Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-680-580/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-08
Bylos Nr.: Iv-680-580/2013
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: M. P.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos
Advokatai: Algis Tursas

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-680-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00926-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui M. P. (M. P.),pareiškėjo atstovui advokatui Algiui Tursui,

atsakovo atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei Jovitai Razminaitei-Gvozdovičienei,

atsakovo atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovui Edvinui Paškevičiui,

atsakovo atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės atstovei Danutei Cijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 9 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti: iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, šios tarnybos Ignalinos ir Vilniaus rinktinių pareiškėjo naudai priteisti 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš Teisingumo ministerijos – 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2010-12-05 apie 16.10 val. pareiškėjas buvo sulaikytas Švenčionių rajono, Pabradės seniūnijos, Piorkų kaimo prieigoje, prie medžiotojų klubo „Paberžė“, kuriam priklauso, medžiotojų namelio, maždaug už 3 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos valstybių sienos. Pareiškėją sulaikė nuo 2010-12-03 pasaloje buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sargybų būrio Pavoverės užkardos (toliau – ir Pavoverės užkarda) pareigūnai. Pasala buvo surengta gavus informacijos, kad galimai du nenustatyti asmenys nelegaliai perėjo Lietuvos valstybės sieną, sniege buvo rasti pėdsakai, vedantys prie minėto medžiotojų namelio. Pareigūnai pro namelio sienų plyšius pastebėjo įvyniotus į juodą plėvelę daiktus ir pagalvojo, kad tai gali būti dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis. Dėl galimai įvykusio neteisėto valstybės sienos kirtimo 2010-12-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sustabdytas Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-29 nutarimu. Tvirtina, kad Pavoverės užkardos pareigūnai surengė pasalą ne dėl galimai įvykusio baudžiamojo nusikaltimo – valstybės sienos neteisėto perėjimo, bet dėl jų spėjimo apie galimą administracinį nusižengimą – medžiotojų namelyje galimai laikomo nedidelio kiekio kontrabandinių cigarečių, t. y. pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą.

Pavoverės užkardos pareigūno Č. M. surašytame 2010-12-05 sulaikymo protokole nurodyta, kad M. P. buvo sulaikytas dėl jo pastatytame medžiotojų bokštelyje rastų 1990 vienetų cigarečių pakelių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių ženklais. Cigarečių poėmio protokolas nebuvo surašytas, surastų cigarečių kiekis buvo nustatytas ir įrašytas į pareiškėjo sulaikymo protokolą tik jas pristačius į Pavoverės užkardą ir tik pareigūnų skaičiavimo, kuriame nebuvo leista dalyvauti M. P., duomenimis. Pareigūnai, rašydami sulaikymo protokolą, nepateikė konkrečių kaltinimų. Tik 2011-04-04 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2010-12-03 M. P. tariamai įvykdytą administracinį pažeidimą. Be to, pareigūnai pateikė teismui 2011-04-16 protokolo pataisymą, kuris pareiškėjui net nebuvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti, o 2011-12-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dar kartą pataisytas, taip pat nepateikus pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti. Administracinį protokolą ir jo pakeitimus surašęs pareigūnas teisme pripažino ir neginčijo, kad tuo iš dalies pažeidė asmens teisę žinoti, kuo kaltinamas.

