- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1111-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03199-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-267-490/2015 pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė R. M., I. R., E. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininko sutuoktinė) R. P. prašė panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16040 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arba panaikinti 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16 039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies. Skunde nurodė, kad antstolė R. M. nepagrįstai išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipė į skolininko E. P. sutuoktinei priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje, neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19932-800/2015, kuria sutuoktinių bendras turtas buvo padalintas lygiomis dalimis. Pareiškėjos nuomone, antstolė, nukreipdama išieškojimą pagal E. P. asmeninę prievolę išieškotojai I. R., į jo bei jo sutuoktinės gaunamą po santuokos sudarymo darbo užmokestį, privalėjo iš skolininko E. P. darbo užmokesčio (pajamų) atimti pareiškėjai tenkančią dalį, ir tik nuo likusios dalies vykdyti išieškojimą, arba išieškojimą nukreipti tik į E. P. gaunamą darbo užmokestį bei kitas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas pajamas. Be to, Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartyje individualizavo skolininkui E. P. priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo su sutuoktine bendrame turte, tarp jo ir pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Minėta nutartimi Kauno apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad kita ½ dalis bendro sutuoktinių turto, tarp jo ir skolininko E. P. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, priklauso pareiškėjai. Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutartis tapo pagrindu iš skolininko E. P. gaunamo po santuokos sudarymo darbo užmokesčio (pajamų) atimti pareiškėjai tenkančią dalį, ir tik nuo likusios dalies vykdyti išieškojimą. Tačiau antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus, minėta Kauno apylinkės teismo nutartimi nesivadovavo, nepagrįstai išieškojimą nukreipė į visą skolininko gaunamą darbo užmokestį, tame tarpe ir į pareiškėjai priklausančią ½ darbo užmokesčio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
A. R. M. 2015-12-18 patvarkymu Nr. S-17 309 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-19932-800/2015, nustatė, kad skolininko E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P., nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Būtent minėta nutartimi teismas individualizavo skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. nustatė skolininko E. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2015-11-24 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-16 039 išieškojimas nukreiptas į skolininko E. P. darbo užmokestį UAB „Jūsų vizija“. Antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko (vieno iš sutuoktinių) prievolės pobūdžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko E. P. turima finansinė prievolė kreditorei I. R. laikytina ne jo asmenine, o bendra sutuoktinių (skolininko ir pareiškėjos) prievole. Pagal įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą nereikalaujama, jog skolininko pasirašytas vekselis turėtų būti pasirašytas ir jo sutuoktinio. Dėl to išieškojimo pagrindui (vekseliui) taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija – kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Kadangi kreditorės reikalavimo teisė kyla pagal neapmokėtą skolininko E. P. vekselį, kurį jis pasirašė būdamas santuokoje su pareiškėja, teismas laikė, jog vekselio pagrindu gauti pinigai buvo naudojami bendriems sutuoktinių (jų šeimos) interesams tenkinti, todėl pagal vekselį atsakomybės subjektu kreditorės atžvilgiu yra ne tik skolininkas, bet ir jo sutuoktinė.
Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje, teismas konstatavo, kad pagal kreditorei I. R. turimą prievolę išieškojimas gali būti vykdomas tiek iš visos skolininko E. P. asmeninio turto masės, taip pat iš turto, sutuoktinių valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas yra galimas iš viso skolininko E. P. darbo užmokesčio (kurio ½ dalį sudaro jo asmeninė nuosavybė, o kitą ½ dalį sudaro bendroji jungtinė nuosavybė su pareiškėja), taip pat iš ½ dalies pareiškėjos darbo užmokesčio, kuri laikytina bendrąją jungtine sutuoktinių, o ne asmenine pareiškėjos nuosavybe. Teismo vertinimu, kitoks nei nurodyta aiškinimas leistų sutuoktiniams, kaip asmenims, koordinuojantiems savo veiksmus tarpusavyje, piktnaudžiauti bendrosios jungtinės nuosavybės rėžimu.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog antstolė R. M. nepagrįstai skundžiamais patvarkymais išieškojimą nukreipė į visą skolininko E. P. gaunamą darbo užmokestį, tarp jo ir į pareiškėjai priklausančią ½ darbo užmokesčio dalį, laikytini nepagrįstais. Teismas sprendė, kad panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16 040 arba panaikinti 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16 039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodytų pajamų dalies, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja R. P. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių argumentų:
1. Apeliantė nebuvo civilinės bylos Nr. 2-983-945/2015, kurioje Kauno apylinkės teismas 2015-03-06 išdavė vykdomąjį raštą, proceso dalyve, šioje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas sutuoktinio E. P. prisiimtos turtinės prievolės pobūdis, tai yra nebuvo nagrinėjama, ar ši prievolė yra asmeninė E. P. ar bendra pareiškėjos ir skolininko prievolė. Atitinkamai ir vykdomajame dokumente E. P. prievolės pobūdis nebuvo nurodytas. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nustatinėti E. P. prievolės pobūdį, neturėjo pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjos teisių ir pareigų bei pripažinti ją atsakomybės pagal vekselį subjektu, o iš vekselio atsiradusią prievolę pripažinti bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Atitinkamai antstolė, nesant vykdomajame dokumente duomenų, jog E. P. prievolė yra sutuoktinių bendroji turtinė prievolė, neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausančią bendro turto dalį.
