- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- I-1350-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00960-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. spalio 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2972 panaikinimo, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505) panaikinimo bei 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą (t. I, b.l. 9-10), prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-2972, kuriuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalino nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymo (reg. Nr. ATP-1430) nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai;
2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SP-2786-(7.2505), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą;
3) priteisti 20 000 litų neturinės žalos atlyginimą;
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-74-903/2013, kurioje jis yra kaltinamasis. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-288-13 suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatą J. D. Advokatas su pareiškėju nebendravo, todėl Klaipėdos tarnyba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. Nr. (1.31.)-TPC-20-13 pakeitė šį advokatą, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirdama advokatą P. M. Su šiuo advokatu buvo interesų konfliktas, advokatas pagalbos neteikė, todėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-35-13 buvo pakeistas advokatu V. J. Pareiškėjas teigia, kad advokatas V. J. byloje jo neatstovauja, Klaipėdos tarnyba advokato nepakeičia, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl teisių gynimo, siekdamas gauti teisinę pagalba baudžiamojoje byloje.
Nurodo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikęs skundą dėl įpareigojimo advokatą V. J. pakeisti kitu advokatu. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užvesta administracinė byla Nr. I-1146-243/2013, kurioje pareiškėjui būtina teisinė pagalba. Nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą (reg. Nr. ATP-1430) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje byloje, tačiau Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2972 nepagrįstai nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba), kuri tik 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. SP-2786-(7.2505) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, kad sprendimo priėmimas buvo vilkinamas, pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą.
Šiaulių tarnyba netenkino prašymo nurodydama, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Pareiškėjas teigia, jog sprendimas subjektyvus, nepagrįstas, todėl netisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teisme tik dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir iki šiol reali pagalba šiose bylose neteikiama. Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1962-12 antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-795/2013 teikti buvo paskirta advokatė D. R., tačiau ji realios antrinės teisinės pagalbos neteikė. Taip pat 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-4-13 paskirtas advokatas M. V. bei 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskirtas advokatas V. J. realios antrinės teisinės pagalbos neteikė ir neteikia. Pareiškėjas pažymi, jog sprendime nurodytos aplinkybės dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neatitinka tikrovės, todėl jis nepagrįstas. Šiaulių tarnyba nesidomėjo ir neišsiaiškino faktinių aplinkybių, su juo nebendravo, nepaprašė duomenų apie antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal aptartus sprendimus. Pareiškėjas daro išvadą, jog abi tarnybos veikia prieš jį tyčia, siekdamos sutrukdyti antrinės teisinės pagalbos teikimą, o toks elgesys atneša pergyvenimus ir sukelia nepatogumus.
Pareiškėjas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl skundo priėmimo, teismo šaukimas, teisių ir pareigų išaiškinimas buvo išsiųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis 2013 m. rugsėjo 18 d. 15.48 val. (t. I, b.l. 15, 16). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas prie nagrinėjamos administracinės bylos EPP duomenų paskutinį kartą prisijungė 2013 m. spalio 2 d. 12.53 val. (t. II, b.l. 7).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 8 dalis numato, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Pareiškėjui procesiniai dokumentai elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųsti 2013 m. rugsėjo 18 d. (trečiadienį), todėl vadovaujantis aptarta teisės aktų nuostata laikytina, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2013 m. rugsėjo 19 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. I, b.l. 17, 18). Atsiliepimu (t. I, b.l. 19-21) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. tarnyboje gautas J. S. prašymas (reg. Nr. ATP-1430) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kurioje pagal pareiškėjo skundą sprendžiamas Klaipėdos tarnybos priimto administracinio akto teisėtumo klausimas. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog dėl interesų konflikto prašo nuo prašymo nagrinėjimo nušalinti tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėjos pareigas einančią V. M. 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-164P Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje taryboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu bei siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo ir perdavė šį pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai. Teigia, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, perduodant jį Šiaulių tarnybai, yra teisėti ir pagrįsti. Nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2972 Klaipėdos tarnyba persiuntė nagrinėjimui pareiškėjo pateiktą prašymą ir su šiuo antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius dokumentus bei apie priimtą sprendimą dėl nusišalinimo nuo administracinės procedūros ir dokumentų persiuntimo informavo pareiškėją. Šiaulių tarnyba dar 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 989 (72279) kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjui teikiamą šiuo metu antrinę teisinę pagalbą. 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2836 Klaipėdos tarnyba suteikė Šiaulių tarnybai išsamią informaciją apie pareiškėjui teikiamą šiuo metu antrinę teisinę pagalbą ir kurios teikimas yra eigoje bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas.
