Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintus skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. J. dėl 2013-08-02 įsakymo Nr. V-171 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus pakeisti advokatą ir teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Tarnybos 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-35-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas V. J. pareiškimu teismui nurodė, jog siekdamas išvengti tolimesnio interesų konflikto su pareiškėju atsiliepimo neteiks ir bylos nagrinėjime nedalyvaus (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. V-171 „Dėl nušalinimo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ (b.l. 88), kuriuo tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013-02-20 prašymo, registracijos Nr. ATP-289, ir kitų su juo susijusių prašymų ir skundų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo bei perdavė prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir įpareigojimo pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą bei teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-35-13.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybai 2013-02-20 pateikė prašymą, registracijos Nr. ATP-289, suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Tarnybos 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-288-13 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas J. D. (b.l. 36-37). Pareiškėjo prašymu Tarnybos 2013-03-28 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-20-13 pakeistas advokatas ir paskirtas advokatas P. M.(b.l. 46-47). Tarnybos 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-35-13 paskirtas advokatas V. J. (b.l. 83-84). Pareiškėjas 2013-05-21 pranešimu nurodė, kad atsisako visų Klaipėdos tarnybos skiriamų advokatų bei prašė pakeisti 2013-02-25 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-288-13 paliekant galioti tik sprendimo dalį dėl 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 77-78). Pareiškėjas 2013-05-27 prašymu prašė atleisti advokatą V. J. nuo pareigos teikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje paliekant galioti sprendimo dalį dėl teisės gauti antrinę teisinę pagalbąbe Tarnybos skiriamo advokato ir dar kartą nurodė, jog atsisako visų Klaipėdos tarnybos skiriamų advokatų (b.l. 38). Tarnybos 2013-05-29 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-9-13 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2013-02-25 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-288-13 dalyje dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme buvo nutrauktas taip pat nutraukti advokato V. J. įgaliojimai teikti pareiškėjui teisinę pagalbą pagal pagal 2013-02-25 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-288-13 ir 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-35-13, o dalyje dėl pareiškėjo atleidimo 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir proceso išlaidų mokėjimo 2013-02-25 sprendimas paliktas galioti (b.l. 42-43). Pareiškėjas Tarnybai 2013-07-25 pateikė prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo ir nurodė, jog atsisako savo atsisakymo dėl Tarnybos skiriamų advokatų paslaugų (b.l. 82). Tarnybos direktorius ginčijamu 2013-08-02 įsakymu Nr. V-171 „Dėl nušalinimo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ nusišalino ir nušalino Tarnybos darbuotojus nuo pareiškėjo 2013-02-20 prašymo, registracijos Nr. ATP-289, ir kitų su juo susijusių prašymų ir skundų nagrinėjimo ir perdavė prašymą, taip pat ir 2013-07-25 nagrinėti Šiaulių tarnybai (b.l. 88).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais ir savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl nusišalinimo turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir nepaneigti teisės gauti antrinę teisinę pagalbą esmės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog baudžiamoji byla ir jos proceso šalys nėra susiję su Klaipėdos tarnyba ar jos priimtais sprendimais. Minėta, jog Tarnyba 2013-02-25 sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą, 2013-03-28 ir 2013-05-17 sprendimais pakeisti pareiškėjui paskirti advokatai, 2013-05-29 sprendimu paties pareiškėjo prašymu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2013-02-25 sprendimą ir paskirto advokato įgaliojimai pagal 2013-05-17 nutraukti, paliekant galioti tik 2013-02-25 sprendimo dalį dėl pareiškėjo atleidimo 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir proceso išlaidų mokėjimo. Tuo tarpu pareiškėjo 2013-07-25 prašymas neišnagrinėtas, nes Klaipėdos tarnyba nuo jo nagrinėjimo nusišalino ir perdavė Šiaulių tarnybai. Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių tarnybos pozicija nagrinėjamoje byloje, jog ginčijamas Klaipėdos tarnybos įsakymas dėl nusišalinimo nepagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, dėl kurių visi Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojai turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo (b.l. 89-90). Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnyboje buvo keturi valstybės tarnautojai, turintys įgaliojimus išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti dėl jo sprendimą (b.l. 73). Teismas sutinka, jog buvo pagrindas nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktoriui R. V., l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai V. M., kuriai pareiškėjas yra pareiškęs kaltinimą baudžiamojoje byloje, ir vyriausiajai specialistei M. V., kuri baudžiamojoje byloje apklausiama liudytoja. Tuo tarpu, vyriausiojo specialisto T. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog jis su l.e.p. Teisės skyriaus vedėja „palaiko draugiškus kolegiškus santykius“, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas nusišalinti nuo visų pareiškėjo J. S. prašymų nagrinėjimo neatsižvelgiant į jų turinį ir prašymo esmę. Teismo vertinimu, kolegų tarpusavio santykiai negali paneigti valstybės tarnautojo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ir etikos principų, įtvirtintų to paties įstatymo 3 straipsnyje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nurodytų prievolių bei paneigti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtį, o tai nagrinėjamu atveju ir įvyko. Klaipėdos tarnyba ginčijamame įsakyme nenurodė, kaip konkrečiai gali pasireikšti Tarnybos šališkumas, kai sprendimas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra priimtas, pareiškėjui ne kartą pakeisti advokatai, tuo tarpu, pareiškėjo 2013-07-25 prašymas nenagrinėjamas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba nepagrindė esant Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintus pagrindus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Reikalavimą tinkamai motyvuoti sprendimą įtvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kurios inter alia numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas bei suprantamas ne tik institucijai, priėmusiai aktą, bet ir subjektui, kuriam jis skirtas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/11 ir kt.). Atsakovės Klaipėdos tarnybos argumentas, jog ginčijamas įsakymas nėra skirtas pareiškėjui, pripažintinas nepagrįstu, nes būtent šio įsakymo pagrindu kilo situacija, jog pareiškėjo 2013-07-25 prašymas neišnagrinėtas. Šiaulių tarnybai atsisakius prašymą nagrinėti ir priimti sprendimą, o Klaipėdos tarnybai nepagrįstai nusišalinus nuo jai keliamo uždavinio įgyvendinimo yra neužtikrintas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymas Nr. V-171 „Dėl nušalinimo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t.y. nėra išsamiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo J. S. 2013-07-25 prašymą. Pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą pakeisti 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-35-13 paskirtą advokatą V. J. kitu advokatu ir teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal šį sprendimą. Minėta, jog Klaipėdos tarnybos 2013-05-29 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-9-13 patenkinti pareiškėjo 2013-05-21 ir 2013-05-27 prašymai ir antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2013-02-25 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-288-13 dalyje dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme buvo nutrauktas, taip pat nutraukti advokato V. J. įgaliojimai teikti pareiškėjui teisinę pagalbą pagal 2013-02-25 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-288-13 ir 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-35-13. Pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik ta apimtimi, jog jis atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir proceso išlaidų mokėjimo (b.l. 42-43). Pareiškėjas 2013-05-29 sprendimo neskundė, byloje nėra duomenų, kad jis pakeistas ar panaikintas, todėl konstatuojama, jog sprendimas galiojantis. Tai reiškia, jog advokatas, kurį pareiškėjas prašo pakeisti, antrinės teisinės pagalbos jam neteikia ir nėra teisinio pagrindo jį pakeisti kitu advokatu, nes nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tai, jog 2013-07-25 prašyme pareiškėjas nurodė, kad „atsisako reikalavimo dėl atsisakymo advokatų paslaugų iš esmės“, teismas vertina, jog pareiškėjas siekia, kad jį atstovautų advokatas baudžiamojoje byloje, t.y. būtų teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas, prašydamas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi laikytis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytos tvarkos ir paduoti Tarnybai prašymą, atitinkantį Įstatymo nuostatas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunduose atsakovėmis yra nurodęs ne tik Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, bet ir Lietuvos valstybę ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau joms reikalavimų nereiškia. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui ir jo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo 2013-08-29 nutartimi pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitų turėtų išlaidų, jeigu jos buvo, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymą Nr. V-171 „Dėl nušalinimo dalyvavimo administracinėje procedūroje“,

įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti pareiškėjo J. S. 2013-07-25 prašymą,

atmesti pareiškėjo J. S. skundus dėl įpareigojimo pakeisti advokatą V. J. ir įpareigojimo teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-35-13.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.