- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-306-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11052-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- A. I.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo A. I. (A. I.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. I. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo A. I. priešieškinį ieškovei Ž. S., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. S. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. I. (M. I.), gimusiam (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi M. I. tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku M. I., gimusiu (duomenys neskelbtini) A. I. kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiima savo sūnų M. I. iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį; A. I. turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi M. I. visomis ryšių priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“), gauti visą aktualią informaciją apie sūnų jam būnant su motina.
4. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis, įvertinus tai, kad M. bus tik dveji metai, vaikas yra labai mažas, tėvą paskutinį kartą matė 2018 m. kovo 15 d., tikslinga būtų nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas A. I. bendrauja su sūnumi M. kas antrą savaitgalį, pradedant rugsėjo 1 d., nuo 15.30 val. iki 19.30 val. ir rugsėjo 2 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą. Bendravimas galimas viešoje vietoje (jei tarp tėvų kyla konfliktų) arba A. I. tėvų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Ieškovė Ž. S. atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovo A. I. prašymas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo A. I. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. I. tvarką: 1) atsakovas A. I. bendrauja su sūnumi M. I., gimusiu (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, pradedant rugsėjo 1 d., nuo 15.30 val. iki 19.30 val. ir rugsėjo 2 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., tėvui ir sūnui bendraujant dalyvauja vaiko mama – ieškovė Ž. S.; 2) vaikui susirgus, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių vaikas negali bendrauti su atsakovu, ieškovė Ž. S. kaip galima anksčiau informuoja apie tai atsakovą A. I.; 3) ieškovė Ž. S. ir atsakovas A. I. gali bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, laiko, trukmės ir kitų sąlygų bei vietos; 4) atsakovas A. I. bendrauja su sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“), suderinęs su ieškove Ž. S. konkretų tokio bendravimo laiką bei trukmę, tačiau ne daugiau kaip 5 kartus per savaitę; ieškovė privalo sudaryti sąlygas sūnui, kad toks bendravimas galėtų vykti; taip pat atsakovas turi teisę gauti visą aktualią informaciją iš ieškovės apie sūnų jam būnant su motina. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
7. Teismas nustatė, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
8. Abiejų tėvų pareiga yra, net ir iškilus didelių tarpusavio nesutarimų, dėti pastangas, kad vaikas nepatirtų psichologinės įtampos dėl suaugusiųjų konfliktų ir vaiko interesai būtų laikomi prioritetiniais, kurių vienas iš pagrindinių elementų yra vaiko sveikata ir saugi emocinė aplinka augti bei tobulėti. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadas, sprendė, jog tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant stabilizuoti vaiko režimą ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus bei į jo amžių, t. y. kad jam nėra nė dviejų metų, o ne į šalių poreikius, įvertinęs atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė Ž. S. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir patenkinti jos atskirąjį skundą; išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) tyrėjos I. D. medžiagą (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sužinojo 2018 rugsėjo 2 d., kadangi ieškovės advokatas atostogavo (nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d.) ir nebuvo tinkamai pranešta, nebuvo pateiktas atsiliepimas į atsakovo prašymą.
10.2. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
10.3. Atsakovas įvairiai vilkina bylos nagrinėjama. Iki šiol nepaneigtas ieškovės argumentas ir baimė dėl atsakovo netinkamo elgesio buityje, fizinio smurto pavartojimo, asmens ir vaiko terorizavimo. Ieškovė su vaiku bijo bendrauti su atsakovu nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, lopšelio-darželio psichologui ir (ar) kitiems specialistams.
10.4. Atsakovas neįvykdė visų teismo reikalavimų, nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie savo pajamas, atsakovo ir jo tėvų sveikatą, (ne)piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, kad atsakovas išklausė kursus ir jo elgesys pasitaisė.
10.5. Nepilnametis vaikas 5 darbo dienas lanko lopšelį-darželį, todėl ieškovė negalės įvykdyti teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kadangi pati irgi dirbs. Vaikas ir vaiko motina negali naudotis naujomis ryšio priemonėmis, nes neturi finansinių galimybių.
10.6. Atsakovas materialiai nepadeda ieškovei, jo elgesys iki šiol agresyvus, nepagarbus, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemonės netikslinga, be to, šalims žinoma teismo posėdžio data ir ginčas bus išspręstas artimiausiu metu.
10.7. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje pateikė tik preliminarią išvadą.