2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. SP-2786-(7.2505) Šiaulių tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, skundžiamą sprendimą pagrįsdama Klaipėdos tarnybos pateikta informacija. Nurodo, kad pareiškėjo nesutikimas su šiais duomenimis, teigimas, kad iš tikrųjų jam antrinė teisinė pagalba teikiama tik vienoje byloje Nr. PK-674-795/2013 yra nepagrįsti. Antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį sudaro ne tik advokato teikiamos paslaugos, bet ir įstatymo leidėjo numatytos lengvatos – atleidimas nuo žyminio mokesčio, įvairių susijusių išlaidų kompensavimas. Tarnyba preziumuoja, kad visi pareiškėjui paskirti advokatai teikia teisinę pagalbą teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, o tarnyba tik organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pati neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybės. Su visais pareiškėjui baudžiamojoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą kada nors paskirtais advokatais tarnyba buvo sudariusi sutartis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas numato, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Pareiškėjas manydamas, kad kuris nors iš tarnybos jam paskirtų advokatų netinkamai atliko savo pareigas ir tuo padarė jam žalą, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Mano, kad tol, kol paskirto advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą teisėtumo prezumpcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra paneigta, pareiškėjo teiginiai dėl advokatų neveikimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos tarnyba dėl skundžiamo Šiaulių tarnybos administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, kadangi jis priimtas dėl pareiškėjo prašymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusišalino.
Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Klaipėdos tarnybos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. I, b.l. 17, 18). Atsiliepimu (t. I, b.l. 82-85) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. gavo pareiškėjo J. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1446-243/2013. Atsižvelgusi į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos tarnyba raštu pateikė duomenis dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba bei prašymo nagrinėjimo metu patikrinusi Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose: 1) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 dėl žalos atlyginimo; 2) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 dėl žalos atlyginimo; 3) Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas; 4) Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Visos minėtos bylos prašymo nagrinėjimo metu teisme nebaigtos nagrinėti. Nors Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama 13 bylų, tačiau Šiaulių tarnyba sprendime įvardino tik faktiškai nagrinėjamas bylas, be to, netgi įvardino artimiausių procesinių veiksmų (posėdžių) datas, kad būtų akivaizdžiai aišku, jog sprendime paminėtos bylos yra faktiškai nagrinėjamos.
Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme, skaičiuojamos tik civilinės bylos, administracinės bylos ne dėl administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo prasme, kuomet pareiškėjas yra bylos iniciatorius – teikia pareiškimą ar skundą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys gauna socialinę pašalpą ar asmenys išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Pareiškėjas nepatenka į minėtų asmenų ratą, kadangi nepateikė tarnybai duomenų apie tai, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje. Siekiant įvertinti, ar pareiškėjas J. S. gali gauti antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme, skaičiuojamos ir tos bylos, kuriose antrinė teisinė pagalba teikiama vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ar apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jam antrinė teisinė pagalba faktiškai yra neteikiama, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių tarnybų sprendimais pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminių mokesčių bei bylinėjimosi išlaidų, t.y. tarnyboms pateikus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjui gali būti apmokamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Teigia, kad skundžiamame tarnybos sprendime aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą faktinis pagrindas, kokiais objektyviais įrodymais vadovautasi priimant sprendimą, įvardinti atsisakymo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimą priimtas nepraleidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino, jį pasirašė tarnybos direktorių jo atostogų metu įgaliotas pavaduoti asmuo.
