- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- e2-327-666/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei Vilijai Kralikienei, UAB „Turta“
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Renata Astrauskienė
dalyvaujant ieškovo K. J. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turta“ atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei S. B. – N, tretiesiems asmenims UAB „Turta“ ir notarei Vilijai Kralikienei dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1000,00 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad pagal Klaipėdoje UAB „Turtą" pasirašytą trišalę 2017-06-08 tarp jo, atsakovės S. B. - N ir tarpininkės trečiojo asmens UAB „Turtą" sudaryta preliminarią sutartį, atsakovė įsipareigojo ieškovui už 49000,00 Eur sumą parduoti namų valdos, esančios Kretingoje, dalį: 48/100 dalis pastato - gyvenamojo namo su priklausiniais ir 289/602 dalis žemės sklypo. Pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017-08-01, o ieškovas K. J. pardavėjai S. B. - Neiberkei sumokėjo 1000,00 Eur dydžio avansą, kaip būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimą ir kainos dalį. Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes paaiškėjo, jog atsakovės vardu registruota dalis parduodamoje valdoje neatitinka faktiškai atsakovės (pardavėjos) valdomos turto dalies.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, inspiruotas trečiojo asmens UAB „Turta“, pažeidė preliminariąją sutartį reikalaudamas parduoti didesnę gyvenamojo namo dalį nei yra įregistruota atsakovės vardu, todėl, atsakovės manymu, ji turi teisę reikalauti, kad ieškovas sumokėtų 1000,00 Eur baudą ir ši bauda įskaitytina kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir ieškovui negrąžintinas jo sumokėtas avansas.
Tretysis asmuo UAB „Turta“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad sandoris nebuvo įvykdytas, t.y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos (atsakovės), o ne pirkėjo (ieškovo) kaltės ir, esant ieškovo reikalavimui, kitai sutarties šaliai – atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).
Tretysis asmuo notarė V.Kralikienė atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo K. J. atstovė advokatė R.Astrauskienė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2017 m. balandžio mėn. apžiūrėjo kelis nekilnojamojo turto objektus, labiausiai patikęs buvo atsakovės norimas parduoti turtas. Ieškovas žinojo savo finansines galimybes, buvo gavęs žodinę AB Swedbank konsultaciją dėl kredito gyvenamajam būstui įsigyti suteikimo, todėl trišalėje preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas turtui įsigyti naudosis banko kreditu. 2017-08-26 ieškovas buvo suplanavęs kelti vestuves, o tai reiškė, kad pasikeistų ieškovo šeimyninė padėtis ir piniginių lėšų paskirstymas, kas galimai reikštų, jog ieškovas tokio dydžio kredito, kokio jam reikėjo, iš banko nebūtų gavęs. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovei 1000,00 Eur dydžio avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto kainą. Prieš kreipiantis į banką dėl kredito suteikimo yra būtina pateikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, todėl iš karto po trišalės preliminarios sutarties sudarymo buvo kreiptasi į nekilnojamojo turto vertinimo agentūrą, kur buvo paaiškinta, jog esama papildoma pastaba VĮ „Registrų centras“ pažymoje bus kliūtis gauti kreditą iš banko, t.y. tokio nekilnojamojo turto bankas nepriims kaip įkaito objekto, nes turto procentinė išraiška neatitinka faktiškai įsigyjamos turto dalies. Paaiškino, kad tikroji ieškovo valia buvo įsigyti tą turto dalį, kurią faktiškai valdė ir naudojosi atsakovė, neturint jokių abejonių, kas ir kaip ateityje naudosis tais 5 kv.m. Išaiškėjus šiai problemai trečiojo asmens atstovė pasiūlė atsakovei išspręsti situaciją su bendrasavininke, kad nekilnojamojo turto duomenys bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitiktų su faktiškai parduodama/valdoma turto dalimi. Tuomet atsakovė 2017-06-16, t.y. po savaitės po trišalės preliminariosios sutarties pasirašymo, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama atlikti jai