Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Nemniasevienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teisme duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys: antstolė Greta Žutautė, antstolė Elena Miliauskienė, antstolis Svajūnas Degimas, „GelvoraSergel“, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“ ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei vėliau su patikslintu ieškiniu, prašydama, pirma, ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 9, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Antra, santuoką nutraukus, ieškovei D. R. palikti santuokinę pavardę „R.“. Trečia, nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Ketvirta, nustatyti atsakovo A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: vaiko tėvas A. R. be jokių apribojimų gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi D. R. bei dalyvauti vaiko auklėjime. 1. Ne vėliau, kaip prieš dvi dienas telefoniniu skambučiu ar žinute, atsakovas vaiko tėvas A. R. suderina su ieškove, vaiko motina D. R., apie norą susitikti su sūnumi D., nurodant susitikimo datą laiką ir trukmę. 2. Vaiko tėvui pageidaujant, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis. 3. Vaiko tėvui, atsakovui pageidaujant, jis pasiima nepilnametį sūnų D. iš vaiko gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kas mėnesį, kas antrą savaitę, šeštadieniais nuo 14.00 val. ir grąžino vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, nepažeidžiant vaiko interesų. Penkta, iš atsakovo A. R. nepilnamečiui sūnui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šešta, iš atsakovo A. R. jo nepilnamečiui sūnui D. R. priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 7200,00 Eur už tris metus, už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 2 d. Septinta, uzufrukto teise ieškovę D. R. paskirti nepilnamečiui sūnui D. R. priteistų lėšų jo išlaikymui, tvarkytoja. Aštunta, iš atsakovo A. R. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Devinta, atsakovui A. R. priteisti kreditorinius likusius įsiskolinimus, kurių išieškojimas jau yra vykdomas antstolės Gretos Žutautės pagal vykdomąsias bylas, tretiesiems asmenims: UAB „Gelvora“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei iš atsakovo A. R. priteisti likusius kreditorinius įsiskolinimus, kurių išieškojimas yra vykdomas pas antstolę Eleną Miliauskienę kreditoriams: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat iš atsakovo priteisti kreditorinį įsiskolinimą UAB „Julianus Inkaso“, kurio išieškojimas yra vykdomas pas antstolį Svajūno Degimą, kadangi tai nėra solidari sutuoktinių prievolė, o tik yra vieno sutuoktinio, atsakovo A. R. prievolė, ir vykdoma antstolių iniciatyva nurodytų išieškotojų – kreditorių naudai.

Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, jog su nepilnamečiu sūnumi D. R. 2017 m. gegužės 27 d. persikėlė gyventi pas ieškovės senelius ir ten iki šiol gyvena. Ieškovė su atsakovu nuo 2017 m. gegužės 27 d. gyvena atskirai ir su juo nebepalaiko jokių santuokinių ryšių bei nuo tada sutuoktinis iš viso materialiai neskiria lėšų šeimos ir savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir jo nelanko. Mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovei reikėjo įdėti daugiau pastangų, kad sutuoktiniai geriau tarpusavyje sutartų ir kai kuriais momentais reikėjo nusileisti sutuoktiniui ir gal tada būtų išsaugoję šeimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė, jog neprieštarauja, kad prievolės biudžetui būtų pripažintos asmeninėmis, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Tretieji asmenys UAB „Julianus Inkaso“ ir „GelvoraSergel“, UAB, pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Tretieji asmenys antstolė Greta Žutautė, antstolė Elena Miliauskienė, antstolis Svajūnas Degimas ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškovė D. R. ir jos atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog nuo 2017 m. gegužės 27 d. ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Šiuo metu nedirba, jos pajamos per mėnesį yra 160,00 Eur. Visi skoliniai įsipareigojimai yra sutuoktinio.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jūratė Nemniasevienė nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, santuokinių pavardžių