Nurodo, jog tarnybos administracinės priemonės buvo proporcingos ir adekvačios, būtent todėl jos neturi būti vertinamos kaip neteisėtos. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia jokių faktų, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, dėl valstybės tarnautojų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Daro išvadą, jog pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė tarnybos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei kitų skunde nurodytų argumentų, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai į posėdį neatvyko nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2972, kuriuo Klaipėdos tarnyba pranešė apie nusišalinimą ir dokumentų persiuntimą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai panaikinimo, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo bei 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl Klaipėdos tarnybos nusišalinimo ir pareiškėjo prašymo perdavimo nagrinėti Šiaulių tarnybai
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2013 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (prašymo registracijos Nr. ATP-1430), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013 (t. I, b.l. 23-27). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-35-13 teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.1-74-903/2013 paskirto advokato V. J. pakeitimu kitu advokatu. Nurodė gavęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, todėl prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą šiems veiksmams atlikti bei atstovauti byloje iki pilno jos išnagrinėjimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui, kopiją bei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (t. I, b.l. 28-31, 32-33).
Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos tarnybai pateiktame prašyme taip pat prašė nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnybos direktorių R. V. bei Teisės skyriaus vedėją V. M. dėl interesų konflikto.
Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-188 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (t. I, b.l. 34) nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo J. S. 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymo registracijos Nr. ATP-1430 nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo, nes prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013 pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, bei siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Klaipėdos tarnybos direktorius šio įsakymo 3.1 punktu įsakė perduoti Šiaulių tarnybai nagrinėti pareiškėjo prašymą ir apie nusišalinimą bei prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavimą nagrinėti Šiaulių tarnybai informuoti pareiškėją (įsakymo 3.2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos tarnybą jam antrinę teisinę pagalbą teikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 paskirtą advokatą V. J. pakeisti kitu advokatu. Minėta nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus: patikslinti skundo reikalavimus ir pateikti įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia aplinkybes, susijusias su kreipimusi į tarnybą 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir atsakymo iš jos gavimu, taip pat visus kitus (jeigu yra gavęs) iš tarnybos gautus raštus, susijusius su jo 2013 m. liepos 25 d. prašymo nagrinėjimu. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Klaipėdos tarnybos veiksmus (neveikimą), nagrinėjant jo 2013 m. liepos 25 d. prašymą dėl advokato V. J., skirto jam teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013, pakeitimo kitu advokatu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Viešojo administravimo sistemos subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais.
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje šalimi yra Klaipėdos tarnyba. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Klaipėdos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas skundžia Klaipėdos tarnybos veiksmus (neveikimą) nagrinėjant jo 2013 m. liepos 25 d. prašymą dėl advokato V. J., paskirto pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-903/2013 Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr.(1.31)-TPC-35-13, pakeitimo kitu advokatu. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013 matosi, kad Klaipėdos tarnyba šioje byloje patraukta atsakove. Taigi pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui klausimas būtų išspręstas objektyviai ir nešališkai. Įsakymas dėl nusišalinimo atitinka ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies imperatyvią nuostatą, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, reguliuoja pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimo nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir sprendimo dėl šio prašymo priėmimo tvarką. Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas), todėl prašymo persiuntimas nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka Aprašo 6.2 punkto reikalavimus. Šiuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2972 „Dėl dokumentų persiuntimo ir pranešimo apie nusišalinimą“ Klaipėdos tarnyba pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kartu su kita medžiaga perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai (t. I, b.l. 11), nepažeisdama Aprašo 3 punkte nustatyto termino. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tą pačią dieną.
Aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013 nagrinėjimo ir jį perduoti Šiaulių tarnybai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-2972 netenkintinas.
Dėl Šiaulių tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505 )panaikinimo
Pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, įsakymą dėl nusišalinimo, metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją bei 2013 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2972 persiuntė Šiaulių tarnybai, kuri minėtą prašymą (kartu su kita siųsta medžiaga) gavo 2013 m. rugpjūčio 28 d., prašymo registracijos Nr. PR-2505-(7.2505) (t. I, b.l. 86).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad dar 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 989 (72279) Šiaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjui teikiamą šiuo metu antrinę teisinę pagalbą ir kurioje teikimas yra eigoje (t. I, b.l. 36). Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2863 suteikė Šiaulių tarnybai aktualią informaciją apie pareiškėjui šiuo metu teikiamą antrinę teisinę pagalbą bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas (t. I, b.l. 37-38, 39-81).
