- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2-7-876/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- H. U.
- Advokatai
- Vytautas Zanevskis
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovės V. K. atstovui advokatui Vytautui Zanevskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui H. U. dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo ir laikinojo išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo H. U. sūnaus H. U. išlaikymą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės po 500 Lt periodinių išmokų. Išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. K.. Priteisti iš atsakovo H. U. sūnaus H. U. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą – 14 400 Lt. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu H. U. 2006 m. gruodžio 10 d. susilaukė sūnaus H. U.. Iki sūnaus gimimo, su atsakovu kartu negyveno apie 3 metus. Jau daugiau nei 6 metus su atsakovu kartu nebegyvena ir nuo to laiko atsakovas sūnui neteikia pastovaus išlaikymo, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, sūnui nuo jo gimimo yra atsiuntęs dovanų per antrąjį ir trečiąjį sūnaus gimtadienius, o kai sūnui buvo ketveri – atvyko jo aplankyti. Kelis kartus yra davęs pinigų ir tuo jo bendravimas ir rūpinimasis sūnumi pasibaigė. Sūnui atsakovas nei būtiniausių prekių, nei žaislų, nei mokyklinių prekių neperka, pinigų maistui ir vaiko išlaikymui neduoda.
Šiuo metu su sūnumi gyvena Airijoje. Ieškovė šiuo metu nedirba, sūnus lanko mokyklą. Iš paskutinės darbovietės jos gaunamas darbo užmokestis buvo apie 5500 Lt per mėnesį. Gyvenant Airijoje, lyginant su Lietuva yra didesni ne tik atlyginimai, bet ir išlaidos būsto nuomai, maistui, komunaliniams, transportui ir pan. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, jai nėra žinoma, ar jis šiuo metu dirba ir kur dirba. Sūnus sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja. Jos pajamos yra per mažos, kad galėtų savarankiškai, be atsakovo pagalbos, viena išlaikyti nepilnametį vaiką. Iš atsakovo priteisus sūnui išlaikymą, bus apsaugoti vaiko interesai, suteikiant jam paknakamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodo, kad sūnui H. šiuo metu yra septyneri metai, jis sparčiai auga, todėl jam reikalingas pilnavertis maistas, tai yra 450 Lt per mėnesį. Vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia skirti po 350 Lt per mėnesį. Ji su sūnumi ir gyvenimo draugu nuomojasi namą, už nuomą vaiko daliai gaunasi apie 1060 Lt, išlaidos būstui vaiko daliai per mėnesį sudaro apie 300-400 Lt. Nurodo, kad sūnus turi problemų su achilo sausgyslėmis, todėl jam rekomenduotini nuolatiniai kojų masažai. Vaiko išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro 400 Lt. Higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams reikia skirti ne mažiaus kaip 50 Lt. Sūnus lanko mokyklą, todėl kas mėnesį už lietuvių mokyklėlę reikia mokėti apie 190 Lt, mokyklinėms prekėms įsigyti per mėnesį reikia skirti apie 50 Lt. įvairioms šventėms papildomai išleidžiama vidutiniškai po 50 Lt per mėnesį. Kurui ir viešajam transportui per mėnesį vaiko daliai išleidžiama apie 170 Lt. Taigi įvertinus įprastus būtinus sūnaus H. poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 3300 Lt per mėnesį.