priklausančių nekilnojamojo turto namo dalių paskaičiavimą įtraukiant rūsio plotą, nurodė patalpas, kuriomis disponuoja ir kt. Tenkindamas atsakovės prašymą VĮ „Registrų centras“ pateikė projektą, kuriame nurodė, kad S. B. – N naudojasi 51/100 dalimis gyvenamojo pastato, o bendraturtė V. N. naudojasi šio pastato gyvenamojo namo dalimi, kurią sudaro 49/100 dalys, įtraukdamas tą pačią pastabą, kad pastato padalinimo projekte paskaičiuotos dalys neatitinka nekilnojamojo turto registre bendrasavininkams nuosavybės teise įregistruotų dalių. Dėl ypatingai konfliktiškų santykių tarp bendrasavininkių, atsakovė per 2017 m. birželio ir liepos mėnesį nesugebėjo sudaryti susitarimo dėl pasikeitusių bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje pateiktos telefono pokalbių išklotinės įrodo, kad trečiojo asmens atstovė N. T. nuolat bendravo su atsakove, teikė jai paaiškinimus ir konsultacijas, būtent trečiojo asmens atstovė buvo suinteresuota, kad sandoris įvyktų, nes užmokestį agentūra gautų tik po sandorio sudarymo. 2017-07-19 atsakovės iniciatyva ieškovas buvo pakviestas pas notarę, kur jis paaiškino, kad nori pirkti 51/100 pastato – gyvenamojo namo dalį, kurią faktiškai valdo ir naudoja atsakovė, tokią jos dalį įregistravus nekilnojamojo turto registre. Apie šį susitikimą tretysis asmuo net nebuvo informuotas, nors pagal trišalę preliminariąją sutartį buvo numatytas privalomas agentūros atstovės dalyvavimas sudarant notarinį sandorį, todėl manytina, kad atsakovė siekė išvengti savo pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu po sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovą su prašymu, kad būtų pratęstas trišalės preliminariosios sutarties galiojimo terminas, visą laiką buvo nusiteikusi konfliktiškai. Niekas negali priversti pirkėjo pirkti turtą su išlygomis, kurias kažkada turto savininkė prisiėmė. Po šio susitikimo ieškovui tapo aišku, kad atsakovė neketina imtis jokių veiksmų, kad jos faktiškai parduodama/valdoma turto dalis būtų įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl pradėjo skubiai ieškoti kito jam tinkamo įsigyti nekilnojamojo turto. Realiai ieškovas perka tą nekilnojamąjį turtą, kurį buvo apžiūrėjęs prieš pusė metų, kurio nenorėjo pirkti, tačiau nebeturėjo kito pasirinkimo. Tuo metu susiklostė tokia situacija, kad imi tai, kad yra arba neturėsi nieko. 2017-08-21 buvo sudaryta kredito sutartis su AB Swedbank, o diena iki vestuvių buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas kreipėsi į teismą norėdamas atgauti atsakovei sumokėtus pinigus ir nereikalauja jokios piniginės naudos, t.y. nenori pasinaudoti galimybe reikalauti priteisti jam iš atsakovės trišalėje preliminarioje sutartyje numatytą baudą. Pažymėjo, kad atsakovės parduodamo nekilnojamojo turto vertinimo ieškovas neatliko, nes jis kainuoja didelius pinigus, be to, atsakovė buvo kategoriškai nurodžiusi, jog ji sandorio sudarymui trūkumų nemato ir neketina imtis jokių veiksmų jiems pašalinti, t.y. lengvabūdiškai tikėjosi, kad ieškovas su tokia jos pozicija turės sutikti.
Ieškovas K. J. 2018-03-23 teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. balandžio mėn. kreipėsi į AB Swedbank dėl galimybės gauti kreditą būstui įsigyti, žodinės konsultacijos metu sužinojo, kad pagal gaunamas pajamas gali pretenduoti įsigyti nekilnojamą turą iki 50000,00 Eur. Kadangi pats buvo užimtas vestuvių pasiruošimo darbais, be to, neturi patirties tokių sandorių sudarymui, nekilnojamo turto suradimui ir pirkimui kreipėsi į profesionalus, t.y. UAB „Turta“. Norimam įsigyti nekilnojamam turtui buvo tik du svarbūs kriterijai – jis turi būti Kretingos m. ir kaina turi būti iki 50000,00 Eur. Nekilnojamojo turto agentūra pasiūlė kelis priimtinus variantus, visus apžiūrėjus labiausiai patiko atsakovės parduodamas nekilnojamasis turtas. Apžiūrint atsakovės nekilnojamąjį turtą dalyvavo atsakovė, jos sutuoktinis, trečiojo asmens atstovė, ieškovas ir jo būsima sutuoktinė. Agentūroje pasirašė trišalę preliminarią sutartį ir laukė žinių, kada jau bus galima atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, eiti į banką ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Pasirašant sutartį atsakovei sumokėjo 1000,00 Eur avansą. Norėjo namo pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2017-08-01, vestuvės buvo numatytos to paties mėnesio 26 d. Atsakovė S. B. – N2017įteikė pasirašytinai pranešimą apie tai, kad nėra jokių kliūčių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tada 2017-07-17 ieškovas pateikė paraišką AB Swedbank kreditui gyvenamojo namo pirkimui gauti, konkretus nekilnojamojo turto adresas nenurodytas. Atvykus į notaro kontorą dar priimamajame sekretorė paaiškino, kad sandoris neįvyks, nes neatitinka nuosavybės dalys. Tai girdėjo ir atsakovė bei jos sutuoktinis. 2017-07-31 notarė atsisakė patvirtinti sandorį. Paaiškino, kad nenorėjo įsigyti turto, dėl kurio dokumentų sutvarkymo ateityje turėtų patirti papildomų išlaidų. Patvirtino, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sutvarkiusi ir tinkamai įregistravusi jos parduodamo turto dalis, būtų nupirkęs jos parduodamą nekilnojamąjį turtą. Iki trišalėje preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos kito nekilnojamojo turto vertinimo nedarė. 2017-08-01 trišalės sutarties šalys buvo susitikusios trečiojo asmens buveinėje, sprendė klausimą dėl to, kad toliau daryti. Tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai grąžins sumokėtą avansinę įmoką, tačiau atsakovės pozicija buvo kategoriška, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą. 2017-08-01 apsisprendė, kad atsakovės nekilnojamojo turto nepirks.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B. – N teismo posėdžio metu paaiškino, kad 24/100 nekilnojamojo turto dalis paveldėjo, o 24/100 – nusipirko, todėl jai priklauso 48/100 nekilnojamojo turto dalys, esančios adresu Kretinga, ką patvirtina visi byloje esantys dokumentai. Nurodė, kad 2011-11-03 atsakovė ir namų valdos bendraturtė sudarė taikos sutartį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis bei žemės sklypu tvarkos, kurią 2011-11-03 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino. Šią nutartį įregistravo VĮ „Registrų centre“. Pakeitus naudojimosi tvarką, nuosavybės teisė atsakovei nepadidėjo. Trišalėje preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė parduos savo turimas 48/100 dalis ir konkrečiai dėl jų pardavimo buvo tartasi su ieškovu. Trečiojo asmens atstovė kelis kartus skambino ragindama nupirkti iš bendraturtės 5 kv.m, motyvavo, kad ją konsultavo Klaipėdos 4-ojo notarų biuro notarė I. M.. Su pačia notare I. M. susitikti ir pasikonsultuoti nepavyko. Tada 2017-07-03 kreipėsi į notarės V.Kralikienės kontorą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, notarė įvertino visus pateiktus dokumentus ir informavo, kad jokių kliūčių sandoriui sudaryti nebus, jei atsakovė pateiks energetinio efektyvumo sertifikatą ir bendraturtės atsisakymą pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą turto dalį. 2017-07-04 informavo UAB „Turta“ atstovę apie tai, kad sandorio sudarymui yra surasta notarė. 2017-07-18 notarė V.Kralikienė išsiuntė siūlymą V. N. įsigyti atsakovės nekilnojamojo turto dalį arba atsisakyti nuo šio turto įsigijimo. 2017-07-19 notarė V.Kralikienė pasakė, kad per 10 dienų pateiks atsakymą, ar galės tvirtinti sandorį. Tą pačią dieną notaro kontoroje ieškovas pasakė, kad bankas šiam nekilnojamam turtui įsigyti neduoda paskolos, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė. Apie tai, kad ieškovas atsakovės nekilnojamojo turto nepirks sužinojo kažkur po 3 savaičių, skaičiuojant nuo trišalės preliminariosios sutarties sudarymo dienos, nes ieškovas nesikreipė į banką dėl kredito suteikimo. Mano, kad būtent ieškovas ir trečiojo asmens UAB „Turta“ atstovė N. T. siekė, kad šis sandoris neįvyktų, nuolat klaidino atsakovę. Ketina reikšti pretenzijas nekilnojamojo turto agentūrai dėl to, kad ji be savininkų sutikimo ir prašymu ėmėsi pardavinėti atsakovės turtą. Šiai dienai nekilnojamas turtas nėra parduotas. Mano, kad tuo atveju, jeigu būtų pakeitusi turto dalis, kaip to reikalavo trečiojo asmens UAB „Turta“ atstovė, tai būtų traktuota kaip esminis sutarties pažeidimas ir atsakovei būtų taikyta sutartinė atsakomybė.