Perdavus bylą nagrinėti teismui, pareiškėjo atstovas keletą kartų prašė teismo nutraukti bylą, tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas vilkino bylos nagrinėjimą, du kartus grąžino bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnams tikslinti. M. P. administracinis persekiojimas vyko daugiau kaip du metus ir buvo nutrauktas tik Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-89-665/2012, kadangi pareigūnai praleido administracinės bylos nagrinėjimo terminus. Teismas išnagrinėjęs bylą, nenustatė pareiškėjo kaltės pagal jam inkriminuotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 4 dalį. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra nutrauktas.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į įmanomai trumpesnį bylos išnagrinėjimą. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktika tvirtina, kad byla buvo akivaizdžiai vilkinama nesant pakankamų kaltės įrodymų, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų sąmoningų neteisėtų veiksmų (neteisėtai surengtos pasalos bei neteisėto sulaikymo, tinkamai neįforminto ir nenustatyto pažeidimo objekto (cigarečių kiekio), tinkamai nesuformuluoto konkretaus kaltinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo tikslinimų ir pakeitimų, apribojimų žinoti kuo konkrečiai buvo kaltinamas), dėl ikiteisminio ir teisminio proceso vilkinimo, dėl neteisėtai ilgai, be pareiškėjo kaltės įrodymų reikštų įtarimų ir vykdyto jo administracinio persekiojimo, daugiau kaip du metus jautėsi pažemintas kitų „Paberžės“ medžiotojų klubo narių, aplinkinių (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, draugų ir pažįstamų. Patyrė nervinę įtampą, sunkius dvasinius išgyvenimus, dingo gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo pojūtis. Turėjo samdytis advokatą ir dėl to patyrė pakankamai nemažų išlaidų.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad vien patraukimas administracinėn atsakomybėn reiškia stresą. Turi būti atsižvelgta, kad išteisinimas reiškia nepagrįstą patraukimą atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-06-11 3 mėnesiams pratęsė terminą bylai tirti ir nuobaudai skirti, o 2011-08-31 ir 2011-11-07 nutarimais grąžino administracinę medžiagą dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, kaip neparengtą teisminiam nagrinėjimui, Pavoverės užkardai tolesniam tyrimui atlikti. Šie abu nutarimai yra įsiteisėję, nenustatyta, kad jie priimti pažeidžiant ATPK, todėl yra teisėti. Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas minėtus nutarimus, siekė užtikrinti tinkamą ATPK normų taikymą ir tai negalėjo užvilkinti teisminio proceso.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas, būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti. Paprastai asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai. Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismų praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, pranešimas išsiųstas, neatvykimo priežastys nepraneštos.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą, tik esant teisei priešingiems veiksmams. Skirtingose baudžiamojo proceso stadijose (iškeliant baudžiamąją bylą, skiriant kardomąją priemonę, patraukiant asmenį kaltinamuoju, priimant galutinį sprendimą) įrodymų pakankamumas gali būti įvertinamas skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamus baudžiamojo proceso stadijos uždavinius. Kadangi įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų, nagrinėjusių baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo stadijoje, veiksmų kaip neteisėtų.

2010-12-03 VSAT Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardos pareigūnai reagavo į valstybės sienos pažeidimo faktą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl VSAT pareigūnų kaltės pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nei baudžiamojoje, nei šioje byloje nėra sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, kad VSAT ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų įvykdę neteisėtus veiksmus. 2012-12-03 bei 2012-12-05 Pavoverės užkardos pareigūnai tarnybą vykdė pagal šios užkardos vado patvirtintus Pavoverės užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planus ir pasienio sargybos tarnybinius žiniaraščius. Pareigūnai 2012-12-05 vykdė pasalą nepažeisdami Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706, reikalavimų. Siekdami nustatyti pareiškėjo asmens tapatybę, kitas aplinkybes, jį atvesdino į Pavoverės užkardos tarnybines patalpas.

Pažymėjo, kad skunde nurodytos neva žalos sukeltos pasekmės nepagrįsti įrodymais ir nepatvirtina neturtinės žalos padarymo fakto. Turėtų būti tikslinamas priteistinos žalos dydis bei įvertintas faktas, jog M. P. nuosavybės teise priklausančiame statinyje buvo aptiktos nelegaliai į Lietuvos Respubliką įvežtos cigaretės. Šis faktas savaime gali būti priežastis emociniam stresui. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus ir nutarimus apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-29 nutarimu. Galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6226-10 nėra priimtas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas. M. P. nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus ar Pavoverės užkardos pareigūnai atliko.