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeiminio gyvenimo klausimus.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovei prašant paliktina jos santuokinė pavardė „R.“.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, jų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Nustatyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį yra 430,00 Eur, kurių didžiąją dalį sudaro maistas, higienos prekės, rūbai, avalynė, medikamentai, išlaidos už ugdymą ir kt. Ieškovė nėra dirbanti, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda ieškovės seneliai, kurių bute ieškovė su nepilnamečiu vaiku ir gyvena. Pagal gautus duomenis iš registrų, nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nei kilnojamojo turto, nei nekilnojamojo turto neturi, atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti pirmiau, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teismas taip pat pirmenybę teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. D. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, ugdymo priemonės ir kt. Teismas, atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį, į realias galimybės teikti išlaikymą, į galimybę gauti didesnes pajamas, jog atsakovas yra jauno amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti nėra, todėl išlaikymo mėnesinis dydis priteistinas 200,00 eurų per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės.??? ???Primintina, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 2 d., todėl ieškovė prašo priteisti neteiktą išlaikymą nepilnamečiui sūnui už tris metus, taigi, byloje nesant duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už tris metus, skaičiuojant po 200,00 Eur, iš viso 7200,00 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą bei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.

Dėl turto padalijimo ir sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams vykdymo

Ieškovė ir atsakovas neturi registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstoliai Greta Žutautė, Elena Miliauskienė ir Svajūnas Degimas vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo išieškotojų – trečiųjų asmenų – GelvoraSergel, UAB, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš skolininko – atsakovo A. R..

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog

prievolė UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2-5806-1031/2021;

prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-65596;

prievolė „GelvoraSergel“, UAB, j. a. k. 125164834, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-3194-853/2017;

prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-60529;

prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. T-10-215/2015;

prievolė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-164-215/2014, yra asmeninės atsakovo prievolės.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

2022 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 28 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2022 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui priėmus sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2724-9851 dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, buvo paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 310,00 Eur išlaidų advokato pagalbai ir kitoms su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusioms išlaidos apmokėti. Kadangi ieškinio reikalavimai – tenkintini, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei atlygintinos visiškai. Iš atsakovo priteistina 310,00 Eur suma į valstybės biudžetą.

Be to, ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 406,00 Eur (200,00 Eur x 12 x 3 proc. = 72,00 Eur (dėl išlaikymo priteisimo), 7200,00 Eur x 3 proc. = 216,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimo), 118,00 Eur (dėl santuokos nutraukimo) CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Todėl iš atsakovo išieškotinas į valstybės biudžetą 406,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 9, tarp sutuoktinių D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti jos santuokinę pavardę – „R.“, o A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), – „R.“.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022 m. kovo 28 d., iki jo pilnametystės po 200,00 eurų (du šimtus eurų) periodines išmokas kiekvieną mėnesį.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus, tai yra 7200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove D. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

– vaiko tėvas A. R. be jokių apribojimų gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi D. R. bei dalyvauti vaiko auklėjime.

– Ne vėliau, kaip prieš dvi dienas telefoniniu skambučiu ar žinute, atsakovas vaiko tėvas A. R. suderina su ieškove, vaiko motina D. R., apie norą susitikti su sūnumi D., nurodant susitikimo datą laiką ir trukmę.

– Vaiko tėvui pageidaujant, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis.

– Vaiko tėvui, atsakovui pageidaujant, jis pasiima nepilnametį sūnų D. iš vaiko gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kas mėnesį, kas antrą savaitę, šeštadieniais nuo 14.00 val. ir grąžino vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, nepažeidžiant vaiko interesų.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

– prievolė UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2-5806-1031/2021;

– prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-65596;

– prievolė „GelvoraSergel“, UAB, j. a. k. 125164834, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-3194-853/2017;

– prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-60529;

– prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. T-10-215/2015;

– prievolė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-164-215/2014,

yra asmeninės atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolės ir jas asmeniškai grąžina atsakovas.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 406,00 Eur (keturis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.