Atsakovės atstovas pagal įgaliojimą V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą pardavinėja nuo 2016 m. per skelbiu.lt internetinį portalą. Nekilnojamąjį turtą apžiūrint dalyvavo jis pats, trečiojo asmens UAB „Turta“ atstovė, ieškovas, jo sužadėtinė ir uošvienė. Tą pačią dieną trečiojo asmens atstovė informavo, kad ieškovas nori įsigyti atsakovės parduodamą nekilnojamąjį turtą. Agentūroje pasidarė sutartį, pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Trečiojo asmens atstovė dažnai skambino atsakovei nurodydama, kad pateikti dokumentai yra netvarkingi, būtina išspręsti turto dalių klausimą. Dalyvavo kartu notaro kontoroje, kai notarė atsisakė tvirtinti sandorį. Nesuprato, kodėl taip įvyko, nes vieną dieną notarė pasakė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti kliūčių nėra, tačiau kita dieną atsisakė sandorį sudaryti. Paaiškino, kad su bendraturte V. N. yra normalūs kaimyniški santykiai.
Atsakovės atstovas advokatas R.Lupeika teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė nepažeidė preliminariosios sutarties nuostatų, nes parduodamo namo dalis nėra apsunkinta areštu, nėra disponavimo ir valdymo ar naudojimosi turtu apribojimų, visi ginčai su namo bendraturte V. N. išspręsti ankščiau sudaryta taikos sutartimi, todėl ieškovo aiškinimas, kad atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas ir neinformavo ieškovo apie šias aplinkybes, yra nepagrįstas. Būtent ieškovas, inspiruotas trečiojo asmens UAB „Turtą", pažeidė preliminariąją sutartį reikalaudamas parduoti didesnę gyvenamojo namo dalį nei yra įregistruota atsakovės vardu ir tai buvo aptarta preliminariojoje sutartyje, todėl atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovas sumokėtų 1000,00 Eur baudą ir ši bauda įskaitytina kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, t.y. ieškovui negrąžintinas jo sumokėtas avansas.
Trečiojo asmens UAB “Turta” atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji veikia tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, t.y. padeda pirkėjui saugiai nusipirkti, o pardavėjui sėkmingai parduoti. Nurodė, kad 2016 m. fotografuojant namą, esantį G. T. g., Kretingos m., prie jos priėjo atsakovės sutuoktinis ir paklausė, gal padėtų parduoti atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį. Internete pradėjo reklamuoti atsakovės parduodamą nekilnojamąjį turtą be jokios pasirašytos sutarties, mokėjo už skelbimų talpinimą iš agentūros sąskaitos, veikė savo rizika. Dėl atsakovės parduodamo nekilnojamojo turto dalies vertinimo kreipėsi į kelis turto vertintojus, gavo vienodus atsakymus. Po to, kai sužinojo, jog yra turto dalių neatitikimas ir ieškovas negaus banko kredito, prašė atsakovės tą klausimą išspręsti, nurodė galimus sprendimo variantus, tačiau atsakovė buvo nusiteikusi priešiškai ir jokiu būdu nesutiko keisti turto dalių. Kol nebuvo sutvarkytos turto dalys, tol negalėjo atlikti turto vertinimo. Kol nebuvo atliktas turto vertinimas, tol ieškovas negalėjo kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo. Be to, bylos šalių pasirašyta trišalė sutartis buvo preliminarioji, kurią galima būtų pakeisti, t.y. jeigu atsakovė būtų pakeitusi turto dalis, šie pakeitimai būtų įrašyti į šalių pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Nepripažįsta savo kaltės dėl neįvykusio sandorio, priešingai - iš savo pusės dėjo visas pastangas, kad nekilnojamas turtas būtų parduotas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. paaiškino, kad ieškovas pirmiausia kreipėsi į banką sužinoti, ar galės gauti paskolą, tada 2017 m. kovo – balandžio mėn. pradėjo nekilnojamojo turto paieškas. Pirmas būstas, kuri apžiūrėjo buvo Kretinga, po kurio laiko apžiūrėjo Kretinga. Abiejų objektų kaina buvo labai panaši, pirmasis nelabai patiko, todėl apsistojo ties atsakovės parduodama nekilnojamojo turto dalimi, matė, ką galės ateities perspektyvoje pasiremontuoti. 2017-07-17 kreipiantis į banką dėl paskolos suteikimo nurodė, kad ketina pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Kretinga. Po to kai gavo atsakymą iš notarės apie atsisakymą sudaryti sandorį, suprato, kad pirkimo – pardavimo sandoris neįvyks, skubiai pirko patį pirmą apžiūrėtą namą, esantį Kartenos g. 1, Kretingos m.