Prašomas priteisti 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti yra vertintinas atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu. Pareiškėjo pateikto skundo motyvai yra vienodi, didžiąją skundo dalį sudaro atsakovo administracinės teisės pažeidimo bylos ir Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-89-665/2012 išdėstytų motyvų citavimas, administracinė byla nėra sudėtinga, joje sprendžiamas tik neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Mano, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai neadekvati bylos sudėtingumui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir VSAT. Pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių, teismo sprendimais tikslinant kaltinimus ir protokolą surašiusiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka papildant surinktą medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir VSAT.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Pavoverės užkardos pareigūnų bei Švenčionių rajono apylinkės teismo veiksmų. Padarytą neturtinę žalą vertina 9 000 Lt.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresnysis pasienietis A. R. (A. R.) 2010-12-03 tarnybiniame pranešime nurodė, kad vykdydamas tarnybą (b. l. 99–100, 101–102), gavo pranešimą, jog Pavoverės užkardos saugomame valstybės sienos ruože pasieniečiai aptiko žmogaus pėdsakus, kertančius valstybės sieną. Kartu su O. B. nuvykę į įvykio vietą, aptiko dviejų žmonių pėdsakus, vedančius iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką. Pėdsakai atvedė iki medžiotojų bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. Apžiūrėję bokštelį, pastebėjo sudėtus ryšulius. Bokštelis buvo užrakintas, todėl ryšulių kiekio ir turinio nepavyko nustatyti. Apie tai informuotas vyresnysis davė nurodymą vykdyti pasalą minėto bokštelio prieigose (b. l. 7). Į pagalbą atvyko V. Č. ir A. K. (b. l. 99–100, 103–104). Apžiūros metu sudarytas planas schema, fotografuota (b. l. 73, 74). Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad pėdsakai yra užsnigti, todėl pado reljefo rašto nesimato. Individualiai identifikuoti pėdsakai netinkami (b. l. 71–72).

2010-12-04 Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-6226-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto Lietuvos Respublikos sienos perėjimo. 2010-12-04 liudytojo apklausos protokole A. R. nurodė tas pačias aplinkybes, kurios pažymėtos jo 2010-12-03 tarnybiniame pranešime (b. l. 75–77).

2010-12-05 pasaloje buvę Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardos pareigūnai sulaikė prie minėto medžiotojų bokštelio automobiliu privažiavusį M. P., atrakinus bokštelį, buvo rastos keturios cigarečių dėžės (1990 vienetų cigarečių pakelių „Fest“) su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais (b. l. 105–106, 8–9, 10). 2010-12-05 surašytas administracinio sulaikymo protokolas, kuriame pareiškėjo sulaikymo priežastimi nurodyta tai, kad vykdant pasalą buvo pastebėtas M. P. vairuojamas automobilis, kuris privažiavo prie bokštelio. Atrakinus duris buvo rasta 1990 vienetų cigarečių pakelių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių ženklais (b. l. 8–9). Pareigūnas Č. M., dalyvaujant pareigūnams J. V. ir M. M. surašė asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolą, kuriame nurodė apie 1990 vienetų cigarečių pakelių paėmimą (b. l. 10). 2010-12-06 perdavimo – priėmimo aktu cigaretės perduotos į saugyklą (b. l. 11–12). M. P. 2010-12-05 paaiškinime nurodė, kad nežino, iš kur cigaretės atsirado bokštelyje, paskutinį kartą jame buvo prieš 2–3 savaites (b. l. 84). 2010-12-06 paaiškinime M. P. nurodė, kad prie bokštelio atvažiavo pašerti gyvulių, į bokštelį neužėjo. Raktas nuo bokštelio yra tik vienas ir jį turi tik pareiškėjas. Nepranešė Pavoverės užkardai, kad važiuos prie bokštelio, prašė, jog praneštų kitas medžiotojas. Pasieniečiams paprašius, atrakino duris, išskyrus juodu celofanu apvyniotas dėžes, nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 85–86).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas M. P.. 2010-12-06 liudytojo apklausos protokole paaiškino, kad vasarą bokštelio nerakindavo, tik uždėdavo spyną, mano, kad tada kas nors ir galėjo pasidaryti raktą. Penktadienį apie 16 val. Petro Vileišio kolegijoje laikė egzaminą, kuris užtruko apie porą valandų, po egzamino važiavo namo (b. l. 78–79). 2010-12-08 liudytojo apklausos protokole „Paberžės“ medžiotojų klubo prezidentas A. P. nurodė, kad bokštelį, esantį laukymėje netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatė klubo narys M. P.. Iš pasakojimų žino, kad bokštelis rakinamas pakabinama spyna. Nežino, kas turi raktą nuo spynos, pats jo neturi. 2010-12-03 nemedžiojo. Su pareiškėju 2010-12-04 medžiojo (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) (b. l. 81–83). 2010-12-29 Vilniaus rajono prokuratūros prokuroro R. B. (R. B.) nutarimu, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3¹ straipsniu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6226-10 buvo sustabdytas (b. l. 92).

VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėja M. A. 2011-03-28 tarnybiniu pranešimu baudžiamosios bylos medžiagą Nr. 05-1-6226-10 persiuntė Pavoverės užkardos vadui spręsti klausimą dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį (b. l. 68). VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas I. Š. 2011-04-04 surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2010-12-03 21.30 val. jam priklausančiame medžiotojų bokštelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos 4 dėžės cigarečių „Fest“ (1 990 pakelių) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (b. l. 14).

Nagrinėjant bylą Švenčionių rajono apylinkės teisme Pavoverės užkarda 2011-05-16 papildė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad M. P. 2010-12-05 savo veiksmais pažeidė Akcizų įstatymo 15 bei 30 straipsniuose nustatytą akcizinių prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką. Surastų pas M. P. cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendra vertė sudaro 14 467 Lt (b. l. 15). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimu byla dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, kaip neparengta teisminiam nagrinėjimui, grąžinta VSAT Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardai tolesniam tyrimui atlikti (b. l. 21–24). Teismo nutarime nurodyti bylos trūkumai – nenurodyti M. P. atlikti veiksmai, tik konstatuotas cigarečių suradimo faktas. Dėl šios priežasties teismas nelaikė galimu spręsti M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo.

2011-09-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas dar kartą papildytas, nurodant, kad M. P. taip pat pažeidė ūkio ministro 2004-06-11 įsakymu Nr. 4-443 3 punkto 3.1.2 papunkčio nustatytą akcizinių prekių laikymo tvarką. Surastų pas M. P. cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendra vertė sudaro 14 467 Lt, todėl M. P. padaryta veika atitinka ATPK 163² straipsnio 4 dalį (b. l. 16).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-11-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-1183-405/2011 bylą dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, grąžino Pavoverės užkardai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (b. l. 25–26). Teismas nurodė, kad iš protokolo neaišku, kokių veiksmų atlikimu asmuo kaltinamas, protokolas nepasirašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nėra šio asmens paaiškinimo, duomenų apie teisių išaiškinimą.