Šiaulių tarnyba skundžiamu 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. SP-2786-(7.2505) atsisakė pareiškėjui J. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą registracijos Nr. PR-2505-(7.2505) vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose. Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis (reg. Nr. GDA-49(7.2279) dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba bei patikrinusi teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad šiuo metu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui J. S. yra teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose, o būtent:
1) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 dėl žalos atlyginimo. Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;
2) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 dėl žalos atlyginimo. Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;
3) Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 (pirmosios instancijos bylos Nr. 1-1066-795/2012, apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013) apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla prašymo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nebaigta nagrinėti;
4) Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla prašymo nagrinėjimo metu teisme nebaigta nagrinėti.
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jokių duomenų, jog pareiškėjui teikiama teisinė pagalba dvejose civilinėse bylose ir dvejose baudžiamosiose bylose, iškeltose privataus kaltinimo tvarka, buvo užbaigta ar nutraukta nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama keturiose bylose Sprendime konstatuota, jog nesant papildomų duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi „analizuojant pareiškėjo prašymą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A. D., visose minėtose bylose yra tęsiama“, todėl, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, tarnyba turi pagrindą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant Šiaulių tarnyboje 2013 m. rugpjūčio 28 d. gautą pareiškėjo J. S. prašymą (reg. Nr. PR-2505-(7.2505) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų nagrinėjant prašymą dėl advokato pakeitimo (t. I, b.l. 86-90) buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A. D., nors tokio prašymo nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių tarnyba nei atitinkamu administraciniu aktu, nei atsiliepimu į skundą nėra nurodžiusi, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavimas apie pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A. D. svarstymą ir atitinkamų motyvų dėl šio prašymo netenkinimo yra rašymo apsirikimo klaida ar pan. Darytina išvada, kad Šiaulių tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino faktinę ir teisinę padėtį, susijusią su kitokiu/kitu (nei aptariamu nagrinėjamoje byloje) prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjui J. S. atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalba pagal gautą 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, tačiau ši aplinkybė teisinio vertinimo nekeičia, nes viešojo administravimo subjekto priimamo administracinio akto sudedamosios dalys turi būti vieningos.
Šiaulių tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui minėto sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 bei 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo neskiriant advokato bylose dėl žalos atlyginimo, atleidžiant pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. I, b.l. 68-69, 70-71). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, civilinės bylos prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtos nagrinėti (t. II, b.l. 11-12, 13-14, ). Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013). Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas (t. I, b.l. 78-79). Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas (t. I, b.l. 135-136). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos prašymo nagrinėjimo metu nebuvo baigtos nagrinėti (t. II, b.l. 15-17,18-19).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vienas iš tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose (11 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad minėto straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Aptariamoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, ar asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose, nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t.y. atleidimas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Tai reiškia, kad asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ar išlaikomi stacionariose globos įstaigose, gali neribotai gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos, o civilinės bylos (išskyrus bylas asmenų, gaunančių socialinę pašalpą ar išlaikomų stacionariose socialinės globos įstaigose dėl šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos), administracinės bylos ne dėl administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka, kai pareiškėjas yra bylos iniciatorius (teikia pareiškimą ar skundą) yra įtraukiamos į įstatyme nurodytą bylų skaičių.
Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad civilinės bylos, kuriose jam suteikta antrinė teisinė pagalba vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas, neturi būti įskaitomos į bylų skaičių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo prasme. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad baudžiamosiose bylose privataus kaltinimo tvarka antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, kadangi advokatai nepagrįstai neatlieka savo pareigų, arba ši pagalba teikiama netinkamai, netikrinami ir nevertinami, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuriose suteikta antrinė teisinė pagalba nepatenka į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies taikymo sferą. Byloje nesant duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi, preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba skundžiamame sprendime nurodytose bylose pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo tęsiama, todėl egzistavo prielaidos taikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nes buvo šios normos dispozicijoje numatyta sąlyga – teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nustačius, jog asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, tai savaime nelemia atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje pagrįstumo. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina kriterijų, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant įstatyme numatytai aplinkybei, gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą konkrečiam pareiškėjui, argumentuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą teisiniais argumentais, paremtais objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, viešojo administravimo instituciją – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą – įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71/2011 pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto aiškinimo taisykles.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamą elgesio modelį – realizuoti suteiktą teisę, ar ne, t.y. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti ją teikti. Aptariamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi plačią diskreciją, tačiau neabsoliučią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t.y. motyvuoti ir paaiškinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto punkto kylančia teise. Tokiu būdu realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos Sąjungos principas, grindžiamas akivaizdžia būtinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Gerard Mulligan ir kiti prieš Minister for Agriculture and Food, Ireland ir Attorney General, Nr. C-313/99, p.52).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės teisine pagalba, tiek materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010). Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtinės teisėjų kolegijos sprendime yra pažymėta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecijos teisei pagrįsti gali būti atsižvelgiama ir į kitas, konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes, taip pat reikalavimus priimant bet kokį administracinį aktą nepažeisti bendrųjų teisės principų, konstitucinių žmogaus teisių. Iš paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vienodos teismų praktikos akivaizdu, jog kai atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, neužtenka konstatuoti vien kiekybinį rodiklį, t.y. teisinės pagalbos teikimą daugiau kaip trijose bylose.