Ieškinyje nurodoma, kad jos gaunamų pajamų, tam, kad galėtų išlaikyti sūnų ir išgyventi pati, nelabai pakanka. Svarbu tai, kad iš savo pajamų viena nepajėgia suteikti pilnavertiško išlaikymo vaikui. Ji kaip vaiko motina, tinkamai vykdo savo pareigas, todėl atsakovas taip pat turi tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas išlaikyti ir rūpintis sūnumi, kad jam būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis ir lavinti savo įgūdžius. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į atsakovo amžių ir pilną darbingumą, taip pat į jos bei jo materialinę padėtį, tikslinga prašyti teismo priteisti iš atsakovo po 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnaus H. naudai iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu ne kartą buvo kalbėta dėl to, jog jis nevykdo savo pareigų ir neteikia sūnui jokio išlaikymo jau virš 3 metų. Kadangi atsakovas geranoriškai nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu, todėl prašo priteisti įsiskolinimo priteisimą. Nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda jau 3 metus, prašo priteisti nepilnamečio sūnaus H. U. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą – 14400 Lt. (b.l. 2-6).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsakovas deklaruotu adresu Šakiuose negyvena, seniūnijos darbuotojų duomenimis, vyras jau apie dešimt metu gyvena užsienyje. Skyrius neturėjo galimybės susisiekti nei su ieškove, nei su atsakovu, kadangi abu asmenys gyvena užsienyje (b.l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad paskelbus H. U. paiešką, asmuo buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. Savo paaiškinime atsakovas nurodė, kad išlaikymo nevengė teikti. Jo paaiškinimas byloje parodo, kad atsakovas buvo informuotas apie esančius procesus byloje. Neatsižvelgiant į tai, asmuo nesikreipė į Šakių rajono apylinkės teismą dėl procesinių dokumentų, išsiuntus jo nurodytu adresu, dokumentai nebuvo įteikti, todėl procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. (b.l. 102).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo priteisimo
Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio H. U. gyvenamoji vieta šiuo metu yra su jo motina. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tad atitinkamai kiekvienas kitas tėvų privalo teikti išlaikymą vaikui, gyvenančia su kitu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 3300 Lt per mėnesį, tačiau prašo priteisti po 500 Lt. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos yra apie 5500 Lt, tačiau atkreipė dėmesį, jog jos gyvenamoji vieta yra Airijoje, kur pragyvenimui būtinos didesnės išlaidos. Atsakovo pajamos nėra žinomos. Nei viena iš šalių nuosavybės teise valdomo turto Lietuvoje neturi, tačiau kadangi abiejų šalių gyvenamoji vieta yra užsienyje, teismas neturi galimybės nustatyti, ar jie disponuoja turtu jų gyvenamosios vietos valstybėje. Teismas atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. U. yra jauno amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, darbingas. Proceso metu nustatyta, atsakovas gyvena užsienyje, kadangi ten gyvena ilgą laiką, tikėtina turi darbą ir pajamų. Esant tokiai situacijai, teismas vertindamas byloje esančius duomenis, laiko, jog yra didesnė tikimybė, jog atsakovas turi darbo vietą bei pajamų, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų esamą tikrąją jo darbinę ir finansinę situaciją. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, jog galėtų patenkinti savo sūnaus poreikius.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog H. U. yra nedirbantis bei pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, duomenų apie jo pajamas teismas neturi galimybės gauti, tačiau žinant, jog jo darbo vieta yra užsienio šalis, konstatuotinas faktas, jog jo gaunamas net ir minimalus atlyginimas yra ženkliai didesnis, negu Lietuvoje nustatytas minimalus atlyginimas. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise valdomo turto neturi, ieškovės pajamos yra apie 5500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos yra gaunamos užsienio valstybėje, laikytina, kad jų pajamos yra apylygės, todėl teismas konstatuoja, jog šalių finansinė padėtis yra vienoda. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog sūnus yra 8 metų amžiaus, jam būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis, ieškovė privalo savo laiką skirti vaiko lavinimui, priežiūrai, kas sumažina jos galimybes dirbti didesnį skaičių valandų, ieškotis papildomų pajamų.
Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas 500 Lt išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nors ieškovė nurodė žymiai didesnius poreikius, tačiau prašo mažesnės dalies periodinių išmokų, teismas laiko, kad jos nurodoma išlaikymo sumą atitinka tiek vaiko interesus, tiek šalių galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. K..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. sumoje 14400 Lt. Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą, todėl teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d. Įstatymas nenumato galimybių sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ir atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių negalėjo teikti išlaikymo, tad darytina išvada, kad nėra pagrindo sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė prašė priteisti 14400 Lt sumą, teismas laiko, jog tokia suma ir priteistina.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, žyminis mokestis. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 5,74 Eur (penki Eur 74 ct) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 177,25 Eur (šimtas septyniasdešimt septyni Eur 25 cnt) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra pagal įstatymą atleistas, – už reikalavimą priteisti išlaikymą 52,13 Eur (180 Lt), už išlaikymo įsiskolinimą 125,12 Eur (432 Lt). Priteistinas žyminio mokesčio dydis yra 177,25 Eur (612 Lt). (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).
Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo H. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. U. po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81 cnt), tai yra 500 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos.
Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti V. K..
Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo H. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui H. U. 4170,53 Eur (keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt Eur 53 cnt), tai yra 14400 Lt, už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d.
Priteisti iš atsakovo H. U. 5,74 Eur (penkis eurus 74 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 177,25 Eur (šimtas septyniasdešimt septynis Eur 25 cnt) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti išlaikymą H. U., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.