2011-12-14 Pavoverės užkardos vado pavaduotojas I. Š. surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad šis neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, medžiotojų bokštelyje, kuris priklauso „Paberžės“ medžiotojų būreliui, ir nuo kurio spynos tik jis vienas turi raktą, laikė neteisėtai įgytus 1 990 cigarečių pavadinimu „FEST“ pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, remiantis Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011-03-25 d. raštu (16.2/6)3B-2227, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 14 467 Lt, t. y. 111,28 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tuo pažeisdamas Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr.4-200 3.1.2 punkto nuostatas, tačiau, kadangi visas cigarečių kiekis yra įgytas ir laikomas neteisėtai, jo atžvilgiu nėra taikomas 3.1.2 punkte leidžiamas laikyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekis, kuris vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio (20 pakelių cigarečių), leidžiamo laikyti, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Tokiais veiksmais M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 163² straipsnio 4 dalyje (b. l. 18–20).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-02-08 nutartimi administracinę bylą, kurioje M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, nutraukė. Teismas konstatavo, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos pateikimo teismui dienos pasibaigė nustatytas terminas administracinei nuobaudai skirti. Pažymėta, kad įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimu buvo nustatyta, jog išlieka nepaneigta M. P. gynybinė versija (b. l. 27–30).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010). Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalą kildina iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų neteisėtai surengtos pasalos bei neteisėto sulaikymo, tinkamai neįforminto ir nenustatyto pažeidimo objekto (cigarečių kiekio), tinkamai nesuformuluoto konkretaus kaltinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo tikslinimų ir pakeitimų, apribojimų žinoti, kuo konkrečiai buvo kaltinamas, ikiteisminio tyrimo vilkinimo bei Švenčionių rajono apylinkės teismo veiksmų, t. y. teisminio proceso vilkinimo, neteisėtai ilgai, be kaltės įrodymų, reikštų įtarimų ir vykdyto jo administracinio persekiojimo.

Pagrindinės VSAT funkcijos apibrėžiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnyje. Viena iš institucijos funkcijų yra užtikrinti pasienio teisinį režimą (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad VSAT pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas VSAT funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į VSAT ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai VSAT ar policijos įstaigai. Nustatyta, kad 2010-12-03–2010-12-05 Pavoverės užkardos pareigūnai tarnybą vykdė pagal Pavoverės užkardos vado 2012-12-03–2012-12-05 patvirtintus Pavoverės užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planus ir pasienio sargybos tarnybinius žiniaraščius (b. l. 99–106, 109–112). Siekdami nustatyti pareiškėjo asmens tapatybę ir išsiaiškinti, kodėl jis atvažiavo prie medžiotojų namelio, kuriame laikytos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pareigūnai, vykdydami savo funkcijas bei nepažeisdami teisės aktų nuostatų, atvesdino pareiškėją į Pavoverės užkardos tarnybines patalpas. Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad pasala buvo surengta dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo nelaikomi pagrįstais. M. P. nepagrįstai teigia, kad pasala buvo surengta dėl Pavoverės užkardos pareigūnų spėjimo apie galimą administracinį nusižengimą – medžiotojų namelyje galimai laikomo nedidelio kiekio kontrabandinių cigarečių. Kaip anksčiau minėta VSAT pareigūnai turėjo duomenų, kad Lietuvos Respublikos sieną kirtusio asmens pėdsakai baigėsi ties medžiotojų bokšteliu, todėl laukimas asmens, kuris ateis prie bokštelio galimai neteisėto krovinio gali parodyti asmenį, kuris neteisėtai perėjo valstybės sieną. Taigi, vykdant pasalą, teisės aktai nebuvo pažeisti. Kadangi Pavoverės užkardos pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, o jų neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, tačiau išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2012-12-03. BK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, remiantis Baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, tokia veika pripažįstama nesunkiu nusikaltimu, todėl ikiteisminis tyrimas nagrinėjimu atveju turėjo būti baigtas per 6 mėnesius. Vilniaus rajono prokuratūros 2012-10-29 nutarimu, praėjus 26 dienos nuo jo pradėjimo, ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo buvo sustabdytas, kadangi nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įvertinus šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju jis buvo vilkinamas. Be to, ikiteisminiame tyrime pareiškėjui įtarimai nepareikšti, todėl jis negalėjo nukentėti.

Vilniaus rajono prokuratūros prokuroro pavedimu, Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo tyrėja 2011-03-28/29 tarnybiniu pranešimu Pavoverės užkardos vadui perdavė baudžiamosios bylos Nr. 05-1-6226-10 medžiagą M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimui spręsti (b. l. 68). Įvertinus pažeidimų padarymo aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, medžiotojų bokštelio, kuriame buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, savininkui 2010-04-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymą (b. l. 14). Po to jis buvo du kartus papildomas (b. l. 15, 16, 18–20), o 2011-12-14 surašytas iš naujo.