Sprendime jau konstatuota, jog faktinės aplinkybės, kuriomis Šiaulių tarnyba grindžia pasirinkimą, nėra tikslios, nes skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo pateikta argumentacija dėl pareiškėjo kitokio pobūdžio prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, t.y. dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A. D., bet ne antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1146-243/2013.
Šiaulių tarnyba, skundžiamu sprendimu atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgė į būtinybę teikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginti teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtina, t.y. administracinės diskrecijos teisės įgyvendinimą pagrindė vien antrinės teisinės pagalbos teikimo principais, tačiau neaptarė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu prašymu (t.y. nevertino ir neanalizavo, ar pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar parašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia pareiškėjo subjektinių teisių gynyba ir pan.). Pažymėtina, kad Šiaulių tarnybos pozicija šiuo aspektu plačiau neišdėstyta ir teismui pateiktame atsiliepime. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių tarnyba diskrecijos teise naudojosi formaliai, išsamiau neįvertindama su konkrečiu pareiškėjo prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą susijusias aplinkybes ir nuspręsti, ar konkrečiu atveju tikslinga pasinaudoti įstatyme nustatyta teise atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatyme numatytą reikalavimą individualiame administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali spręsti, ar Šiaulių tarnybos diskrecijos realizavimo rezultatas nagrinėjamoje byloje turėjo būti kitoks, t.y. atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skundžiamas Šiaulių tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. SP-2786-(7.2505) neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintinas ir Šiaulių tarnyba įpareigojama iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Dėl prašymo nagrinėjimo vilkinimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jei nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atsižvelgdama į pareiškėjo gyvenamąją vietą pagal šio Aprašo 4-8 punktus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 10 punktas).
Nagrinėjamas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnyboje gautas 2013 m. rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. (pirmadienį) perduotas nagrinėti Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyboje šis prašymas gautas 2013 m. rugpjūčio 28 d. (trečiadienį) ir išnagrinėtas 2013 m. rugsėjo 2 d. (pirmadienį), priimant skundžiamą sprendimą. Taigi prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiškėjo teiginys dėl prašymo išnagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu.
Dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašymą priteisti neturtinę žalą argumentuoja tuo, jog Klaipėdos tarnyba ir Šiaulių tarnyba veikia išvien prieš jį, trukdydamos gauti antrinę teisinę pagalbą, o toks elgesys sukelia pareiškėjui pergyvenimus ir nepatogumus, todėl prašo priteisti 20 000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ne kartą pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme; paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2013 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013).
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovių neveikimo ar suinteresuoto veikimo tokiu būdu, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nebūtų teikiama. Nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Nors Šiaulių tarnybos netinkamas veikimas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatytas, tačiau nėra pagrindo konstatuoti kitų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą neturtinę žalą. Kaip jau minėta sprendime, prašymas atlyginti neturtinę žalą argumentuojamas tuo, jog dėl nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjas patiria nepatogumus, tai sukelia jam pergyvenimus. Skunde apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos minėtos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Nors pareiškėjas skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo priteistinos sumos, jų visiškai nedetalizuoja ir nepateikė įrodymų apie šioje byloje patirtas išlaidas. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (t. I, b.l. 6-7). Teismas, neturėdamas konkretaus prašymo dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, neturi pagrindo spręsti išlaidų atlyginimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nusprendė:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SP-2786-(7.2505), kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. gautą prašymą registracijos Nr. PR-2505-(7.2505) ir įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą šį prašymą išnagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.