- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- I-471-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01847-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Šiaulių tarnybos 2013-11-15 sprendimo Nr. SP-3690-(7.2505) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. skundu prašo panaikinti atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-15 sprendimą Nr. SP-3690-(7.2505) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“, kuriuo atsisakyta jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog jam reikalinga antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. I-74-903/2013, kurioje jis yra kaltinamasis. Nurodo, jog Klaipėdos tarnybos 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-288-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas J. D., kuris su juo nebendravo ir teisinės pagalbos neteikė, todėl 2013-03-28 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-20-13 advokatas pakeistas ir paskirtas advokatas P. M. Teigia, jog ir advokatas P. M. antrinės teisinės pagalbos jam neteikė, todėl 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-35-13 paskirtas advokatas V. J. Nurodo, jog dėl advokato pakeitimo padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (adm. byla Nr. I-1146-243/2013). Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1350-162/2013 panaikino Šiaulių tarnybos 2013-09-02 sprendimą Nr. SP-2786-(7.2505) ir įpareigojo iš naujo nagrinėti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 ir kad ginčijamu 2013-11-15 sprendimu Nr. SP-3690-(7.2505) Šiaulių tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Argumentuoja, jog teismo posėdžiai baudžiamojoje byloje atidedami dėl to, kad jis neturi gynėjo, nors tokią teisę jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Teigia, jog tai, kad vilkinamas sprendimo priėmimas, jam ir valstybei daroma didelė materialinė ir moralinė žala, užkertamas kelias pasinaudoti teise į gynybą, o Šiaulių tarnybos sprendimas grindžiamas nepagrįstais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymi, jog pareiškėjas skunde dėsto klaidinančias faktines aplinkybes nurodydamas, jog ginčijamas Šiaulių tarnybos sprendimas priimtas dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje nesuteikimo. Nurodo, jog skundžiamu 2013-11-15 sprendimu Nr. SP-3690-(7.2505) pareiškėjui nesuteikta teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kurioje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-12-19 sprendimas. Nurodo, jog administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 ir advokato pakeitimo klausimas, todėl pareiškėjas reiškia tapatų reikalavimą. Argumentuoja, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 pareiškėjui 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-288-13 suteikta antrinė teisinė pagalba, du kartus pakeisti teisinę pagalbą teikiantys advokatai, o vėliau jo paties prašymu Klaipėdos tarnybos 2013-05-29 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-9-13 antrinės teisinės pagalbos teikimas paliktas dalyje dėl pareiškėjo atleidimo 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir proceso išlaidų mokėjimo ir antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje teikiama pagal šį sprendimą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-25 įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1350-162/2013 buvo sprendžiamas ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013 ir Šiaulių tarnyba įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013-08-28 prašymą. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą iš naujo ginčijamu Šiaulių tarnybos 2013-11-15 sprendimu Nr. SP-3690-(7.2505) J. S. nesuteikta antrinė teisinė pagalba tuo pagrindu, jog jau yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Atsakovės teigimu, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis ir nėra civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų LR CK 6.246 – 6.250 straipsniuose (b.l. 16-18).
Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas neneigia. Nurodo, jog pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau nei 3 bylose, todėl vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, teisinė pagalba jam nebesuteikta. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog nepakanka abstraktaus pareiškimo, kad padaryta neturtinė žala ir kad žalą pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (b.l. 13-15).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Šiaulių tarnyba) 2013-11-15 sprendimo Nr. SP-3690-(7.2505) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (b.l. 6-7) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Klaipėdos tarnyba) priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi skundžiama sprendimo priėmimo metu 2012-06-30 iki 2014-01-01).
Iš ginčijamo Šiaulių tarnybos sprendimo turinio ir bylos duomenų matyti, jog sprendimas priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1350-162/2013, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo J. S. prašymą, gautą 2013-08-28 reg. Nr. PR-2505-(7.2505), suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kurioje pareiškėjas be kitų reikalavimų ginčijo Klaipėdos tarnybos veiksmus dėl paskirto advokato jam atstovauti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 nepakeitimo (b.l. 6-7, 30-39). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nors pareiškėjas skundą argumentuoja ir siekia antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013, tačiau ginčydamas Šiaulių tarnybos 2013-11-15 sprendimą, neteisingai dėsto faktines aplinkybes, nes ginčijamas Šiaulių tarnybos sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-15 sprendimas Nr. SP-3690-(7.2505) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t. y. atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes ji jau teikiama daugiau kaip 3 bylose.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, numatytais atvejais ir tvarka, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Tai reiškia, jog net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010 ir kt.). Vienas iš tokių ribojimų yra įtvirtintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, kuriuo ginčijamą sprendimą pagrindė Šiaulių tarnyba. Šioje teisės normoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiškia 4 ir daugiau bylų, į minėtą bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka (Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (administracinės bylos Nr. A146-2009/2012; A525-1631/2012; A602-2130/2012 ir kt.). Ginčijamame Šiaulių tarnybos sprendime nurodyta, jog jo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 4 bylose: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 (naujas Nr. 2-162-433/2014), suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog byla nėra išnagrinėta; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 (naujas Nr. 2-7993-608/2014), suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014-03-19 paskirtas parengiamasis posėdis, t. y. byla nėra išnagrinėta; 3) Klaipėdos tarnybos 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 1A-880-255/2013, naujas Nr. 1A-61-255/2014). Pagal Liteko sistemos duomenis byloje 2013-12-12 paskelbta pertrauka; 4) Šiaulių tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-674-795/2013 (naujas Nr. PK-213-795/2014), nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Liteko duomenimis, teismo posėdis vyko 2014-02-25. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog nei viena byla, kurioje pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo išnagrinėta ir nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų nutrauktas, pasibaigęs ar panaikinti Tarnybų sprendimai, kuriais pagalba suteikta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Esant šioms aplinkybėms preziumuojama, kad antrinė teisinė pagalba, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo, buvo tęsiama. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu (žr. pvz., 2009-10-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009, 2011-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146–71/2011; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012 ir kt.).
Aplinkybes ar kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyvendina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą diskrecijos teisę, suponuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principai – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnis) – bei šio instituto paskirtis (ginant teisėtus interesus, suteikti teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia). Šiaulių tarnybos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvai, teisinis pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių tarnyba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, turėjo pagrindą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tinkamai pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise bei priimdama ginčijamą sprendimą nesiekė riboti pareiškėjo teisių, o atvirkščiai, siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises gauti kokybišką, efektyvią ir ekonomišką teisinę pagalbą, ribotą advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičių, taip pat į aplinkybę, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas, tokiu būdu užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems iš tikro ji būtina. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių tarnyba ginčijamu sprendimu teisinę pagalbą pareiškėjui teikti atsisakė nepagrįstai ir nemotyvuotai. Šiaulių tarnybos 2013-11-15 sprendimas Nr. SP-3690-(7.2505) teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjui teisinė pagalba reikalinga Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013, kurioje J. S. kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Minėta, jog dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos apimties šioje baudžiamojoje byloje ir Klaipėdos tarnybos veiksmų bei aktų teisėtumo pareiškėjas reiškė reikalavimus Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kurioje 2013-12-19 priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-01-03. Konstatavus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos ar Šiaulių tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad jos veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. S. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-15 sprendimo Nr. SP-3690-(7.2505) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
nutraukti administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmus,
nepatenkinti pareiškėjo J. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.