Šalies argumentai
2. Teismas netinkamai taikė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, dėl ko padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog vekselio pagrindu gauti pinigai buvo naudojami bendriems pareiškėjos ir skolininko (jų šeimos) interesams tenkinti ir, kad iš vekselio kilusi prievolė yra bendra.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013, išaiškino, kad „pagal vekselį pasiskolinti ir į bendrovės sąskaitą įnešti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, savo esme neatitinka bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiūros, eksploatacijos, remonto ir pan.) išlaidų sampratos (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.)“. Taigi, aplinkybė, kad skolininkas E. P. prievolę prisiėmė pasirašydamas vekselį, savaime nereiškia, kad ši prievolė yra bendra sutuoktinių turtinė prievolė. Visais atvejais konkrečioje byloje būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog prievolė laikytina bendra ar asmenine. Šiuo atveju nei vykdomojoje byloje, nei antstolės veiksmų teisėtumą nagrinėjamoje civilinėje byloje, tokių aplinkybių nustatinėti negalima. Atsižvelgiant taip pat į tai, kad Kauno apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte pareiškėja R. P. nėra įvardyta kaip skolininkė, skolininko E. P. prievolės pobūdis neatskleistas, Jonavos rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo iš vekselio kilusią E. P. prievolę pripažinti bendra sutuoktinių turtinę prievolę ir leisti antstolei vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios bendro turto dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. P. nurodo, kad sutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininko turima finansinė prievolė kreditorei laikytina ne jo asmenine, o bendra sutuoktinių (skolininko ir pareiškėjos) prievole. Kreditorės reikalavimo teisė kyla pagal neapmokėtą skolininko E. P. vekselį, kurį jis pasirašė būdamas santuokoje, todėl preziumuojama, jog vekselio pagrindu gauti pinigai buvo naudojami bendriems sutuoktinių (jų šeimos) interesams tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, pagal vekselį atsakomybės subjektu kreditorės atžvilgiu yra ne tik skolininkas, bet ir jo sutuoktinė - pareiškėja. Tai reiškia, jog pagal kreditorei turimą prievolę išieškojimas gali būti vykdomas iš visos skolininko E. P. asmeninio turto masės, taip pat iš turto, sutuoktinių valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Esamoje situacijoje išieškojimas yra galimas iš viso skolininko E. P. darbo užmokesčio, taip pat iš ½ dalies pareiškėjos darbo užmokesčio, kuri laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių, o ne asmenine pareiškėjos nuosavybe. Taigi, šiuo atveju antstolė pagrįstai vykdo išieškojimą iš skolininko E. P. asmeninio turto bei skolininko ir pareiškėjos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, o teismas pagrįstai šiuos skolos išieškojimo veiksmus pripažino teisėtais.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinės bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė R. M. 2015-03-18 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-983-945/2015 dėl 13 322,52 Eur skolos, 328,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 13 650,95 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-06-03 skolos sumokėjimo dienos, ir 990,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos I. R. naudai. 2015-05-18 Turto arešto aktu Nr. S-6848 areštuotas skolininko E. P. vardu registruotas turtas – transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos, turto arešto akte pažymint, kad turto vertė bus nustatyta faktiškai pateikus transporto priemonę apžiūrai. 2015-05-18 patvarkymais Nr. S-6850, Nr. S-6852 areštuotos skolininko 16768,77 Eur lėšos, esančios AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas. 2015-07-10 Turto arešto aktu Nr. S-9481 areštuotas skolininko E. P. sutuoktinės R. P. vardu registruotas turtas – žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2015-07-09 antstolė priėmė patvarkymą pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19932-800/2015 išieškotojos I. R. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. A. R. M. 2015-11-24 patvarkymu Nr. S-16039 pareikalavo iš UAB „Jūsų vizija“ išskaityti iš šioje bendrovėje dirbančio skolininko E. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, antstolė 2015-11-24 priėmė patvarkymą Nr. S-16040, kuriuo pareikalavo iš UADBB „Drauseta“ išieškoti iš šioje bendrovėje dirbančios skolininko sutuoktinės R. P. ½ dalies darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Pareiškėja (skolininkė sutuoktinė) R. P. skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą Nr. S-16040 arba panaikinti 2015-11-24 patvarkymą Nr. S-16039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ dalies E. P. darbo užmokesčio. Pareiškėjos nuomone, antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jai priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu E. P., tuo nevykdydama Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties. Pareiškėjos nuomone, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas yra laikoma bendrąja sutuoktinių nuosavybė, todėl 1/2 dalis sutuoktinio E. P. gaunamų pajamų priklauso ir jai. Be to, skola I. R. yra asmeninė skolininko E. P. prievolė.