Tretysis asmuo notarė V.Kralikienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ją buvo kreiptasi kaip notarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Kadangi nekilnojamojo turto savininkė faktiškai naudoja didesnę turto dalį nei yra įregistruota viešajame turto registre, jai buvo pasiūlyta išspręsti šį neatitikimą sudarant sandorį su bendrasavininke ir atitinkamai, atsižvelgiant į pasikeitusį plotą, atlikti tų dalių perskaičiavimą, ta procedūra nėra sudėtinga ar brangi, tačiau S. B. – Ntai padaryti atsisakė, paaiškino, kad bendraturtė tokio susitarimo tikrai nepasirašys. Tos aplinkybės buvo derinamos iki notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, su atsakove ir jos sutuoktiniu bei trečiojo asmens atstove dėl šio sandorio bendravo ne kartą. Jeigu abi sandorio šalys būtų sutikusios sudaryti sandorį su tokiom išlygom, kurios nurodytos viešajame registre, kliūčių notariniam veiksmui atlikti nebūtų. Šiuo atveju K. J. nekilnojamąjį turtą ketino pirkti pasinaudodamas banko kreditu ir įkeitus tokį turtą hipoteka, užtikrinant skolinius įsipareigojimus, kredito davėjo interesai gali būti pažeisti, t.y. K. J. nevykdant savo kreditorinių įsipareigojimų, tampa sudėtingas priverstinio išieškojimo procesas, nes faktinė naudojama dalis neatitinka su ta, kur įregistruota. Suprato, kad patvirtinus tokį sandorį, ateityje tarp bendrasavininkių gali kilti ginčas. Be to, K. J. pageidavo nusipirkti būtent tiek nekilnojamojo turto, kiek S. B. – N faktiškai valdo, t.y. pirkėjo valia nesutapo su pardavėjo. Visos aplinkybės sandorio šalims buvo išaiškintos. Pardavėjo pareiga yra susitvarkyti dokumentus taip, kad turima registruota nekilnojamojo turto dalis atitiktų su faktiškai valdoma turto dalimi. Mano, kad sandoris nesudarytas todėl, kad sandorio šalys nesuderino savo valios. Žino, kad šalys dėl šio sandorio sudarymo buvo kreipęsi į kitą notarinę kontorą, kur gavo analogišką atsakymą.
Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 50/118233, įregistruota, jog pareiškėjai priklauso 48/100 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr.), esančio Kretingos r, Kretingos m., kurio bendras plotas sudaro 170,94 kv.m. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, 2006-08-07, išduotame Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės J. N., notarinio registro Nr. 8093, nurodoma, jog pareiškėja paveldėjo 24/100 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr.), esančio Kretingos r., Kretingos m, kurio bendras plotas sudaro 170,94 kv.m. Pirkimo-pardavimo sutarties, 2006-09-15 patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R., notarinio registro Nr. 4783, pagrindu pareiškėja nusipirko 24/100 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr.), esančio Kretingos m., , kurio bendras plotas sudaro 170,94 kv.m. 2011-11-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1075-474-2011 yra nustatyta bendraturčių naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus) tvarka, pagal kurią bendraturtė S. B. – Nnaudojasi šio pastato gyvenamojo namo dalimi, kurią sudaro 51/100 dalis, tai yra 86,59 kv.m iš 170,94 kv.m bendro namo ploto. Pagal VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2017-07-20 atliktą duomenų sandoriui patikslinimą, nustatyta, kad į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv.m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė į 170,94 kv.m, o šio gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atitinkamai S. B. – N – 48/100 dalis, bendraturtės V. N. – 52/100 dalis) paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv.m ploto. 2017-06-08 nekilnojamojo turto agentūroje UAB „Turta“ buvo sudaryta preliminari trišalė sutartis, kuria būsima pardavėja įsipareigojo, tarpininkaujant agentūrai, parduoti būsimam pirkėjui K. J. S. B. – N nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 48/10 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.) su Sutarties 2.3.2. punkte aptartais kilnojamaisiais daiktais, pastatą – sandėlį (unikalus Nr.), pastatą – šiltnamį (unikalus Nr. 48/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr. 289/602 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. Sutartimi Pardavėja ir Pirkėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017-08-01 pasirašyti aukščiau aptarto parduodamo turto pardavimo- pirkimo sutartį (Sutarties 4 p.), o sandoriui tarpininkavusi Agentūra įsipareigojo juridiškai padėti paruošti Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo dokumentus bei informuoti sandorio šalis apie sandorio eigą. Sutarties 10 p. numatyta, kad Pardavėja už tarpininkavimo paslaugą apimančią reklamą, klientų paiešką, dokumentų ruošimą, Agentūrai sumokės 1080,00 Eur tarpininkavimo mokestį, kurį S. B. – N įsipareigojo sumokėti UAB „Turta“ iki sutarties pasirašymo notarų biure momento (Sutarties 12 p.), taip pat K. J. būsimai pardavėjai S. B. – N sumokėjo 1000,00 Eur avansą kaip būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimą ir kainos dalį (Sutarties 11 p.) 2017-07-17 K. J. pateikė AB Swedbank paraišką 46750,00 Eur dydžio kreditui gyvenamojo namo pirkimui gauti. Kadangi pirkėjas K. J. pareiškė, kad nori pirkti visą, tai yra 51/100, dalį pastato-gyvenamojo namo, kuri faktiškai priklauso pareiškėjai ir kad jai priklausanti parduodama šio pastato dalis atitiktų jos dalį bendrojoje dalinėje šio pastato nuosavybėje, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, 2017-07-31 Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė išdavė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriuo atsisakė patvirtinti nurodyto turto pirkimo - pardavimo sutartį. Atsisakyme nurodyta, kad pareiškėja pareiškė, kad įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre jai bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią šio pastato dalį, paskaičiuotą nuo 170,94 kv.m, kai į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv.m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė iš 116,96 kv.m į 170,94 kv.m, o šio gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje liko paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv.m ploto, nėra galimybės, nes su pastato bendraturte V. N. nėra galimybės sudaryti susitarimą dėl pasikeitusių bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje šio pastato nuosavybėje, skaičiuojant jas nuo bendro pastato ploto, įtraukus rūsio plotą, kadangi V. N. tokį susitarimą sudaryti atsisako. 2017-11-08 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1572-824/2013 pareiškėjos S. B. – N skundą dėl Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V.Kralikienės 2017-07-31 atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetė kaip nepagrįstą. 2018-04-05 Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, šią apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. pateikė į bylą 2017-08-16 sutartį, notarinio registro Nr. M-6415 ir 2017-08-16 sutartį, notarinio registro Nr. M, kuriomis (11.1 sutarčių punktais) turto Kretingos m., bendraturčiai iš anksto neatšaukiamai atsisakė savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisės įsigyti parduodamas turto dalis. 2017-08-16 UAB „D. O.“ atliko objekto, esančio Kretinga, vertinimą ir pateikė ataskaitą reg. Nr. KLA AB Swedbank paskolų komiteto nariai priėmė sprendimą suteikti K. J. kreditą gyvenamojo namo pirkimui. K. J. 2017-08-23 Kredito sutarties Nr. -FA, sudarytos su AB Swedbank, pagrindu gavo 39900,00 Eur dydžio kreditą būstui su priklausiniais ir žemės sklypui, esantiems Kartenos g. 1, Kretinga, įsigyti. Iš į bylą pateiktos 2017-08-25 Pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad Kristina ir Ž. S. savo nekilnojamąjį turtą pardavė už bendrą 50000,00 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui pirmiausia būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t.y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto agentūroje UAB „Turta“, veikiančioje prekiniu ženklu NORDHAUS, esančioje adresu Klaipėda tarp ieškovo K. J. ir atsakovės S. B. –tarpininkaujant Agentūrai, 2017-06-08 sudaryta preliminari trišalė sutartis, kuria būsima pardavėja S. B. – tarpininkaujant Agentūrai, už šalių sutartą 49000,00 Eur sumą, įsipareigojo parduoti būsimam pirkėjui K. J. namų valdos, esančios Kretinga, dalį: 48/10 dalį pastato – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. su Sutarties 2.3.2. punkte aptartais kilnojamaisiais daiktais; pastatą – Sandėlį (unikalus Nr.); pastatą – Šiltnamį (unikalus Nr.; 48/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr.), bei 289/602 dalį Žemės sklypo (unikalus). Ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, pagrįstai tikėdamasis, kad ne vėliau kaip iki 2017-08-01 bus sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas šalių aptartas pirkimo – pardavimo sandoris, kaip numatyta Sutarties 4 p., būsimai pardavėjai S. B. – Nesumokėjo 1000,00 Eur avansą kaip būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimą ir kainos dalį (Sutarties 11 p.). Tačiau, besirengiant Turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui, 2017-07-31 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė atsisakymu atlikti notarinį veiksmą atsisakė patvirtinti minėtą sandorį dėl S. B. – N nuosavybės teise valdomų Sutarties 1 punkte ir 2.3.2. papunktyje aptartų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pardavimo ieškovui K. J., dėl to, kad Pardavėja atsisakė pašalinti notarės ruošiant pirkimo – pardavimo sutartį nustatytą trūkumą – sudaryti susitarimą su pastato – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. bendraturte V. N. dėl pasikeitusių bendraturčių dalių bendroje dalinėje šio pastato nuosavybėje, ar kitaip ištaisyti esminį trūkumą, trukdžiusį sudaryti pirkimo pardavimo sandorį – paaiškėjo, jog Atsakovės vardu registruota dalis parduodamoje valdoje neatitinka faktiškai Atsakovės (pardavėjos) valdomos turto dalies. Apie tokias aplinkybes dėl netikslių parduodamo turto duomenų dėl Pardavėjai priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, užfiksuotų Nekilnojamo turto registre, pardavėja pirkėjo (Ieškovo) neinformavo nei šalims derintis dėl turto pardavimo, nei 2017-06-08 pasirašant Preliminarią trišalę sutartį tarp Pardavėjos, Pirkėjo ir Agentūros. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkėjas norėjo pirkti konkrečiai tai, ką pardavėja jam parodė ir patvirtino, kad valdo ir disponuoja. Kaip teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad apžiūrint parduodamą nekilnojamąjį turtą nebuvo jokių nurodymų apie, tai kažkuri patalpa priklauso pardavėjai tik dalinai. Realiai rūsio patalpa pardavėjai priklauso ¾ dalimi (kita dalis, t.y. ¼ priklauso V. N.), šis klausimas tarp bendrasavininkių buvo išspręsta taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta 2011-11-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi. Aprodydama šias patalpas atsakovė ieškovui nenurodė tos aplinkybės, kad rūsio patalpa jai priklauso tik dalinai, tačiau ji turi teisę ja naudotis pilna apimtimi. Bendraturtės teismo nutartimi patvirtina taikos sutartimi nusistatė naudojimosi tvarką, tačiau nekeitė pastato dalių nuosavybės teisių. Realus pirkėjo ketinimas buvo įsigyti tą turtą, kurį pardavėja jam parodė, todėl šią aplinkybę teismas laiko reikšminga.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas).
Atsakovės pozicija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pastovi, nuomonė dėl ieškovo veiksmų/neveikimo kito, t.y. atsakovė iš pradžių nurodė, kad atsakovas po trišalės preliminariosios sutarties pasirašymo persigalvojo, nes galimai rado patrauklesnį variantą ir atsakovės nekilnojamojo turto dalies pirkti nebenorėjo, net nesikreipė į kredito įtaigą dėl kredito gavimo, po to išdėstė nuomonę, kad ieškovas jos parduodamos nekilnojamojo turto dalies pirkti negalėjo, nes kredito įstaiga atsisakė suteikti jam kreditą, tačiau tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o byloje pateiktas AB Swedbank pranešimas patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio, Kretinga, pirkimo finansavimui bankas nėra priėmęs jokio sprendimo, minėto turto įsigijimo atžvilgiu klientui buvo suteikta preliminari konsultacija žodžiu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki trišalės preliminariosios sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu UAB „Turta“ jokių sutartinių santykių neturėjo, nežino, kokiu pagrindu ši agentūra pardavinėjo jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį ir naudojo jos vyro darytas nekilnojamojo turto nuotraukas, tačiau šią atsakovės poziciją paneigė jos sutuoktinis, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad nekilnojamojo turto agentūra jo paties prašymu ėmėsi tarpininkauti parduodant minėtą turtą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui apžiūrint nekilnojamąjį turtą pati asmeniškai nedalyvavo, todėl nei parodė ieškovui, nei paaiškino, kokios patalpos faktiškai jai priklauso ir kuriomis disponuoja, apžiūrint nekilnojamąjį turtą dalyvavo tik atsakovės sutuoktinis. Nors ši aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas 2018-03-21 Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro išduotas įgaliojimas (notarinio registro Nr. 513), kuris suteikia atsakovės sutuoktiniui teisę veikti jos interesais santykiuose su visais fiziniais asmenimis, todėl teismas mano, kad šiuo atveju nėra esminės reikšmės ar dalyvavo atsakovė asmeniškai aprodant ieškovui parduodamą nekilnojamąjį turtą, ar ne.