10.8. Nors atsakovas pateikė teismui prašymą ir tėvų sutikimą dėl bendravimo su vaiku, tačiau ieškovė priversta aiškintis dėl jų santykių Klaipėdos apskrities VPK tyrėjai I. D., todėl teismui pateikiamas prašymas išreikalauti ir pridėti medžiagą (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalį).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti CK laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovą A. I. prašymą, nustatė jam teisę su vaiku M. I. bendrauti kas antrą savaitgalį, pradedant rugsėjo 1 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., rugsėjo 2 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., tėvui ir sūnui bendraujant dalyvauja vaiko mama – ieškovė Ž. S., vaikui susirgus, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių vaikas negali bendrauti su atsakovu, ieškovė kaip galima anksčiau informuoja apie tai atsakovą. Pirmosios instancijos teismas taip pat leido ieškovei ir atsakovui bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, laiko, trukmės ir kitų sąlygų bei vietos. Taip pat atsakovui leista bendrauti su sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“), suderinus su ieškove konkretų tokio bendravimo laiką bei trukmę, tačiau ne daugiau kaip 5 kartus per savaitę, o ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas, kad toks bendravimas galėtų vykti. Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę gauti visą aktualią informaciją iš ieškovės apie sūnų jam būnant su motina. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
17. Apeliantė Ž. S. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo jas panaikinti. Apeliantė nurodo, jog atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad apeliantė su vaiku bijo bendrauti su atsakovu nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, lopšelio-darželio psichologui ir (ar) kitiems specialistams. Taip pat teigia, kad vaikas ir vaiko motina negali naudotis naujomis ryšio priemonėmis, nes neturi finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kritiškai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo ir sūnaus bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jam neigiamą poveikį, todėl, pagal šioje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo iki teismo sprendimo byloje priėmimo neleisti atsakovui bendrauti su sūnumi. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog nepilnametis vaikas yra tik 2 metų amžiaus, jis seniai nesimatė su tėvu, pagrįstai nustatė, kad atsakovo ir vaiko susitikimų metu turėtų dalyvauti ieškovė, kuri užtikrins vaiko emocinį saugumą.
20. Apeliantė atskirajame skundė pateikė prašymą – išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos I. D. ir prie bylos pridėti ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas pateikė teismui prašymą ir tėvų sutikimą dėl bendravimo su vaiku, tačiau ieškovė priversta aiškintis dėl jų santykių Klaipėdos apskrities VPK tyrėjai I. D.. Byloje nustatyta, jog apeliantės prašoma prie bylos pridėti medžiaga (duomenys neskelbtini) yra išreikalauta civilinėje byloje nagrinėjant ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Iš byloje esančios medžiagos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiaga (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl Ž. S. veiksmų grasinant jai ir reikalaujant grąžinti 5 000 EUR sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) dėl įtariamojo A. I. ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja Ž. S.. Atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
21. Visos anksčiau nustatytos aplinkybės patvirtina sudėtingus šalių tarpusavio santykius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų, jog būtų taikytas smurtas prieš nepilnametį vaiką. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvada, kurioje nurodyta, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. I. tvarką, siekiant stabilizuoti vaiko režimą bei užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Sutiktina su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadoje nurodytu teiginiu, jog aplinkybė, kad tarp tėvų vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi kiek įmanoma mažiau paliesti bei paveikti nepilnametį vaiką, nusistovėjusį nepilnamečio vaiko gyvenimo būdą, aplinką, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas, tai tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad atsakovas kenkia vaiko interesams.
22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nepilnametis vaikas 5 darbo dienas lanko lopšelį-darželį, todėl ieškovė negalės įvykdyti teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kadangi pati irgi dirbs. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji šiuo metu dirba, kad jos darbo grafikas neleis vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, vaiko ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymas taip pat netrukdo nustatytam bendravimui, kadangi nustatytoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nurodyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, todėl šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą atsakovo su nepilnamečiu vaiku laikiną bendravimo tvarką, kuri atitinka geriausius vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pagal ieškovės siūlymą panaikinti nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė grėsmės geriausiems vaiko interesams, todėl nėra teisinio pagrindo keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių vaikui dėl bendravimo su tėvu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
25. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl galimo bylos nagrinėjimo vilkinimo, dėl atsakovo teismo reikalavimų neįvykdymo) kaip nesusijusių su apeliacijos objektu (CPK 178, 338 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018 palikti nepakeistą.