutikimą su skundžiama nutartimi ir priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu apeliantė grindžia tuo, kad Susirinkimo sprendimu nustatyta Turto pardavimo kaina neatitinka nei vienam iš FABĮ 27 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, nes 1) Planu iš viso nebuvo numatyta Turto pradavimo kaina, todėl administratorius privalėtų iš pradžių išspręsti šį klausimą; 2) Susirinkimo sprendimu nustatyta pradinė Turto pardavimo kaina neatitinka ir FABĮ reikalaujamos Turto rinkos kainos. Šį argumentą grindžia turto vertintojo D. G. konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės, kur kaip tikėtina Turto vertė nurodyta 128 000 Eur; 3) tikslią Turto rinkos vertą galima būtų nustatyti atlikus Turto vertinimą, kurio atlikimui depozitinėje sąskaitoje jau atsirado lėšų.

21. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bankrutuojančio asmens nemokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. FABĮ 26 straipsnio 4 punkte, numatyta kreditorių susirinkimo teisė šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, bankrutuojančio asmens nemokumo atkūrimo plane nurodoma tik numatoma turto pardavimo kaina, tačiau kreditorių susirinkimui nustatyta teisė spręsti dėl konkrečios turto pardavimo kainos, ir ši teisė ribojama tik reikalavimu turėti fizinio asmens rašytinį sutikimą, jei turtas parduodamas už mažesnę nei plane numatyta kaina (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

23. Skundžiamu 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta turtą parduoti už 99 397,60 Eur kainą. Pirmos instancijos teismas iš pateikto 2022 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos išrašo teismas nustatė, kad skundžiamo pareiškėjos kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina yra didesnė už turto vidutinę rinkos vertę. Nors apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė ginčo turto vertintojo konsultaciją, kurioje nustatyta galima turto vertė yra 128 000 Eur, tačiau, sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentais, kad ji turi trūkumų (išvados duotos, neapžiūrėjus Turto; nepateikta jokios analizės ir paaiškinimų, kokiu būdu apskaičiuota išvadoje (konsultacijoje) nurodoma galima Turto vertė ir kt.), todėl pateikta konsultacija negali būti laikoma patikima.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Parduodamo turto vertė priklauso nuo objektyvių rinkoje susiformavusių sąlygų (paklausos ir pasiūlos), dažnai ji gali būti nustatoma tik apytiksliai. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-142-690/2018), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (kartu ir pareigą) nuspręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. gali revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Netgi darant prielaidą, kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradine turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokį menamą neatitikimą panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą. Taigi, varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. e2-1887-407/2020). Toks kainos nustatymo būdas atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, jis leidžia pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutavusios įmonės (šiuo atveju fizinio asmens) turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų.

26. Įvertinęs tai, kad 2022 m. vasario 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti kreditoriaus NŽT pasiūlytai turto kainai (99 397,60 Eur) ir pardavimo tvarkai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek nemokumo administratorius, tiek kreditorius nevertino, jog nustatoma kaina pažeidžia kreditorių interesus. Be to, iš parduoto turto bus tenkinami ne tik kreditoriaus reikalavimai, bet ir išlaidos pagal patvirtintą bankroto išlaidų sąmatą, todėl tiek kreditorius, tiek ir nemokumo administratorius yra suinteresuoti, kad turtas būtų parduotas už kainą atitinkančią rinkos vertę. Kreditorių nutarimu nustatyta tik pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina, o galutinę kainą lems rinka. Kadangi turtas bus parduotas iš varžytinių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog, nustačius didesnę pradinę kainą, turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad jis būtų parduotas už didesnę kainą. Nustačius nepagrįstai didelę kainą ir neatsiradus pirkėjui, užtruktų pats turto pardavimo procesas. Kaip minėta anksčiau, FABĮ numato, kad tik kreditorių susirinkimas sprendžia tvirtinti ar netvirtinti pradinę turto pardavimo kainą, todėl, net ir panaikinus skundžiamą nutarimą, teismas neturi įgaliojimų įpareigoti kreditorių susirinkimą balsuoti kitaip, nei jau buvo nubalsuota. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad naikinti skundžiamą nutartį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl Turto pardavimo terminų

27. Apeliantė nesutinka su nemokumo administratoriaus bei teismo nuomone, jog ji sutiko parduoti Turtą „(per paskutinį Plano įgyvendinimo pusmetį)“. Nurodo, kad Plano 3 punkte nurodyta, jog „V. V. turi tik vienintelį Butą, kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsižvelgdama į tai, kad du mokumo atkūrimo planai buvo atmesti kreditorių susirinkimų sprendimais V. V. sutinka parduoti vienintelį gyvenamąją būstą, tačiau tai siūlo padaryti šio plano 12 punkte nurodyto atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje“. Anot apeliantės, 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo patvirtinto Plano 12 punkte suformuluota nuostata reiškia, jog paskutinio V. V. turimo būsto realizavimo pradžios momentas turi būti maksimaliai priartintas viso Plano pabaigai, tai yra 2022 m. rugpjūčio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės minėtos nuostatos aiškinimu, kadangi jis aiškiai prieštarauja FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pagal kurias Planas turi būti įgyvendintas per 3 metus, t. y. šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, jog varžytynės privalo būti vykdomos vadovaujantis Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 (toliau - Aprašas), nuostatomis, pagal kurias pirminė Turto pardavimo procedūra (pirmosios varžytynės) vyksta 30 dienų (Aprašo 19.1 punktas), o joms neįvykus, sekančios varžytynės gali būti skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo pirmųjų varžytynių pabaigos (Aprašo 38 punktas), sutinka su nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus nuomone bei pirmos instancijos teismo išvada, kad visos Plane numatytos priemonės bankrutuojančio fizinio asmens V. V. mokumui atkurti turėtų būti įgyvendintos iki minėto termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Tokiu būdu, skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti ir minėtoje dalyje.

28. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės pareiškimo, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.