Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. , Mažeikiuose, nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, 2012-03-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. m. sausio 6 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – prie Mažeikių autobusų stoties, adresu Respublikos g. 17, Mažeikiai, kitų žmonių akivaizdoje, prikibo prie einančio nukentėjusiojo R. R., kviesdamas jį pasikalbėti, nukentėjusiajam sustojus, jis trenkė R. R. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio, jam buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kas nukentėjusiajam R. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes įvykį matę žmonės buvo šokiruoti ir išgąsdinti.

Kaltinamasis A. R. apklaustas teisme savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad buvo autobusų stotyje. Jo buvusi mergina pradėjo draugauti su Renaldu, todėl norėjo su juo pakalbėti, kodėl išskyrė juos. Jis trenkė R ranka į veidą, R nugriuvo, paskui jį pakėlė, nušluostė veidą ir jį kiti nuvedė į namus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti žalą, tačiau mano, kad neturtinė žala yra per didelė.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė J. A. sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 5000 litų.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nepilnametis nukentėjusysis R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 6 dieną jis su draugais R. Ž., L. B. ir K vaikščiojo po Mažeikių senamiestį. Atėjo netoli autobusų stoties ir jau ėjo link namų. Šalia autobusų stoties esančioje autobusų stotelėje pamatė stovinčius A. R., Š, kurio pavardės nežino, ir kažkokią nepažįstamą merginą. Prie jo priėjo A. R., pasisveikino, paduodamas ranką, ir paklausė: “Kaip dabar kalbėsim?“. J. A. atsakė, kad nežino. Tada prie jo priėjo A draugas Š su mergina ir jie abu pasakė, kad A „duotų į galvą“. A atsisuko į jį ir pasakė: „Einame pakalbėti“. J. A. atsakė, kad neturi ką su juo kalbėti. T. A. kumščiu trenkė jam į galvą, nuo to smūgio jis nugriuvo ir nieko daugiau nepamena. Kaip suprato, buvo netekęs sąmonės. Jis nepamena net to momento, kaip ir su kuo parėjo į namus. Kai parėjo namo, tai pamena, kad namuose buvo mama, kuri išsigando jį pamačiusi, paskambino į greitąją pagalbą, jį išvežė į priėmimo skyrių, apžiūrėjo ir paleido gydytis ambulatoriškai. Grįžus namo jam skaudėjo galvą, pykino, buvo nubrozdintas ir sutinęs veidas, kaktoje buvo gumbas. Su mama jis kitą dieną ėjo pas šeimos gydytoją, kuri išrašė jam siuntimą gultis į ligoninę. Iš ligoninės jį paleido 2014-01-14. Su A. R. po to karto susitikęs nebuvo, jis po suduoto smūgio net neatsiprašė, todėl norėtų, kad jis už savo veiksmus atsakytų pagal įstatymą (11 b. l.).

Liudytoja J. A., kuri yra ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 6 d., apie 19.10 val., į namus sugrįžo sūnus R. R., kurio veido dešinioji pusė buvo nubrozdinta, nosis sutinusi, virš antakio buvo didelis gumbas. Sūnus pasakė, kad jį sumušė A. R. dėl to, kad jis bendrauja su R. Ž.. Ji iš karto iškvietė greitąją pagalbą, nes sūnui labai skaudėjo galvą, jis nelabai orientavosi aplinkoje, minėjo, kad jį sumušė prie autobusų stoties, sakė, kad jį kažkas iš draugų palydėjo namo. Sūnus sakė, kad po vieno suduoto smūgio jis prarado sąmonę. Tiek ji pati, tiek sūnus iki šiol jaučia nerimą, sūnus dar jaučia ir skausmą. Sūnus į namus grįžo visas murzinas, jo striukė buvo murzina. Tiek sūnui, tiek jai padaryta moralinė žala, jai padaryta ir turtinė žala, o sūnui - ir fizinė žala. Padarytą žalą ji įvertina 10.000 litų (9-10 b. l.).