Atsakovės atstovo nuomone, ieškovas nusipirko kitą nekilnojamąjį turtą, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų pradiniam įnašui, todėl nurodė didesnę perkamo nekilnojamojo turto vertę tam, kad gautų didesnį kredito įstaigos finansavimą, taip pat pateikė į bylą išrašą iš internetinio puslapio aruodas.lt apie Kretingos m., parduodamą gyvenamąjį namą, t.y. tą, kurį nusipirko ieškovas, kuriame nurodyta, jog parduodamo namo kaina yra 47000,00 Eur. Išanalizavus šį rašytinį įrodymą nustatyta, kad šis skelbimas į internetinį portalą buvo patalpintas 2017-05-22, nurodant pradinę kainą 48927,00 Eur, ir 2017-09-19 buvo redaguotas, nurodant 4,1 proc. mažesnę kainą. Kodėl tai atliko nekilnojamojo turto paskolų brokerė E. L. praėjus mėnesiui po to, kai minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas ieškovui, duomenų byloje nepateikta, tačiau tai nesant bylos nagrinėjimo dalyku, plačiau neanalizuojama ir nepasisakoma. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovė, nekilnojamąjį turtą Kretingos m., ieškovas nupirko už 50000,00 Eur, nes paskutinę minutę suderėjo su pardavėju, kad pastarasis paliks name visus jame esančius baldus, kas jaunai šeima buvo labai paranku. Duomenų apie tai, kad ieškovas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą Kretingos m., o ne Kretingos m., turėjo kažkokią konkrečią finansinę naudą, nenustatyta ir atsakovė į bylą tokių įrodymų nepateikė. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie tai, ar pati atsakovė buvo pasiruošusi ir galėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį iki trišalėje preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos, t.y. ar nekilnojamojo turto duomenys bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinka su faktiškai parduodama/valdoma turto dalimi.
Atskirai pažymėtina, kad AB Swedbank į bylą pateikė UAB „D. O.“ 2017-08-16 atliktą objekto, esančio Kretingos m., vertinimo ataskaitą, kurios priedas yra VĮ „Registrų centro“ išrašas, kurio 11 p. numatyta analogiška situacija kaip ir atsakovės VĮ „Registrų centras“ išraše. Tačiau šio nekilnojamojo turto dalies pardavėjas nedelsdamas ėmėsi spręsti šią situaciją ir sudarė notariškai patvirtintus sandorius su bendrasavininkais, kurie savo dalis pardavė jam už simbolinį mokestį ir taip buvo pašalintos visos kliūtys sandoriui sudaryti bei kreditui iš banko gauti.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad sandoris nebuvo įvykdytas – nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos (atsakovės), o ne pirkėjo K. J. kaltės, esant Ieškovo reikalavimui, kitai Sutarties šaliai - Atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos CK. Pažymėtina tai, kad viena iš sutartinės prievolės neįvykdymo pasekmių yra šalių grąžinimas į iki sutarties buvusią padėtį, kuri konkrečiu nagrinėjamu atveju numato Atsakovės pareigą, nesudarius pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, grąžinti Sutartimi gautą avansą Ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (Lietuvos Respublikos CK 6.237 str., 6.165 str. 4 d.). Teismas pripažįsta, kad būtent pastarosios atsakomybės formos realizavimas atitiktų ne tik ginčo šalių interesus, tačiau inter alia užtikrintų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolė praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė terminą įvykdyti prievolę yra praleidusi, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo 2017-08-25 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-08-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio (2017-08-24 sumokėjo 11,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2017-10-11 sumokėjo 11,50 Eur už ieškinį).
Pagal į civilinę bylą pateiktus detalizuotus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, PVM sąskaitas - faktūras bei mokėjimo nurodymų nuorašus nustatyta, kad ieškovas turėjo 506,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (480,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 26,39 Eur kitos su bylinėjimusi susijusios išlaidos (užklausimas VĮ „Registrų centras“ dėl dokumentų kopijų) ir prašo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85), be to, teismas vertina tai, kad ieškovei buvo teikiama profesionalaus teisininko pagalba, buvo rengiamas pareiškimas, po to – ieškinys, kuriame analizuojami Lietuvos įstatymai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovui buvo teikiamos teisinės konsultacijos, jo interesai atstovaujami teismo posėdžiuose, todėl pagrindas mažinti ieškovui iš atsakovės priteistinų teisinės pagalbos išlaidų sumą nenustatytas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
Tenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovės priteistina 528,89 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (506,39 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 22,50 Eur žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. B. –a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017-08-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 528,89 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.