- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-471-479/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. S., A. I., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo, suinteresuoti asmenys Ž. S., A. I. (A. I.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo nutarties nevykdymo. Pareiškime nurodoma, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00972 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018, kuria nustatyta laikina tėvo A. I. bendravimo su sūnumi M. I. tvarka. Antstolė teigė, kad vaiko motina Ž. S. nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neleidžia A. I. bendrauti su sūnumi, todėl antstolė teismo prašė spręsti klausimą dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018 nevykdymo ir taikyti įstatyme numatytas sankcijas skolininkei Ž. S.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir skolininkei Ž. S. paskyrė 50 Eur baudą už teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties nevykdymą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018 dėl laikinos tėvo A. I. bendravimo su sūnumi M. I. tvarkos. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkė nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neteikia paaiškinimų dėl reikalavimų nevykdymo, todėl teismas konstatavo, kad už teismo nutarties nevykdymą skolininkei yra tikslinga paskirti vienkartinę 50 Eur dydžio baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Ž. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. spalio 15 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko tėvo elgesys nėra tinkamas, jis naudoja fizinį smurtą, todėl apeliantė bijo bendrauti su A. I. nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams.
3.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. I. vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, neteikia teismui bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų apie savo gaunamas pajamas.
3.3. Teismas neįvertino, jog dėl blogos turtinės padėties apeliantė neturi techninių galimybių naudotis internetu ir ryšio priemonėmis, todėl tai apsunkina vaiko ir tėvo bendravimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje pateiktu atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. spalio 15 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės Ž. S. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria buvo nutarta pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Dėl to nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria apeliantei paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vaiko tėvo elgesys nėra tinkamas, jis naudoja fizinį smurtą, todėl apeliantė bijo bendrauti su A. I. nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
8. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018, kuria buvo nustatyta laikina tėvo A. I. bendravimo su sūnumi M. I. tvarka. Šia teismo nutartimi buvo nustatyta A. I. teisė su vaiku M. I. bendrauti kas antrą savaitgalį, pradedant rugsėjo 1 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., rugsėjo 2 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., tėvui ir sūnui bendraujant dalyvauja vaiko mama – ieškovė Ž. S., vaikui susirgus, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių vaikas negali bendrauti su atsakovu, ieškovė kaip galima anksčiau informuoja apie tai atsakovą. Teismas taip pat leido ieškovei ir atsakovui bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, laiko, trukmės ir kitų sąlygų bei vietos. Be to, vaiko tėvui leista bendrauti su sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“), suderinus su ieškove konkretų tokio bendravimo laiką bei trukmę, tačiau ne daugiau kaip 5 kartus per savaitę, o ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas, kad toks bendravimas galėtų vykti. Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę gauti visą aktualią informaciją iš ieškovės apie sūnų jam būnant su motina. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Išnagrinėjęs Ž. S. atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.
10. Byloje yra pateiktas antstolės V. D. 2018 m. spalio 3 d. aktas dėl bendravimo su vaiku Nr. B-18-4-45, kuriame konstatuota, kad teismo nutartis, kuria nustatyta tėvo A. I. bendravimo su sūnumi M. I. tvarka, nėra vykdoma. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad išieškotojas A. I. pateikė antstolei rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog teismo nutartis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nėra tinkamai vykdoma (vykd. b. l. 8, 10-18). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei savo atskirajame skunde apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra vykdoma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vykdomojoje byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018.
11. Apeliantė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą iš esmės motyvuoja tuo, jog vaiko tėvo A. I. elgesys nėra tinkamas, apeliantė su sūnumi bijo bendrauti su vaiko tėvu nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos aplinkybės jau buvo nurodytos Ž. S. atskirajame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, tačiau įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-306-796/2019 buvo konstatuota, kad teismo nustatyta laikinoji vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, todėl nėra pagrindo iki teismo sprendimo priėmimo neleisti atsakovui bendrauti su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog šiuo metu faktinė situacija būtų pasikeitusi ir kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vaiko tėvo ir sūnaus bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė be svarbios priežasties nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantei pagrįstai buvo paskirta bauda.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.