2010-04-04 protokolo su papildymais turinys rodo, jog šis procesinis dokumentas buvo surašytas akivaizdžiai netinkamai. Protokolo netinkamumo faktas yra konstatuotas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-31 ir 2011-11-07 nutarimais. Švenčionių rajono apylinkės teismo vertinimai dėl protokolo surašymo trūkumų yra teisingi ir pagrįsti faktais. VSAT atstovai šių teismo dokumentų neskundė. VSAT kaip institucija ir jos atskiros rinktinės, kaip ir kiekviena kita institucija, kuriai ATPK 259¹ straipsnis suteikia teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, turi užtikrinti, kad ši pareiga būtų įgyvendinama tinkamai. Protokolo, pagal kurį neįmanoma pritaikyti administracinę atsakomybę, nes už prekių be Lietuvos Respublikos banderolių suradimą atsakomybė nenumatyta, surašymas yra pareigos tinkamai surašyti protokolą pažeidimas, o taip pat ir ATPK 260 ir 259¹ straipsnių pažeidimas.

Su pirminiu 2011-04-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 14). Jis taip pat buvo supažindintas su 2011-12-14 protokolu. M. P. nebuvo supažindintas su administracinių teisės pažeidimų protokolų 2011-05-16 ir 2011-05-27 papildymais ir taip pažeista ATPK 260 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. ATPK nenumato protokolo papildymu vadinamo procesinio dokumento surašymo galimybės. Protokolas ATPK yra suprantamas kaip vientisas dokumentas. Kodekse nenumatyto dokumento surašymas yra negalimas.

ATPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daiktai, rankinis bagažas, bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams. Iš 2010-12-05 asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolo (b. l. 10) matyti, kad asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas atlikti dalyvaujant dviem kviestiniams asmenims J. V. (J. V.) ir M. M., duomenų apie M. P. dalyvavimą skaičiuojant cigarečių pakelius nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tai buvo būtina daryti nedalyvaujant pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas ir daiktiniai įrodymai buvo pristatyti į Pavoverės užkardą, tai nebuvo jokių kliūčių šiuos daiktinius įrodymus tikrinti M. P. akivaizdoje.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis leidžia, kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

VSAT Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjos M. A. 2011-03-28 tarnybinis pranešimas, kuriuo Pavoverės užkardos vado prašoma spręsti klausimą dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį negalima laikyti sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, nes ikiteisminis tyrimas, susijęs su cigarečių gabenimu ar laikymu nebuvo pradėtas. Neteisėto valstybės sienos perėjimo nusikaltimas yra atskira veika, kurios požymiai sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje. Šioje baudžiamojoje byloje nėra priimtas nei vienas iš ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų.

Administracinis pažeidimas, kuris buvo inkriminuojamas pareiškėjui nėra trunkamasis ir paaiškėjo tą pačią dieną, kai jis ir buvo padarytas – 2010-12-03. Taigi paskutinė diena, kai išnyksta įstatyminė galimybė pareiškėjo atžvilgiu vykdyti administracinį persekiojimą yra 2011-12-03. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2011-06-03 ir iki šio termino pabaigos nebuvo pratęstas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-28 posėdžio administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-407-665/2011 protokole protokoline nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kadangi tą dieną terminas buvo pasibaigęs, tai jo pratęsimas neatitiko įstatymo nuostatų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-17 nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1494/2007, 2008-11-13 nutartį administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2010-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010 ir kt.). Taigi jau 2011-06-28 teismo posėdžio metu teismas privalėjo pareiškėjui iškeltą administracinę bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 7 punkto, numatančio, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai, pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-14 aprobuotame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose; Administracinių teismų praktika 7, pažymėta, kad „sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju – pasibaigė ir atnaujinama. Administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nenumatytas. Nepriimtina teismų praktika, kai pratęsiamas jau pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas“.