Nepilnametis liudytojas L. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį, dienos neprisimena, jis su draugais R. R., R. Ž., K. V. vaikščiojo po Mažeikių senamiestį ir buvo nuėję netoli autobusų stoties. Šalia autobusų stoties esančioje stotelėje pamatė, kad stovi du nepažįstami vaikinai ir mergina. Kai ėjo pro juos, R vienas iš vaikinų pasakė, kad nori su juo pakalbėti, tai R pasiliko, o jis su R ir K paėjo keletą metrų į priekį ir sustojo palaukti R. Stovint jis pamatė, kad nepažįstamas vaikinas sudavė vieną smūgį R į veidą, nuo suduoto smūgio R nugriuvo ant gatvės. Jis su K ir R stovėjo ir niekur nėjo, nes patys bijojo, be to prie stotelės stovėjo ir tas kitas nepažįstamas vaikinas su mergina, nors jie nebuvo priėję prie R ir to kito vaikino, kuris sudavė smūgį R. Po to, kai vaikinas sudavė R smūgį, jis pakėlė R nuo žemės, jam davė savo bliuzoną, kad R nusišluostytų veidą. R sėdint ir jau nusivalius veidą, tas vaikinas Renaldo atsiprašė, jam padavė ranką, po to nuėjo prie stotelės pas savo draugus. R atėjo prie jų ir visi ėjo link namų. Einant link namų R nieko nekalbėjo, tik atėjus netoli R namų, jis jų klausinėjo, kas čia buvo, nes jis nieko neprisiminė. J. R. papasakojo, kad jam sudavė smūgį. R nuėjo namo, jis su mergaitėmis irgi išėjo į namus. Vėliau jis iš R sužinojo, kad R po šio įvykio atsigulė į ligoninę (38 b. l.).

Nepilnametė liudytoja R. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 6 dieną, ji su draugais K. V., L. B. ir R. R. vaikščiojo po Mažeikių senamiestį ir buvo nuėję prie autobusų stoties. Šalia autobusų stoties esančioje stotelėje pamatė, kad stovi A. R. su nepažįstamu vaikinu ir mergina, vardu E. Einant pro juos, A. R. pasikvietė R pasikalbėti, o ji su L. B. ir K. V. nuėjo į priekį, kad palauktų R Ji atsisuko pažiūrėti į R ir pamatė, kad jis guli ant gatvės, o A. R. jį kelia. K. A. suduotų smūgį R, ji nematė. R atsikėlė ir atėjo prie jų. Kartu parėjo iki R namų ir po to išsiskyrė. R pasakojo, kad jis nieko nepamena, nes buvo praradęs sąmonę. Kitą dieną R jai parašė SMS, kad jį paguldė į ligoninę. Ji ėjo du kartus į ligoninę jo aplankyti, matė, kad jo veidas buvo nubrozdintas, sutinęs, akis buvo mėlyna. K. A. sumušė R, ji nežino (39 b. l.).

Nepilnametė liudytoja K. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 6 d. ji su draugais R. Ž., L. B. ir R. R. vaikščiojo po Mažeikių senamiestį ir atėjo prie autobusų stoties. Prie autobusų stoties esančioje autobusų stotelėje stovėjo jai nepažįstami du vaikinai ir mergina. Dar nepriėjus prie šių asmenų, prie Robertos draugo Renaldo priėjo vienas iš vaikinų, apie kurį vėliau jai R pasakė, kad su juo prieš tai draugavo. V. R. pasakė, kad eitų su juo pasikalbėti, R atsakė: „Einam“, tačiau tuo momentu jis nusisuko ir tas vaikinas stipriai kumščiu trenkė jam į veidą, o R nuo smūgio nugriuvo ant gatvės. Tada tas vaikinas R pakėlė ir pasodinęs savo megztiniu šluostė jam veidą. Kitas nepažįstamas vaikinas su mergina stovėjo toliau ir priėjęs nebuvo. Einant namo R nieko nekalbėjo, jo viena veido pusė buvo nubrozdinta (37 b. l.).

L. Š. J apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį, dienos nebeprisimena, jis ruošėsi važiuoti į Viekšnius ir jo pažįstami A. R. bei E. R. jį palydėjo iki Mažeikių autobusų stoties. Jie stovėjo šalia autobusų stoties esančioje stotelėje ir laukė atvažiuojančio autobuso. Pro šalį ėjo kažkokie vaikinai ir merginos, jų nepažinojo, bet pamatė, kad A prie vieno iš jų priėjo, o jis su E liko stovėti autobusų stotelėje. Pamatė, kad A sudavė vieną smūgį vienam vaikinui į veidą, o vaikinas po smūgio nugriuvo ant gatvės. Kai vaikinas nugriuvo, jis priėjo arčiau ir A pasakė, ką jis daro, kad nebelįstų prie to vaikino, tai A pasakė, kad jį dar pakels. A kėlė vaikiną, o jis tada nuėjo atgal į stotelę pas E. Po to jis matė, kad A, pasodinęs vaikiną ant suoliuko ir nusimovęs savo džemperį ar megztinį, jam nuvalė veidą ir girdėjo, kad A to vaikino atsiprašė, sakė, kad nepyktų, kad šitaip žiauriai jis nenorėjo padaryti. Vaikinas atsistojo ir nuėjo. K. A. sudavė smūgį tam vaikinui, nežino. Kai vėliau A paklausė, kodėl jis šitaip pasielgė, tai A pasakė, kad šitaip reikėjo dėl merginos (40 b. l.).

Liudytoja E. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 6 dieną, vakare, galėjo būti apie 18.00 val., ji su pažįstamais A. R. ir Š. J. stovėjo autobusų stotelėje, kuri yra netoli Mažeikių autobusų stoties, nes su A atlydėjo Š, kuris turėjo važiuoti į Viekšnius. A pamatė, kad pareina R su draugais, ir jis pradėjo eiti link jų. Priėjęs prie R, A kažką jam pasakė. Renaldo draugai paėjo keletą metrų į priekį ir sustojo, o R liko su A dviese ir ji pamatė, kad A kumščiu sudavė R vieną smūgį į veidą ir R nuo suduoto smūgio nugriuvo ant gatvės. K. R. nugriuvo ant gatvės, tai ji su Š priėjo prie vaikinų. A pakėlė R, jį pasodino ant suoliuko ir nusimovęs savo megztinį R nuvalė veidą, nes jis buvo visas purvinas. A atsiprašė R, padavė jam ranką, tada R dar kelias minutes pasėdėjo, po to atsistojo ir nieko nesakęs nuėjo. K. A. sudavė smūgį R, ji nežino (41 b. l.)

Iš byloje esančio 2014-01-07 J. A. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į policijos komisariatą, nes 2014-01-06, apie 19.10 val., į namus sugrįžo jos nepilnametis sūnus R. R., kuris buvo sumuštas. Sūnus sakė, kad jį sumušė A. R. už tai, kad jis bendrauja su R. Ž. (8 b. l.).

Iš byloje esančios 2014-02-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 192/14(04) matyti, kad R. R. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje veido pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. R. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (23 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad J. A. tyrimui pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose nufotografuotas R. R. po įvykio, matosi veido sužalojimai (18-20 b. l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. spalio 9 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje anksčiau minėtų įrodymų visetą, nustatyta, kad kaltinamasis A. R. viešoje vietoje nukentėjusiajam R. R. sudavė smūgius į galvą, nuo kurio nukentėjęs nugriuvo ant žemės, dėl ko jis buvo gydytas ligoninėje, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, smūgis suduotas kitų žmonių akivaizdoje.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimas, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, baustas administracine tvarka, šiuo metu pradėjo dirbti.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis R. R. dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 731,72 Lt (30-32 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri posėdžio metu jį sumažino iki 5000 litų. Tačiau pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo A. R. padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad šiuo metu jokių pasekmių nejaučia, vaistų nevartoja, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti priteistinas tenkinant ieškinį dalinai ir priteisiant 2000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose.

A. R. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos skyrių (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Įspėti A. R., jei jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. R. 731,72 (septynis šimtus trisdešimt vieną litą 72 ct) išlaidų už nukentėjusiojo R. B. gydymą.

Tenkinti dalinai nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės J. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo A. R. 2000,00 (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

A. R. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.