Pirmosios instancijos teismas 2016-02-24 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, konstatavęs, jog skolininko E. P. turima finansinė prievolė kreditorei I. R. laikytina ne jo asmenine, o bendra sutuoktinių (skolininko ir pareiškėjos) prievole, todėl pagal kreditorei I. R. turimą prievolę išieškojimas gali būti vykdomas tiek iš visos skolininko E. P. asmeninio turto masės, taip pat iš turto, sutuoktinių valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pagrindo panaikinti skundžiamus patvarkymus nėra. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka.
Pažymėtina, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs išieškotojos I. R. prašymą, 2015-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19932-800/2015 nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015-11-10. Taigi įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutarčiai, kuria nustatyta kokia apeliantės darbo užmokesčio dalis priklausi jai, o kokia skolininkui E. P., gali būti atliekami tolimesni vykdymo veiksmai – išieškoma iš skolininkui E. P. priklausančio apeliantės R. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies (CPK 667 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad antstolės 2015-11-24 patvarkymas Nr. S-16040, kuriuo reikalaujama iš skolininko sutuoktinės R. P. ½ dalies darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį panaikinti.
Kaip minėta ankščiau, šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutartis yra reikšminga išieškojimo iš skolininko turto dalies vykdymui. Šia įsiteisėjusia nutartimi teismas nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ir ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darytina išvada, jog šiuo atveju, vykdant išieškojimą iš skolininko E. P. turto dalies, galimas išieškojimas tik iš jo paties ½ dalies ir iš ½ dalies pareiškėjos pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų pašalpų bei kitokių išmokų, nes remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu pareiškėjai priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų po santuokos sudarymo pajamų. Taigi antstolė, vykdydama išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjai priklausančią sutuoktinių bendro turto dalį, nes pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentus, kurių pagrindu ji prašė panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą Nr. S-16039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisės nustatinėti skolininko E. P. prievolės pobūdį, tuo pačiu nuspręsti dėl pareiškėjos teisių ir pareigų bei pripažinti ją atsakomybės pagal vekselį subjektu, o iš vekselio atsiradusią prievolę pripažinti bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendinio vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011, taip pat konstatavo, jog kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-983-945/2015 pareiškėja R. P. nėra įvardyta kaip skolininkė, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš vekselio kilusią E. P. prievolę pripažinti bendra sutuoktinių turtine prievole ir leisti antstolei vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios sutuoktinių bendro turto dalies.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, panaikintina pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dalyje panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies, ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas antstolės 2015-11-24 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-16039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą ji sumokėjo advokatų kontorai 338,80 Eur, prašo šias jos turėtas išlaidas priteisti iš apeliantės. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15–8.17 punktų nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas patenkintas iš dalies, suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteistina 169,40 Eur suma atlyginti išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. ).
Pareiškėjai iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos R. P. skundas dalyje panaikinti antstolės 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16039 toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės R. M. 2015-11-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16039 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje vykdomos išskaitos iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios ½ E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pajamų dalies.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 169,40 (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.