Teismas nevertina aplinkybės, ar buvo pagrindas pratęsti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Kaip jau minėta terminas pratęstas Švenčionių rajono apylinkės teismo protokoline nutartimi nepateikiant šio sprendimo priėmimo motyvų, dėl ko teismo motyvų vertinimas negalimas. Motyvų vertinimas nereikšmingas ir dėl to, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas apskritai neturėjo įstatyminio pagrindo pratęsti pasibaigusį administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visi veiksmai, kurie buvo pareiškėjo atžvilgiu atlikti nuo 2011-06-03, negalėjo būti atliekami. Nebuvo teisinio pagrindo priimti tolesnį administracinį pareiškėjo persekiojimą leidžiančių Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-407-665/2011 bei 2011-11-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-1183-405/2011, o taip pat vykdyti teisminio proceso Švenčionių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-89-665/2012. VSAT Vilniaus rinktinės Pavoverės užkarda neturėjo teisinio pagrindo vykdyti tolesnio administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir taip pat gavusi medžiagą savo žinion, turėjo bylą nutraukti dėl ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Apibendrinant nustatoma, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu atliekant veiksmus pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi netinkamai. VSAT Vilniaus rinktinė netinkamai surašė 2011-04-04 administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes daiktinius įrodymus tikrino nedalyvaujant pareiškėjui; administracinio teisės pažeidimo protokole akivaizdžiai nepakankamai nurodė pareiškėjo veiksmus bei kitus reikalingus bylos išnagrinėjimui duomenis; priėmė įstatymuose nenumatytus administracinių teisės pažeidimų protokolų 2011-05-16 ir 2011-05-27 papildymus, su kuriais nesupažindino pareiškėjo; esant ATPK 250 straipsnio 7 dalyje numatytam pagrindui nenutraukė administracinės bylos tyrimo ir toliau vykdė veiksmus pareiškėjo atžvilgiu – surašė 2011-12-14 protokolą, administracinio teisės pažeidimo bylą siuntė nagrinėti teismui. Švenčionių rajono apylinkės teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8-407-665/2011, negalėjo šioje byloje priimti nemotyvuotos protokolinės nutarties pratęsti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, kai šis terminas buvo pasibaigęs. Byla turėjo būti nutraukta ir Švenčionių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.8-1183-405/2011 ir Nr. A2.8-89-665/2012, o teisminis procesas nevykdomas. ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas turi būti aiškinamas kaip įstatyminis terminas leidžiantis vykdyti asmens persekiojimą dėl padarytos veikos.

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie tai, kad dėl atsakovų padarytų pažeidimų jam būtų sutrikdyta sveikata ar kiltų kitos dokumentais patvirtintos pasekmės. Apie dvejus metus trukęs pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas savaime sąlygoja neigiamus išgyvenimus. Kiekvienas nusikaltimo ar pažeidimo tyrimas sukelia asmeniui neigiamas emocijas ir baimę dėl pasekmių. Tuo labiau, kai tokia situacija tęsiasi ilgą laiko tarpą ir asmuo kaltinamas sunkiu pažeidimu, kuris jam gali sukelti skaudžias pasekmes, reputacijos pablogėjimą, santykių su artimaisiais, draugais, kaimynais pasikeitimą. Byloje nėra duomenų, kad patraukimas atsakomybėn būtų pareiškėjui įprastas dalykas, todėl jo padėtis vertinama kaip kiekvienam žmogui sukelianti ilgalaikius neigiamus išgyvenimus. Užfiksuoti 2010-12-03 administracinio teisės pažeidimo požymiai, kad Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės buvo rastos pareiškėjui priklausančioje patalpoje, nuo kurios jis vienintelis turi raktą, buvo akivaizdi vada apkaltinti pareiškėją administracinio teisės pažeidimo padarymu. Iš esmės šis persekiojimas galėjo trukti iki 2011-12-03, kadangi byla buvo pakankamai sudėtinga, Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo apklausta daug liudytojų, dėl ko galima teigti, jog buvo pagrindas taikyti ATPK 35 straipsnio 3 dalį ir terminą pratęsti iki vienerių metų. Tokiu būdu dėl 2010-12-03 užfiksuotų pažeidimo įrodymų pažeidėjas būtų turėjęs rūpintis vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, kat. 44.2.4.2; 44.5.2.5; Teismų praktika 27, pažymėjo, kad pagrindas, dėl ko asmuo buvo išteisintas, yra svarbus nustatant priteistinos žalos dydį. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais, t. y. bylą nutraukus dėl senaties. Pažeidimo požymių akivaizdumas bei bylos nutraukimas nereabilituojančiais pagrindais rodo, jog pareiškėjo prašoma neturtinės žalos suma yra iš esmės per didelė. Teismas daro išvadą, kad dėl teisės aktus pažeidžiančio administracinio teisės pažeidimo tyrimo protokolą surašiusioje įstaigoje bei teisminio nagrinėjimo metu žala turi būti vertinama po 100 Lt.

Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu padaryta žala priteisiama iš VSAT Ignalinos rinktinės. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 nustatyta, kad atstovais yra valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, Teisingumo ministerija – kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad žalą pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu padarė VSAT Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos pareigūnai. Vilniaus rinktinės Pavoverės užkarda nuo 2012-02-01 likviduota ir įsteigta Ignalinos rinktinės Pavoverės užkarda (VSAT vado 2011-11-22 įsakymas Nr. 4-956, b. l. 137-141). CK 6.128 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. VSAT vado 2011-11-22 įsakyme Nr. 4-956 nebuvo išspręstas klausimas dėl Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardos teisių ir pareigų perėmimo. Be to, šis subjektas neturėjo juridinio asmens teisių. Pagal VSAT atsiliepime pateiktą išaiškinimą už Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardos pareigūnų veiksmus atsakinga Ignalinos rinktinė. Teismas vadovaujasi VSAT, kai institucijos priėmusios įsakymą dėl Pavoverės užkardos teisių ir pareigų pasikeitimo, aiškinimu ir laiko VSAT vado 2011-11-22 įsakymą Nr. 4-956 sprendimu dėl Vilniaus rinktinės Pavoverės užkardos teisių ir pareigų perdavimo VSAT Ignalinos rinktinei.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 1 000 Lt teismo išlaidų. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jam ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Patirtoms bylinėjimosi išlaidos pagrįsti pareiškėjas pateikė 2012-03-27 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad M. P. atstovui advokatui Algiui Tursui (b. l. 31) už skundo surašymą sumokėjo 600 Lt (b. l. 155).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjui teikiant teisinę pagalbą, galiojo Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatęs 800 Lt MMA.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei sprendžiamų klausimų pobūdį, darytina išvada, kad 600 Lt suma už skundo surašymą laikytina pagrįsta. Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (patenkinta tik 2,2 procento pareiškėjo kelto reikalavimo), įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, M. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisiant 13,2 Lt teismo išlaidų atlyginimo. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.

Kadangi paduodamas skundą teismui, pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 32), t. y. sumokėjo žyminį mokestį, nors tokio pobūdžio skundus Administracinių bylų teisenos įstatymas priskiria neapmokestinamų skundų kategorijai, jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės, M. P. (M. P.) naudai priteisti 100 Lt (šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, M. P. (M. P.) naudai priteisti 100 Lt (šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės, M. P. (M. P.) naudai priteisti 6,6 Lt (šešis litus ir šešiasdešimt centų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, M. P. (M. P.) naudai priteisti 6,6 Lt (šešis litus ir šešiasdešimt centų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Grąžinti M. P. (M. P.) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt (šimto litų) žyminį mokestį (AB Swedbank 2012-03-27 mokėjimo kvitas į sąskaitą (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ir kitų atsakovų atžvilgiu skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė