Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Proceso Nr. 1-06-1-02031-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.3.6.

2016 m. lapkričio 18 d.

sekretoriaujant Zelmai Šležienei, Irenai Žumajevienei, Militai Balandienei, Mildai Laurinavičei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 222 str.1 d.; 220 str.1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros :

Tai yra, nuo 1997-08-25 būdamas S. M. įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, Tauragės mieste, vykdydamas medienos apdirbimo ir durų gamybos veiklą, tyčia, apgaulingai tvarkė S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Tai yra, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, išmokėdamas neapskaitytą atlyginimą grynais pinigais, nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines - finansines operacijas S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterei A. G., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registruose „Didžiosios knygos sąskaita“ ir „Kasos knygoje“ neužregistravo priskaityto darbo užmokesčio darbuotojams, iš viso 54.718,51 Lt (15.847,57 EUR) bei darbo užmokesčio išmokėjimų iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR), tai yra:

- pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - nepagrindė darbuotojui V. K. iš viso 20.202,61 Lt (5.851,08 Eur) priskaityto ir 14.631,62 Lt (4.237,61 Eur) išmokėto darbo užmokesčio:

- 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais -13.614,78 Lt (3.943,11 Eur) priskaityto ir 9.947,68 Lt (2.881,04 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

- 2014 m. sausio - gegužės mėnesiais – 6.587,83 Lt (1.907,96 Eur) priskaityto ir 4.683,94 Lt (1.356,56 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

- pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - nepagrindė darbuotojui V. G. iš viso 2.3846,74 Lt ( 6.906,49 Eur) priskaityto ir 17.424,50 Lt (5.046,48 Eur) išmokėto darbo užmokesčio:

- 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais -16.696,19 Lt (4.835,55 Eur) priskaityto ir 12.208,68 Lt ( 3.535,87 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

- 2014 m. sausio - gegužės mėnesiais – 7.150,55 Lt ( 2.070,94 Eur) priskaityto ir 5.215,82 Lt (1.510,60 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

- pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - nepagrindė darbuotojui T. B. iš viso 10.669,16 Lt (3.090 Eur) priskaityto ir 7.786,14 Lt (2.255,02 Eur) išmokėto darbo užmokesčio:

- 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais – 8.818,52 Lt (25.54,01 Eur) priskaityto ir 6.434,85 Lt (1.863,66 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

- 2014 m. sausio - gegužės mėnesiais – 1.850,64 Lt (5.35,98 Eur) priskaityto ir 1.351,28 Lt ( 391,35 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

Be to, S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G., neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registruose „Didžiosios knygos sąskaita“ ir „Kasos knygoje“ neužregistravo gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gautų už medienos apdirbimo paslaugas bei durų pagaminimą iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR) sumai.

Taip S. M. apgaulingai tvarkė S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, S. M. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

Tai yra, S. M., būdamas S. M. įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, Tauragės mieste, kur tvarkė S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir teikė duomenis valstybės įgaliotai institucijai apie savo turtą ir įsipareigojimus, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336, 9 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad “Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti,” 9 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad “Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos,” 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343, 17 straipsnio 2 dalį kuri nurodo, kad „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos,“ 2003-07-04 (2012-11-13 įstatymo Nr. XI-2410 redakcija) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <…> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų iš viso 22.118,47 Lt (6.405,95 EUR), veikdamas per buhalterę A. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą, priskaitytą darbo užmokestį – 54.718,51 Lt (15.847,57 EUR) ir 39.842,25 (11.539,11 EUR) išmokėtą darbo užmokestį trims įmonės darbuotojams, dėl ko buhalterė A. G. 17 atvejų įrašė neteisingus duomenis į „Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM):

Eil. Nr.LaikotarpisPranešimo gavimo VSDFV dataLaukelis P20.4: Pajamų, nuo ku-rių skaičiuojamos įmokos, suma, LtPrivalomojo sveikatos drau-dimo įmokos (6%), LtValstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt Papildomo pensijų kaupi-mo įmokos (1%), LtLaukelis P20.5: Įmokų suma, Lt 3%30,98%Iš viso12345678910 (5+6+7+9)12013-012013-02-142261,64135,6967,85700,66768,51904,2022013-022013-03-062683,56161,0180,51831,37911,881072,8932013-032013-04-031224,6673,4836,74379,40416,14489,6242013-042013-05-062727,39163,6581,82844,95926,771090,4252013-052013-06-042749,03164,9482,47851,65934,121099,0662013-062013-07-083584,24215,05107,531110,401217,931432,9872013-072013-08-064726,41283,58141,791464,241606,031889,6182013-082013-09-053973,89238,43119,221231,111350,331588,7692013-092013-10-073892,46233,54116,771205,881322,651556,19102013-102013-11-124056,84243,41121,701256,811378,511621,92112013-112013-12-043782,87226,97113,481171,931285,411512,38122013-122014-01-133466,50207,98103,991073,921177,911385,89Iš viso 2013 m., Lt39129,492347,731173,8712122,3213296,1915643,92Iš viso 2013 m., EUR11332,68679,95339,983510,873850,854530,79132014-012014-02-064186,04251,15125,581296,841422,4245,681719,25142014-022014-03-043167,49190,0595,02981,291076,3142,911309,27152014-032014-04-022933,28176,0088,00908,73996,7352,131224,86162014-042014-05-062492,33149,5674,78772,12846,9051,841048,30172014-052014-06-052809,88168,5984,30870,50954,8049,481172,87Iš viso 2014 m., Lt15589,02935,35467,684829,485297,16242,046474,55Iš viso 2014 m., EUR4514,89270,90135,451398,711534,1670,101875,16Iš viso, Lt54718,513283,081641,5516951,8018593,35242,0422118,47Iš viso, EUR15847,58950,85475,434909,585385,0170,106405,95

- P20.4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 54718,51 Lt (39129,49 + 15589,02) (15847,58 EUR), iš jų: 2013 metais 39129,49 Lt (11332,68 EUR), 2014 metais 15589,02 Lt (4514,89 EUR),

- P20.5 laukelyje „Įmokų, suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 22118,47 Lt (15643,92 + 6474,55) (6405,95 EUR), iš jų: 2013 metais 15643,92 Lt (4530,79 EUR), 2014 metais 6474,55 Lt (1875,16 EUR). Šiuos pranešimus laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir jų panaudojimą.

S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 8 str.1 d., kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 1 d. “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę” 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“ , 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. „... Lietuvos vienetas, <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 9.814 Lt (2842,33 EUR) gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31, veikdamas per buhalterę A. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą priskaičiuotą darbo užmokestį 54718,51 Lt (15847,57 EUR) 3 įmonės darbuotojams, dėl ko S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G. 16 atvejų įrašė neteisingus duomenis apie turtą ir įsipareigojimus:

Eil. Nr.LaikotarpisDeklaracijos pildymo dataLaukelis 18: Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma (Lt, ct)Laukelis 19: Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma, Lt12013-022013-03-062261,6440422013-032013-04-032683,5648332013-042013-05-061224,6622042013-052013-06-042727,3949152013-062013-07-042749,0348962013-072013-08-063584,2464572013-082013-09-054726,4183482013-092013-10-043973,8971592013-102013-11-063892,46701102013-112013-12-054056,84730112013-122014-01-137249,371305Iš viso 2013 m., Lt39129,497017Iš viso 2013 m., EUR11332,682032,26122014-022014-03-044186,04717132014-032014-04-023167,49530142014-042014-05-062933,28554152014-052014-06-052492,33471162014-062014-07-032809,88525Iš viso 2014 m., Lt15589,022797Iš viso 2014 m., EUR4514,89810,07Iš viso, Lt54718,519814Iš viso, EUR15847,572842,33

t.y. į laikotarpio nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) ir laikotarpio nuo 2014-02-01 iki 2014-06-30 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), bei per elektroninę deklaravimo sistemą jas pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto panaudojimą:

- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma (Lt, ct)“ sumažino duomenis iš viso 54.718,51 Lt (39129,49 + 15589,02) (15.847,57 EUR), iš jų: 2013 metais 39.129,49 Lt (11.332,68 EUR), 2014 metais -15.589,02 Lt (4.514,89 EUR),

- 19 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 9.814 Lt (7.017 + 2.797) (2.842,33 EUR), iš jų: 2013 metais 7.017 Lt (2.032,26 EUR), 2014 metais 2.797 Lt (810,07 EUR).

Be to, S. M. pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą: „... kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. iki kito mėnesio 25 dienos, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 8.367 Lt (2423,25 EUR ) pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas per buhalterę A. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neįtrauktų į buhalterinę apskaitą gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimą iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR), kurias panaudojo darbo užmokesčio išmokėjimui darbuotojams iš viso 39.842,25 Lt (11539,11 EUR), dėl ko S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G. į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) 17 atvejų išrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie įmonės turtą:

LaikotarpisPVM deklaracijospildymo dataĮ apskaitą neįtrauktos parda-vimų įplaukos, iš kurių išmo-kėtas darbo užmokestis, LtTikrovės neatitinkantys duomenys PVM deklaracijoseSumažinti PVM apmokes-tinami sandoriai, Lt (11 laukelis)Sumažintas pardavimo ir mokėtinas PVM (29 ir 36 laukeliai)2013-012013-02-191654,0016543472013-022013-05-071959,0019594112013-032013-04-22894,008941882013-042013-05-211990,9919914182013-052013-06-122012,9920134232013-062013-07-102616,5026175502013-072013-08-143467,3134677282013-082013-09-202901,3729016092013-092013-10-172841,5028425972013-102013-11-182961,5029616222013-112013-12-202761,5027615802013-122014-01-222530,552531531Iš viso 2013 m.28591,212859160048280,59 EUR8280,53 EUR1738,88 EUR2014-012014-02-183061,6830626432014-022014-03-182326,4623264892014-032014-04-172086,7720874382014-042014-05-191772,0017723722014-052014-06-112004,132004421Iš viso 2014 m.11251,041125123633258,52 EUR3258,51 EUR684,37 EURIš viso39842,2539842836711539,11 EUR11539,04 EUR2423,25 EUR

t.y.

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ sumažino apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, iš viso 39.842 Lt (11539,04 EUR), iš jų: 2013 metais – 28.591 Lt, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 – 11.251 Lt,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ sumažino duomenis apie pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 8.367 Lt (2423,25 EUR), iš jų: 2013 metais – 6.004 Lt (1.738,88 EUR), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 – 2.363 Lt (684,37 EUR).

Be to, S. M. pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos,“ turėdamas tikslą išvengti sumokėti 4.289 Lt (1.242,18 EUR) pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neįtrauktų į buhalterinę apskaitą gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimą, dėl ko S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G. į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

- 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apmokestinamąjį pelną 28.591 Lt (8.280,53 EUR),

- 39 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokestį 42.89 Lt (1.242,18 EUR).

Tokia savo veika S. M., pateiktose Tauragės AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, o taip pat VSDFV Šilalės skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose, įrašė žinomai neteisingus duomenis.

Kaltinamasis S. M. teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas, įmonė registruota prieš 18 metų. Įmonės veikla – durų vienetinė gamyba. Nuo 2011 m. birželio mėn. įmonės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė A. G.. Ji buhalteriją tvarko savo namuose, į apskaitą įtraukia dokumentus, kokius pats jai pateikia. Jis dirbo su klientais, paskaičiuodavo kainas, priimdavo užsakymus. Gaminio sąskaitas jis išrašydavo ir pirkimo-pardavimo dokumentus pateikdavo buhalterei, kuri paskaičiuodavo mokesčius valstybei. Pavedimus jis pats darydavo ir darbo užmokesčio tabelį pats pildydavo, jame nurodyti duomenys teisingi. Darbo užmokestį išmokėdavo grynais pinigais įmonėje. Darbuotojų darbo sutartis turėjo buhalterė. Nebuvo jokio tikslo slėpti išmokėtus pinigus. Ką paskaičiuodavo, tą ir išmokėdavo. Dažnai buvo išmokama už pilną mėnesį, nors būdavo išdirbta tik tris savaites. Apie įmonėje dirbusių V. K., V. G. vedamus užrašus (sąsiuvinius) žino, tačiau šiems asmenims darbo užmokestis buvo mokamas pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, o ne pagal darbuotojų sąsiuviniuose esančius jo ranka įrašytus įrašus. K. sąsiuvinio pirmame lape yra durų brėžinys, kurį nubraižė K. ir K. ranka daryti užrašai. Skaičiai 260, 250, 230 jau jo ranka parašyta. Po brėžiniu nurodytas skaičius žymi kiek laiko sugaišta durų gamybai, kas sunaudota. Pvz. suma 260, t. y. pagal sugaištą laiką kiek dirbo žmonių, dalis durų savikainos. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 28-29, IV tomas) nesutinka, nes sakė netiesą, tyrėja žiūrėjo į sąsiuvinį ir rašė, vyko diskusija, jis nieko nediktavo ir nesakė jokių sumų, nebuvo daromi jokie apskaičiavimai, davė parodymus nesigilindamas ir pasirašė pats neperskaitęs, nes neatsilaikė psichologiškai, nenumatė apklausos pasekmių. G. dirbo kaip mokinys, su juo nesutarė, nes už jį kiti turėdavo taisyti broką. T. B. važiuodavo montuoti duris. Jis dirbo pusę dienos, o tabelis buvo žymimas, kad dirbo visą dieną. Mokėjo jam pagal tabelį. T. B. užrašų jis nematė. Dvigubos buhalterijos vedimo nebuvo, mokėjo tik pagal tabelį. Nesutinka dėl kaltinimo - neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Jokių neatitikimų įmonėje negalėjo gautis. Neapskaitytų pinigų įmonėje nebuvo. Sveikata nėra stabili, vartoja vaistus. Gydosi pas gydytoją K.. Tyrėjos neinformavo, kad yra nestabilios psichikos. Dabar vaistus išrašo šeimos gydytoja. Vartoja Lexotanil ir kitus vaistus, kurių pavadinimo neatsimena. Su Sodros ieškiniu nesutinka.

Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų A. G., V. K., V. G., T. B. parodymais, rašytiniais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamasis S. M. yra jos darbdavys. Dirba 0,5 etato individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) buhaltere. Tvarko buhalterinę apskaitą. Įmonėje dirba apie 10 metų. Jos darbo vieta namuose. Su įmonės darbuotojais nebendrauja. Su grynais pinigais nedirba. Iki sekančio mėnesio dešimtos dienos savininkas pateikia dokumentus – pirkimų pardavimų sąskaitas, banko sąskaitos išrašus, kasos pajamų orderius. Gavusi dokumentus viską sutvarko, t. y. bankui padaro suvestinę ir pasirašo. Ant sąskaitų nepasirašo, tik ant atlikto savo darbo. Mano, kad su grynais pinigais dirba savininkas. Ji pateikia deklaracijas mokesčių inspekcijai, sodrai, statistikai, apskaičiuoja atlyginimus, daro ataskaitas. Duomenis pateikia vadovas. Darbo užmokestį skaičiuoja pagal darbo sutartis ir tabelius. Darbo sutartyse nustatytas fiksuotas darbo užmokestis, kuris išmokamas grynais pinigais su kuriais dirba įmonės savininkas, kartą per mėnesį nuo 1 iki 15 mėnesio dienos. Žiniaraščiuose įrašomi atlyginimai pagal darbo sutartį, bet apskaičiuojant atsižvelgiama ar nesirgo, ar dirbo visas dienas. Pildydavo deklaracijas. Su S. M. nebuvo jokio susitarimo, kad duomenys būtų ,,pagražinti“.

Liudytojas V. K. parodė, kad S. M. jo buvęs darbdavys. S. M. įmonėje išdirbo 13 metų staliumi. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio pas jį nebedirba. Už mėnesį į rankas gaudavo pastovų 1300 Lt atlyginimą. Padaryta darbą fiksuodavo sąsiuvinyje ir mėnesio gale parodydavo darbdaviui. Ką ten įrašydavo S. M. nežino, gali būti, kad užbraukęs brūkšnį įrašydavo medžiagų savikainą. Sąsiuvinį pavadino (duomenys neskelbtini) tokį pavadinimą pats užsirašė. Po apklausos jis pasirašė tyrėjos parašytą tekstą, kurio neperskaitė, nes skubėjo išeiti. Ką parašė tyrėja yra netiesa. 200 litų nėra gavęs. Tyrėja jo klausė ar S. M. nėra jo giminaitis, ar laiku moka atlyginimą, žiniaraščių ir paskaičiavimų sąsiuvinyje jam nerodė. Gal ne taip buvo suprasta, gal jis ne taip suprato, bet mokėjo ne pagal sąsiuvinio kažkokius paskaičiavimus, o mokėjo kiekvieną mėnesį vienodai po 1300 Lt. Atlyginimą mokėdavo S. M. savo kabinete. Ant algalapio pasirašydavo. Su žiniaraštyje nurodyta suma sutikdavo. Mėlynos spalvos sąsiuvinis buvo prieš 10 metų, kai dirbo su sūnumi Vaidu.

Liudytojas V. G. parodė, kad S. M. buvęs darbdavys. Pas jį dirbo apie du metus suvirintoju. Sulygo, kad gaus minimalų mėnesinį atlyginimą – 800 Lt. Po to keitėsi minimalios algos dydis. Atlyginimą S. M. mokėjo grynais pinigais savo kabinete. Pasirašydavo algalapyje. Pinigų suma nurodyta algalapyje ir gauta į rankas sutapdavo. Turėjo užsivedęs sąsiuvinį, kad žinotų kur kokias duris reikia taisyti ar dar kokius darbus padaryti. Sąsiuvinis yra pildytas jo ranka, mėnesio gale yra užbraukta lape. 1735 skaičius parašytas ne jo ranka. Mėnesio gale sąsiuvinį pateikdavo vadovui. Ką tas skaičius reiškia nežino, negali pasakyti ar tai ta pinigų suma, kurią gaudavo. 2013 m. vasario mėnesį rašyti skaičiai 1900 litų ir avansas 700 litų parašyta jo ranka. Darbdavys nuo 2013 metų sausio mėnesio pradėjo mokėti daugiau nei nurodyta darbo sutartyje ir didesnį darbo užmokestį gaudavo tol, kol neapsilankė mokesčių inspekcija. Kad gaudavo darbo užmokestį nuo realiai padaryto darbo gal pas tyrėją suklydo ir pasakė 2012 m., nors padidėjusį atlyginimą gaudavo nuo 2013 m. sausio mėnesio. Pas tyrėją buvo susijaudinęs. Kol įprato dirbti jam mokėjo minimumą. Nuo 2013 m. gaudavo pagal sąsiuvinyje nurodytus paskaičiavimus ir atlyginimas siekdavo iki 2000 litų, nors algalapyje suma buvo užrašyta mažesnė. Būdavo ir nubraukymų sąsiuvinyje, nes su darbdaviu derindavo sumas, kai kur jas sumažindavo.

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 137, t.1) parodė, kad laikotarpyje nuo 2013-04-04 iki 2014- 03-31 jis dirbo IĮ S. M. įmonėje (duomenys neskelbtini), jam teko surinkinėti iš detalių duris ceche bei įstatyti klientams surinktas duris jų namuose. Dirbo pagal sudarytą darbo sutartį. Koks buvo numatytas atlyginimas, jis neprisiminė. Su savininku S. M. žodžiu buvo sutarę, kad jo atlyginimas bus skaičiuojamas ir mokamas už uždirbtą darbo dieną (8 val.), viso 80 litų. Kiek atsimena, atlyginimas taip ir buvo mokamas. Kiek gavo kokį mėnesį atlyginimo jis neprisimena, bet gali pasakyti, kad mažiausias atlyginimas buvo ne mažiaus 1000 lt. į rankas, o didžiausias atlyginimas ne mažiau 1800 lt. į rankas. Atlyginimas buvo mokamas grynais, pasirašant žiniaraštyje. Kokios sumos buvo įrašytos žiniaraščiuose, jis neprisimena. Jis pats asmeniškai jokių darbo užrašų su padarytų darbų kiekiais nevedė ir niekur nefiksavo. Iš darbo išėjo savo noru. Atlyginimus išmokėdavo pats įmonės savininkas S. M..

Liudytojas V. P. parodė, kad jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) staliumi. Dirbo frezavime, pjaudavo plokštes. Dirba įmonėje dešimt metų, dabar jau vienuolikti metai. Mokėdavo minimalią algą. Pinigus išmokėdavo pats vadovas, grynais pinigais. Turėdavo pasirašyti ant algalapio, kai gaudavo pinigus. Ten būdavo įrašyta pavardė, kokia suma mokama, kiek atskaičiuota. Žiniaraštyje pasirašydavau prie savo pavardės. Sumos žiniaraštyje ir kiek gaudavo į rankas, sutapdavo. Jokių neapskaitytų pinigų sumų negaudavo. Buvo tokia situacija, kad buvo užsivedęs sąsiuvinį. Iš pažįstamų girdėjo, kad už tokius darbus, kuriuos jis dirba, žmonės gauna didesnius atlyginimus. Tai pasakė vadovui, norėjo, kad pakeltų algą. Jis jam padavė sąsiuvinį ir sakė įvertinti savo darbą, kiek norėtų gauti atlyginimo. Tada pildė tą sąsiuvinį, kiek galėdavo, tiek įvertindavo savo darbą. Išpjaudavo šarvo durims komplektą ir parašydavo savo nuožiūra, kokia komplekto išpjovimo kaina. Mėnesį žymėjo, o paskui sąsiuvinį padavė darbdaviui. Tačiau darbdaviui ta jo nurodyta suma buvo per didelė. Nebuvo išmokėti tie pinigai kiek jis įsivertino. Buvo palikta ta pati atlyginimo suma kaip ir buvo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad S. M. yra buvęs jo darbdavys. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo apie penkerius metus metus. Buvo dažytojas. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais, pasirašydavo žiniaraštyje. Suma nurodyta žiniaraštyje sutapdavo su išmokama pinigų suma. Ten kur reikėjo pasirašyti dėl išmokamų pinigų, buvo parašytas jo vardas, pavardė ir suma. Darbdavys atlyginimą išmokėdavo vieną kartą per mėnesį.

Nepamena kiek gaudavo atlyginimo.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) darbininku apie metus laiko. Įmonės vadovas buvo S. M.. Šiuo metu pas S. M. nedirba. Jam duodavo popierių pasirašyti, kai gaudavo atlyginimą. Mokėdavo minimalų atlyginimą. Darbo užmokestį gaudavo ne į rankas, jam pervesdavo į kortelę. Gaudamas pinigus pasirašydavo žiniaraštyje prie savo pavardės. Kiek žiniaraštyje buvo parašyta, tiek ir gaudavo.

Liudytojas P. G. parodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo pagalbiniu darbininku aštuonis metus. Dabar dirba kitoje įmonėje. Kai gaudavo darbo užmokestį, pasirašydavo žiniaraštyje. Sutapdavo žiniaraštyje parašyta suma su gaunama suma. Išėjo iš darbo, nes darbo sumažėjo. Išsiskiriant jokių ginčų dėl darbo užmokesčio nebuvo. Medieną kraudavo, pašluodavo kur reikėdavo, pečių pakurdavo. Įmonė gamino duris. Prie durų gamybos pagelbėdavo. Dirbdavo 8 val. per dieną, visą savaitę.

Liudytoja R. D. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) vadybininke. Ten dirbau gal tris, gal daugiau metų, iki 2011 metų. Ji priimdavo užsakymus ir prekes. Dirbo nuo 8 iki 17 val. Buvo tabelis, kai gaudavo algą, pasirašydavo. Ta suma, kurią gaudavo, ir kuri buvo algalapyje, sutapdavo. Jokių papildomų mokėjimų nedarydavo.

Atlyginimą gaudavo grynais pinigais.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) darbininku apie tris metus laiko. Surinkinėjo duris, jas montuodavo. Kai reikėdavo, nupjaudavo kokį lentgalį. Darbo užmokestį išmokėdavo vadovas. Ant tabelio pasirašydavo. Ta suma kokia būdavo nurodyta, tabelyje ir kokią išmokėdavo, sutapdavo. Daugiau jokių pinigų negaudavo. Kai sumontuodavo duris, klientai kartais atsiskaitydavo jam, kartais pavedimu. Buvo išrašomos sąskaitos.

2014-06-19 pavedimu atlikti patikrinimą (b.l. 10,t.1) nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba pavedė jos pareigūnams atlikti S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) patikrinimą dėl vykdomos ūkinės-finansinės veiklos 2014-06-19 - 2014-07-19 laikotarpiu.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto 2014-07-01 Nr. 04/12-1-17-5762-A3 matyti, kad atlikus nuo 2014-06-19 iki 2014-07-01 S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, pagal patikrinimo metu paimtus užrašus ir darbuotojų duotus paaiškinimus, kompiuteryje rastą informaciją nustatyta, kad įmonės savininkas S. M. 2013-2014 m. laikotarpyje mokėjo papildomą neoficialų 500-1000 Lt atlyginimą už mėnesį, kuris buvo neapskaitomas įmonės buhalterinėje apskaitoje, be to neapskaitė dalies gautų pajamų už pagamintus gaminius (b. l. 11-20 , t.1 )

Iš dokumentų ir daiktų paėmimo akto 2014-06-19 matyti, kad iš S. M. įmonės (duomenys neskelbtini), savininko S. M. buvo paimti S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, darbo sąsiuvinis, darbo kalendorius su rankraštiniais įrašais, 4 sąsiuviniai su įrašais, kompiuterio sisteminis blokas (b.l. 12-13, t.1).

Iš 2014-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad atlikus iš S. M. paimto kompiuterio sisteminio bloko apžiūrą rastas failas 2014.xls, su IĮ (duomenys neskelbtini) veiklos duomenimis, kuris nukopijuotas į kompaktinį diską (1tomas, b.l. 21, t.1).

Iš 2014-10-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus sąsiuvinius, paimtus iš atlikus S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sąsiuviniai su užrašais ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos užrašų knygutė su užrašu „(duomenys neskelbtini) „ turi reikšmės tyrimui ir prijungti prie bylos. Taip pat matyti, kad apžiūrėjus S. M. kompiuteryje rastą failą rasti duomenys reikšmingi tyrimui ir padarytos šių duomenų kopijos ( b.l. 22-24, 25-34, t.1).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 (b.l. 164, t.2.) nurodoma, kad atlikus laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus: užsakymus, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB ir Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės kredito unijoje išrašus, kasos dokumentus, darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, apskaitos registrus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nustatyta, kad S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Taip pat pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas buvo S. M.. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 savininkas ir vadovas S. M. atsakė S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas S. M. 2010-01-03 įsakyme Nr. 8 nurodė: „Atsakingu asmeniu už kasos darbą <...> skiriu įmonės savininką S. M.“ (5 priedas). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 savininkas S. M. atsakė už S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) pinigus kasoje ir už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių reikalavimus pagal minėtų Taisyklių 22 punkto nuostatą: „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius,“ ir 30 punkto nuostatą: „Už <...> šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Išvadoje konstatuojama, kad S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neįtraukė į buhalterinę apskaitą gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR).

Taip pat teigiama, kad pagal S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraščius (kuriuose nurodyta, kad pasirašė savininkas S. M., buhalterė A. G. ir darbuotojai, gavę darbo užmokestį) ir kasos išlaidų orderius, atsižvelgiant į 3 piliečių: V. K. 2014-07-28, V. G. 2014-07-28, T. B. 2014-10-15, liudytojų apklausos protokolus bei darbuotojų V. K. ir V. G. užrašus, nustatyta, kad S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) neįtraukė į buhalterinę apskaitą, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais darbo užmokesčio priskaitymų trims darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis: V. K., V. G., T. B., už darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais bei kasos išlaidų orderiais darbo užmokesčio mokėjimų minėtiems darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR).

S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) padarė nuostolį dėl mokesčio ir įmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, nesumokėjimo iš viso 9279,98 EUR (32041,91 Lt), iš jų: 2013 metais – 6585,72 EUR (22739,18 Lt), 2014 metais – 2694,26 EUR (9302,73 Lt), valstybei (gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą) – 2874,02 EUR (9923,44 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondui (valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, papildomo pensijų kaupimo įmokų) – 6405,96 EUR (22118,47 Lt).

Išvadoje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo: “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,” nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neįtraukė į buhalterinę apskaitą:

- darbo užmokesčio priskaitymų trims darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis: V. K., V. G., T. B., iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) ir darbo užmokesčio mokėjimų minėtiems darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR),

2) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo: “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų:

- darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė darbo užmokesčio priskaitymų trims darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis: V. K., V. G., T. B., iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) ir darbo užmokesčio žiniaraščiais bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė darbo užmokesčio mokėjimų minėtiems darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR),

- PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais nepagrindė gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR),

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Taisyklių 4 punkto reikalavimo: “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį,“ nes nepagrindė kasos išlaidų orderiais darbo užmokesčio mokėjimų darbuotojams: V. K., V. G., T. B., iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR) už darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31. T.y. pagal S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) organizuotą ir tvarkytą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui ir Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijas, į kurias įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės:

1) S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336, priimto 1991-05-21, 9 straipsnio 1 dalies reikalavimo: “Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti,” ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo: “Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos,”

- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343, priimto 1996-05-21, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos,“

- Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, priimto 2003-07-04 (2012-11-13 įstatymo Nr. XI-2410 redakcija), 10 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <…> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) 17 atvejų įrašė ir pateikė VSDFV Šilalės skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto panaudojimą:

- P20.4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 54718,51 Lt (39129,49 + 15589,02) (15847,58 EUR), iš jų: 2013 metais 39129,49 Lt (11332,68 EUR), 2014 metais 15589,02 Lt (4514,89 EUR),

- P20.5 laukelyje „Įmokų, suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 22118,47 Lt (15643,92 + 6474,55) (6405,95 EUR), iš jų: 2013 metais 15643,92 Lt (4530,79 EUR), 2014 metais 6474,55 Lt (1875,16 EUR), kadangi S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) trims darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais ir darbo užmokesčio mokėjimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR) nepagrindė kasos išlaidų orderiais, nepriskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų (3% ir 30,98%), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6%) ir papildomo pensijų kaupimo įmokų (1%) iš viso 22118,47 Lt (6405,95 EUR).

2) S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, priimto 2002-07-02, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimo: “... Lietuvos vienetas, <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,“ į laikotarpio nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) ir laikotarpio nuo 2014-02-01 iki 2014-06-30 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) 16 atvejų įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto panaudojimą:

- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma (Lt, ct)“ sumažino duomenis iš viso 54718,51 Lt (39129,49 + 15589,02) (15847,57 EUR), iš jų: 2013 metais 39129,49 Lt (11332,68 EUR), 2014 metais 15589,02 Lt (4514,89 EUR),

- 19 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 9814 Lt (7017 + 2797) (2842,33 EUR), iš jų: 2013 metais 7017 Lt (2032,26 EUR), 2014 metais 2797 Lt (810,07 EUR), kadangi S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) trims darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais ir darbo užmokesčio mokėjimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR) nepagrindė kasos išlaidų orderiais, nepriskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio iš viso 9814 Lt (2842,33EUR).

3) S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, priimto 2002-03-05, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „... kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. iki kito mėnesio 25 dienos, į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) 17 atvejų įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ sumažino apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, iš viso 39842 Lt (28591 + 11251) (11539,04 EUR), iš jų: 2013 metais - 28591 Lt, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 - 11251 Lt,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ sumažino duomenis apie pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 8367 Lt (6004 + 2363) (2423,25 EUR), iš jų: 2013 metais - 6004 Lt (1738,88 EUR), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 – 2363 Lt (684,37 EUR), kadangi S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neįtraukė į buhalterinę apskaitą gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR), kurias panaudojo darbo užmokesčio išmokėjimui darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR).

4) S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, priimto 2001-12-20, 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos,“ į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

- 1 laukelyje „Pajamos (įplaukos) iš viso“ sumažino pajamas 28591 Lt (8280,53 EUR), kadangi S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) 2013 metais neįtraukė į buhalterinę apskaitą gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 28591 Lt (8280,53 EUR),

- 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apmokestinamąjį pelną 28591 Lt (8280,53 EUR),

- 39 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokestį 4289 Lt (28591 x 15%) (1242,18 EUR).

5) S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926, priimto 2000-09-12 (2012-11-13 (2012-06-19 įstatymo Nr. XI-2079 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo: “Garantinio fondo lėšas sudaro: darbdavių <…> įmokos,” 3 straipsnio 3 dalies reikalavimo: „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui,“ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondą 109,44 Lt (54718,51 x 0,2%) (31,69 EUR), iš jų: 2013 metais 78,26 Lt (22,66 EUR), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 31,18 Lt (9,03 EUR), kadangi trims darbuotojams darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais ir darbo užmokesčio mokėjimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR) nepagrindė kasos išlaidų orderiais.

S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 40 straipsnio reikalavimo: „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“ nedeklaravo ir nesumokėjo įmokų ir mokesčių iš viso 12945,41 EUR (2842,33 + 5385,01 + 950,85 + 70,10 + 31,69 + 2423,25 + 1242,18) (44697,91 Lt (9814 + 18593,35 + 3283,08 + 242,04 + 109,44 + 8367+ 4289), iš jų:

- pelno mokesčio 1242,18 EUR (4289 Lt).

S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) (savininkas S. M.) padarė nuostolį iš viso 12945,41 EUR (44697,91 Lt), iš jų: 2013 metais – 9566,78 EUR (33032,18 Lt), 2014 metais – 3378,63 EUR (11665,73 Lt), valstybei (gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio) – 6539,45 EUR (22579,44 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondui (valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, papildomo pensijų kaupimo įmokų) – 6405,96 EUR (22118,47 Lt) /2 tomas b.l. 164-178/

2016-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b.l. 107-131, t.4) nustatyta, kad jeigu S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis V. G. ir T. B. buvo mokamas iš apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, tai iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kadangi įmonės apskaita 2013-01-01-2014-05-31 laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant nesilaikant norminių aktų reikalavimų;

Jeigu V. G. ir T. B. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis negu apskaitytas darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai negalima iš dalies nustatyti S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) 2013-01-01-2014-05-31 laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės veiklos rezultatų bei įvertinti turto.

Jeigu S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) 2013-01-01-2014-05-31 laikotarpiu V. G. ir T. B. išmokėjo 19.216,76 lt. daugiau darbo užmokesčio negu apskaityta išmokėjimui darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai šis darbo užmokestis galėjo būti mokamas iš įmonės apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, t.y. į apskaitą neįtrauktų pardavimo įplaukų.

Jeigu V. G. ir T. B. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis negu apskaitytas darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) 2013-01-01-2014-05-31 laikotarpiu tvarkydama darbo užmokesčio apskaitą nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. ir 12 str.1d., kadangi S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraščiuose, o tuo pačiu ir apskaitoje, buvo netiksliai nurodomas V. G. ir T. B. apskaičiuotas ir išmokėtinas darbo užmokestis bei išskaičiuotini mokesčiai (GPM, Sodra, PSD).

Ekspertas neapskaičiavo kiek daugiau galėjo būti apskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio V. K., nes jis teisiamojo posėdžio protokole nurodė, kad gaudavo darbo užmokestį nurodytą darbo užmokesčio žiniaraščiuose.

Dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo subjekto.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip jos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipanti į kitų teisės aktų – teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, normų dispozicijas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 10 str. 1 d. įtvirtinta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarkyti gali jo struktūrinis padalinys ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. reikalavimus, už apskaitos organizavimą pagal minėto įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju kaltinimas pareikštas tik vienam įmonės vadovui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 buvo S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą. Įmonėje (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 tvarkė įmonės darbuotoja buhalterė A. G.. Teismas vadovaujasi kaltinamojo S. M. parodymais, kad „ buhalterė į apskaitą įtraukia dokumentus, kokius pats jai pateikia; kad gaminio sąskaitas jis išrašydavo ir pirkimo-pardavimo dokumentus pateikdavo buhalterei, kuri paskaičiuodavo mokesčius valstybei; kad pavedimus jis pats darydavo; kad darbo užmokestį išmokėdavo grynais pinigais įmonėje“. Teismas vadovaujasi liudytojos A. G. parodymais, kad „mėnesio pradžioje už praėjusį mėnesį S. M. pristato apskaitos dokumentus: pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitas –faktūras, kasos pirminius dokumentus, banko sąskaitų išrašus. Kasos aparato įmonė neturi. Jokių apskaitos dokumentų ji pati neišrašinėja, juos pateikia įmonės vadovas. Nedaro bankinių pavedimų, su grynaisiais įmonės pinigais nedirba. Ji tvarko įmonės apskaitos registrus, apskaičiuoja mokesčius, užpildo ir pateikia mokesčių inspekcijai ir Sodrai ataskaitas ir deklaracijas“. Teismas, vadovaudamasis kaltinamojo S. M. paaiškinimu, liudytojos A. G. parodymais laiko, kad kaltinamasis S. M. yra tas subjektas, kuris turi atsakyti pagal LR BK 222 str.1d. ir 220 str.1d. S. M. veikė kaip vykdytojas per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį buhalterę A. G., kuris sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines-finansines operacijas bei išmokėjo neapskaitytą atlyginimą grynais pinigais bei dėl ko buhalterė įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV Šilalės skyriui.

LR BK 222 str.1d.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo S. M. kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaltinamojo S. M. kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo teismas laiko įrodyta. Jo kaltę pagrindžia liudytojos A. G. parodymai, liudytojų V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15 (b.l. 164, t.2-b.l. 1-145, t.3), 2016-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (b.l. 107-131, t.4).

Kaltinamasis S. M. teisme kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino. Teismas netiki kaltinamojo S. M. teisminio nagrinėjimo duotais paaiškinimais, juos vertina kritiškai ir atmeta, kadangi jie neatitinka surinktai įrodymų visumai. Teismas vadovaujasi kaltinamojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 4, b. l. 38-39, 24-25, 28-29), kur jis pripažino apgaulingai tvarkęs S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą, ty. kad „klientui nepageidaujant, ne visiems atliktiems darbams išrašė sąskaitas ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą. Sumų jau nepamena, tai buvo nedidelės sumos. Iš šių, gautų neapskaitytų pinigų mokėdavo darbuotojams atlyginimus. Įmonės buvo sunki finansinė padėtis, mažai užsakymų, negaunama pajamų, dideli mokesčiai biudžetui, todėl sunku išlaikyti darbuotojus mokant minimalų atlyginimą. Įmonė stengiasi sumokėti mokesčius ir atlyginimus darbuotojams. Dėl šių pažeidimų gavosi, kad pateikti neteisingi duomenys deklaracijose. Sumokėti biudžetui 12.945 eurų neturi finansinės galimybės, nes tai yra labai didelė pinigų suma. Nuo 1997 m. jo įmonė (duomenys neskelbtini), kurios vadovas jis yra, vykdo veiklą – medienos apdirbimas ir durų gamyba- (duomenys neskelbtini) Nuo 2011m. birželio mėn. įmonės buhalterinę apskaitą tvarko A. G.. Ji buhalteriją tvarko savo namuose, į apskaitą įtraukia dokumentus, kokius pats jai pateikia. Ji skaičiuoja darbo užmokesčius, mokesčius, pagal pateiktus duomenis paruošia ir teikia ataskaitas ir deklaracijas Sodrai ir VMI. Su grynaisiais pinigais ir banku dirba tik pats. Įmonėje dirba tik vienas stalius V. K., kuris gamina medines duris. Kiti yra tik pagalbiniai darbininkai. Abipusiu su V. K. sutarimu jo buvo vedami sąsiuviniai, kuriuose jis rašydavosi padarytus darbus ir įkainius už juos, o pats mėnesio pabaigoje užbraukdavo brūkšnį ir užrašydavo „paskaičiuota „ir įrašydavo bendrą sumą. Tai buvo suma, kuri būdavo išmokama Virgui, tačiau atėmus pagal oficialaus darbo užmokesčio žiniaraščio paskaičiuotas įmokas Sodrai. Pats paskutinis V. K. vedamas sąsiuvinis buvo rudos spalvos su užrašu ‚(duomenys neskelbtini)“, pats paskutinis paskaičiuotas mėnuo buvo 2014 m. gegužės mėnuo, birželio mėnesį V. K. nedirbo, sirgo. Mėlynos spalvos sąsiuvinis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ labai senas, gal 2004-2005 metų, tik matyt nebuvo išmestas ir gulėjo stalčiuje. V. G. įmonėje dirbo suvirintoju, gaminant metalines duris. Jis taip pat nuo 2012 metų sausio mėnesio algą gaudavo pagal jo vedamą sąsiuvinį, kuriame rašydavo darbų įkainius ir mėnesio pabaigoje bendrą sumą, kurią savininkas išmokėdavo, atėmęs pagal oficialų darbo užmokesčio žiniaraščio paskaičiuotas įmokas Sodrai. Pinigus šiems dviem darbuotojams išmokėdavo savo kabinete grynaisiais pinigais. Išmokant algą, duodavo pasirašyti ant oficialaus darbo užmokesčio žiniaraščio, pagal jį atskirai pinigai nebuvo išmokami. Įmonės darbuotojui M. C., kuris dirbdavo įvairius pagalbinius darbus, papildomo darbo užmokesčio nemokėdavo, savo sąsiuvinį jis vedė dėl aiškumo, kad matyti, ką jis dirba ir už kiek padaro darbų. Ne visos pajamos, gautos iš klientų, buvo fiksuojamos apskaitoje. Pats įmonėje dirbo įvairiausius darbus, iš užsakovų pinigus už gaminius pasiimdavo pats, išrašydavo kasos dokumentus ir sąskaitas faktūras. Būdavo pavienių atvejų, kai užsakovui nepageidaujant sąskaitos, gautus už gaminius pinigus neįtraukdavo jų į apskaitą. Taip būdavo daroma dėl pačių darbuotojų, kad jie galėtų gauti didesnį darbo užmokestį ir sunkios įmonės materialinės padėties. Taip pat yra buvę atvejų, kai iš užsakovo paimama didesnė pinigų suma, o PVM sąskaita faktūra išrašoma mažesnei sumai. Minėti neapskaityti pinigai buvo panaudojami neoficialiam darbo užmokesčiui mokėti. 2014-10-07 papildomai S. M. parodė, kad V. vestame sąsiuvinyje yra surašyti atlikti darbai. Pavyzdžiui paėmus 14 sąsiuvinio lapą, nuo užrašo „Sausis 2013 m“. V. rašėsi atliktus darbus – „vamzdžių virinimas 3 val. uždarbis 30 Lt.“; „Durys metalinės 478 „ už jų suvirinimą uždirbo 60 Lt. Prie kiekvieno atlikto darbo yra skaičius, kuris pabrauktas pasviru brūkšniu. Tai yra V. uždirbtas atlyginimas. Jeigu sudėjus 2013 m. sausio mėn. pajamas gaunasi apie 1280 Lt, iš tos sumos yra išminusuojamas mokestis paskaičiuotas ir sumokėtas Sodrai. Būdavo atvejų, kad V. pagamintos (suvirintos) durys buvo brokuotos ir reikalingas jų remontas. Tada aptardavo kiek kainuos remontas ir būdavo, kad atlyginimo sumoka mažiau, nei buvo paskaičiuota jo užrašuose. Nesant montuotojo, V., taip pat kaip ir jis vykdavo montuoti durų. Už papildomą darbą sumokėdavo daugiau pagal susitarimą. Realiai kiekvienas darbas buvo aptariamas, taip pat aptariamas atlygis už jį su darbuotoju. Taip pat taisomi padaryti brokai, nes būdavo klientai neatsiskaito sutartą sumą, dėl padaryto broko. Nuo visų šių aplinkybių priklauso ir darbuotojo atlyginimas. Kiek pamena per 2013-2014 m. V. daugiausiai sumokėjo iki 1700 Lt atlyginimo. Mažiausia suma apie 1300 Lt. Žiemą mokėdavo minimalų atlyginimą, nes nebūdavo darbų. Jeigu ir užsakymas pagaminamas, tai pajamų įmonė negauna, nes negali pagamintų durų sumontuoti. Darbuotojai nesutinka eiti neapmokamų atostogų, kai nėra užsakymų, aiškindami, kad išeis pas konkurentą. Todėl atlyginimą moka iš savo lėšų. Todėl, gali pasakyti, kad pagal Valdimaro sąsiuvinyje nurodytas sumas už konkretų darbą, ne visos sumos mėnesio pabaigoje buvo sudedamos ir išmokamos. Paaiškino, kad V. K. dirba staliumi. Jis gamina medines duris, pagal klientų užsakymus. V. analogiškai vedė tokius užrašus, kur prie konkretaus užsakymo nusibraižydavo brėžinį, matmenis. Pavyzdžiui užrašų knygutėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 1 lape, yra durų brėžinys užrašas „pušis lakas“ ir dveji matmenys. Tai reiškia, kad V. gamino 2 vnt. durų, pagal skirtingus matmenis ir už jas 2 vnt. uždirbo 260 Lt. Sekantis 1 lapo piešinys, užrašas „pušis, lakas, beicas“ ir nurodyta 5 vnt. durų matmenys. Pagaminęs 5 vnt. durų V. uždirbo 650 Lt. Datų V. nerašė, todėl negali pasakyti nuo kada pildomas šis sąsiuvinis. Mėnesio gale sudėdavo jo visas užrašytas sumas, kurias V. uždirbo. Iš šių sumų išminusuodavo mokestį Sodrai, padarytą broką. Kadangi V. vienas negalėdavo pagaminti durų, apvadus gamindavo įmonėje dirbantys kiti darbuotojai, iš tos sumos buvo išskaičiuojama suma, kurią uždirbo kitas darbuotojas gamindamas apvadus. Todėl bendra išmokama suma yra ne mažesnė nei 1500 Lt ir ne didesnė kaip 2000 Lt. Ne sezono metu, nesant užsakymų mokėdavo minimalų atlyginimą. V. serga, išlaiko sergančią žmoną, labai senai dirba įmonėje, todėl paskirdavo jam daugiau darbų, kad galėtų užsidirbti. Kiti įmonės darbuotojai labai keičiasi, todėl mokamas jiems sutartinis atlyginimas, koks numatytas sutartyje. Kad surinkti pinigų atlyginimų išmokėjimui, pajamas gaudavo montuodami medines duris. Montavimo įkainiai būdavo įvairūs. Priklausydavo nuo susitarimo su klientu, nuo darbo, medžiagų sąnaudų. Vienur duris sumontuodavo per dieną, kitur keletą dienų, nes reikia papildomai atlikti įvairių darbų. Mažiausia montavimo kaina būdavo 50 Lt, o didžiausia apie 100. Gaudavo neapskaitytu pajamų tada, kai klientui už montavimą nereikėdavo kasos pajamų orderio. Kitiems pateikdavo visus privalomus dokumentus, sąskaitas, orderius. Kiti kategoriškai neimdavo jokių dokumentų, nei sąskaitų, nei kasos pajamų orderių. Į šarvuotų, lauko durų kainą įeina ir montavimo kaina, išrašoma viena bendra sąskaita“. Kaltinamojo S. M. kaltės nepripažinimą ir parodymų pakeitimą teisminio nagrinėjimo metu teismas vertina kaip pasirinktą savo gynybos taktiką ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas netiki liudytojo V. K. teisminio nagrinėjimo duotais parodymais, juos vertina kritiškai ir atmeta, kadangi jie neatitinka surinktai įrodymų visumai. Teismas vadovaujasi liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l. 126-127, t.1),“ kad 2002 m. dirba S. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) staliumi. Kiek jam turi būti mokama pagal darbo sutartį, nekreipia dėmesio ir negali pasakyti. S. M. įmonėje darbo užmokestis jam yra mokamas pagal jo vedamus užrašus, pagal padarytą darbą, užrašai buvo derinami su S. M.. Įmonėje jis gamina duris, yra vienintelis stalius. Sąsiuvinyje nusipiešia gaminamas duris, užrašo medžiagas, išmatavimus ir prie šio gaminio S. M. prieš išmokant algą, sąsiuvinyje savo ranka surašydavo kiekvieno gaminio įkainius, kuriuos susumavus gaunasi mėnesio liudytojui realiai išmokėta alga. Taip mėnesio pabaigoje S. M., surašęs kiekvieno gaminio įkainius jo sąsiuvinyje, užbraukdavo brūkšnį ir užrašydavo „paskaičiuota“. Tai reiškia, kad baigėsi mėnuo. Sąsiuvinyje datų nerašydavo, mėnesius galima atskirti pagal minėtus S. M. įrašus. Pats paskutinis pildomas sąsiuvinis buvo rudos spalvos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Oficialaus darbo užmokesčio pagal žiniaraštį jis negaudavo, tik pasirašydavo prie savo pavardės. Atlyginimą visada išmokėdavo S. M. grynaisiais savo kabinete vienas pats pagal sąsiuvinio užrašus. Pasirašydavo oficialiame darbo užmokesčio žiniaraštyje, o realiai gaudavo daugiau pagal sąsiuvinio užrašus. Apklausos metu parodytuose darbo užmokesčių žiniaraščiuose prie liudytojo pavardės visur yra jo parašas. Taip per mėnesį uždirbdavo nuo 1500 iki 2000 Lt. Rudas sąsiuvinis su užrašytu vardu „(duomenys neskelbtini)“ yra pildytas jo ranka. Mėlynos spalvos sąsiuvinis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ yra labai senas, net neprisimena iš kurių metų, nuo darbo pradžios. Sprendžia pagal tai, kad jame dar yra jo sūnaus V., kuris dirbo įmonėje 2004-2006m., ranka daryti įrašai. Liudytojas leisdavo jam užrašyti darbus. Pagal rudo sąsiuvinio užrašus buvo išmokėti visi ten paskaičiuoti pinigai. Kitus pabaigtus pildytus sąsiuvinius išmesdavo, jų nesaugojo.

Liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka jo paaiškinimus, duotus 2014-06-19 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui, kuriuos jis surašė savarankiškai „ kad (duomenys neskelbtini) dirba apie 10 metų. Šiuo metu jo atlyginimas yra 1300 lt. ant popieriaus, o atskaičius mokesčius gauna 1048 lt. Realiai jis gauna už atliktą darbą. Kokius darbus atlieka, rašo sąsiuvinyje, kuriame parašo atliktus darbus ir atlygį už juos. Gale mėnesio pateikia surašytą sąsiuvinį direktoriui, pagal jo nurodytas sumas išmoka atlyginimą. Realiai į rankas jis gauna ne mažiau kaip 1500 ir ne daugiau 2000 lt. Pagal jo vestą sąsiuvinį buvo išmokėti visi pinigai, surašyti sąsiuvinyje. Atlyginimą išmoka grynais direktorius S. M..“ Liudytojo V. K. parodymų pakeitimą teisminio nagrinėjimo metu teismas vertina kaip jo siekį padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vadovaujasi liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l.124-125, t.1), kad „ nuo 2011m. dirba S. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Pagal darbo sutartį iš pradžių buvo numatyta 800 Lt darbo užmokestis, o nuo 2012m. sausio mėnesio darbo sutartis buvo pakeista, numatant 1100 Lt darbo užmokestį. Oficialų darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir žiniaraščius gaudavo iki 2012m. sausio mėnesio, kol įprato dirbti. Nuo 2012 m. sausio mėnesio buvo mokama pagal realiai padarytą darbą. Su vadovu S. M. sutarė, kad gaus darbo užmokestį pagal padarytą darbą, todėl savo sąsiuvinyje darė sąrašą darbų, kuriuos padarė ir kainą už darbą. Kaina priklausydavo nuo darbo sudėtingumo ir trukmės, įkainiai buvo suderinti su S. M.. Sąsiuvinyje darė sąrašą darbų, prie darbų pavadinimo kartais žymėdavo gaminio kodą ir po to rašydavo darbo įkainį. Pinigų už padarytą darbą iš karto negaudavo iš užsakovo, o darbo užmokestis buvo išmokamas mėnesio pradžioje grynaisiais už praėjusį mėnesį. Atlyginimą visada išmokėdavo S. M. savo kabinete vienas pats, pagal sąsiuvinio užrašus, taip pat jis pats jau žinodavo kiek turi sumokėti atlyginimo, matomai būdavo pasiskaičiavęs. Jis pasirašydavo oficialiame darbo užmokesčio žiniaraštyje, o realiai gaudavo daugiau pagal sąsiuvinio užrašus. Parodytuose darbo užmokesčių žiniaraščiuose prie jo pavardės visur yra jo parašas. Taip per mėnesį uždirbdavo nuo 1300 iki 2000 Lt. Sąsiuvinyje užrašai yra pradėti daryti nuo 2011m. rugsėjo mėn., tačiau mokama pagal jį buvo tik nuo 2012 m. sausio mėnesio. Sąsiuvinis su užrašytu vardu „V.“ yra pildytas jo ranka. Gavus atlyginimą, daugiau, išskyrus oficialų žiniaraštį, niekur nereikėdavo pasirašyti.

Liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka jo paaiškinimus, duotus 2014-06-19 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui, kuriuos jis surašė savarankiškai (b.l.15,t.1), kad (duomenys neskelbtini) dirba apie 2 m. laiko. Visą tą laiką dirba suvirintoju. Atlyginimas darbo sutartyje buvo numatytas 1100 lt. ant popieriaus ir 714 lt. atskaičius mokesčius. Realiai mokama už padarytą darbą. Įkainius už atliktus darbus suderino su direktoriumi Stasiu. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. jis veda sąsiuvinį, kuriame nurodo atliktus darbus ir atliktus įkainius už juos. Realiai atlyginimą direktorius išmokėjo pagal jo vedamus sąsiuvinius ir jame nurodytas sumas. Oficialus atlyginimas išmokamas grynais. Neoficialus atlyginimas išmokamas grynais, kurį išmoka direktorius S. M.. Visos sąsiuvinyje nurodytos sumos buvo išmokėtos. Į mėnesį uždirbdavo ne mažiau kaip 1300 lt. ir ne daugiau kaip 2000 lt.“

Liudytojo V. G. parodymų pakeitimą iš dalies teisminio nagrinėjimo metu teismas vertina kaip jo siekį padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15 (b.l. 167-178,t.2) kaltinamasis S. M. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neįtraukė į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio priskaitymų trims darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis: V. K., V. G., T. B., iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) ir darbo užmokesčio mokėjimų minėtiems darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR), gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR); nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų: darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė darbo užmokesčio priskaitymų trims darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis: V. K., V. G., T. B., iš viso 54718,51 Lt (15847,57 EUR) ir darbo užmokesčio žiniaraščiais bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė darbo užmokesčio mokėjimų minėtiems darbuotojams iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR); PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais nepagrindė gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gavimų iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR); nepagrindė kasos išlaidų orderiais darbo užmokesčio mokėjimų darbuotojams: V. K., V. G., T. B., iš viso 39842,25 Lt (11539,11 EUR) už darbą. Remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15 (b.l. 167-178,t.2), remiantis 2016-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b.l. 107-131, t.4) ( nes teismas vertina, kad S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis V. G. ir T. B. buvo mokamas iš apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų bei kad V. G. ir T. B. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis negu apskaitytas darbo užmokesčio žiniaraščiuose), tai įmonės laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi įmonės apskaita minėtu laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Šie duomenys patvirtina esant LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Dėl S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos byloje pateikta specialisto išvada ir ekspertizės aktas, kurie iš esmės patvirtina vienodas aplinkybes, kad tiriamu laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skirtumas tarp specialisto išvados ir ekspertizės akto yra priskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio dydis bei nustatytos žalos suma padaryta valstybei ir VSDFV biudžetui. Ekspertizės akte nustatyta, kad jeigu V. G. ir T. B. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis negu apskaitytas darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai per tiriamąjį laikotarpį buvo apskaičiuota 25.361 lt., mažiau darbo užmokesčio ir išmokėta 14.859,67 lt. daugiau darbo užmokesčio. Skirtumas tarp ekspertizės nustatytų sumų ir FNTT specialisto išvadoje nurodytų susidarė todėl, kad ekspertas neapskaičiuoja kiek daugiau galėjo būti apskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio V. K., nes jis teisiamojo posėdžio protokole nurodė, kad gaudavo darbo užmokestį nurodytą darbo užmokesčio žiniaraščiuose; nustatant apskaičiuotiną darbo užmokesčio sumą, ekspertas iš mokėtinos sumos pagal sąsiuvinio su užrašu WINDSURF duomenis ir T. B. nurodytus duomenis minusuoja darbo užmokesčio žiniarašytje apskaičiuotą sodros sumą, kaip nurodė S. M. apklausos protokole. Dėl to skiriasi ir mokėtinų mokesčių suma (GPM, Sodra, PSD). FNTT specialisto išvados ir ekspertizės akto išvados dėl nesumokėtų mokesčių sumos į valstybės ir VSDF biudžetus skiriasi, kadangi ekspertas neapskaičiuoja kiek daugiau galėjo būti apskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio V. K., nes jis teisiamojo posėdžio protokole nurodė, kad gaudavo darbo užmokestį nurodytą darbo užmokesčio žiniaraščiuose; nustatant apskaičiuotiną darbo užmokesčio sumą, ekspertas iš mokėtinos sumos pagal sąsiuvinio su užrašu WINDSURF duomenis ir T. B. nurodytus duomenis minusuoja darbo užmokesčio žiniarašytje apskaičiuotą sodros sumą, kaip nurodė S. M. apklausos protokole. Dėl to skiriasi ir mokėtinų mokesčių suma (GPM, Sodra, PSD); ekspertas neapskaičiuoja mokėtinos pelno mokesčio sumos, kadangi įmonės 2000-2012 m. nepaskirstytas pelnas sudarė 118.911,7 Lt. nuostolio ir 2013-12-31 buvo 87.417,16 lt. nuostolio. Teismas vadovaujasi FNTT specialisto išvada dėl apskaitos registruose „Didžiosios knygos sąskaita“ ir „Kasos knygoje“ neužregistruoto priskaityto darbo užmokesčio darbuotojams, iš viso 54.718,51 Lt (15.847,57 EUR) bei darbo užmokesčio išmokėjimų iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR); dėl neužregistruotų gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gautų už medienos apdirbimo paslaugas bei durų pagaminimą iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR) sumai bei dėl nesumokėtų mokesčių sumų į valstybės ir VSDF biudžetus, pripažindamas FNTT specialisto išvadą tikslesne, pagrįstesne, objektyvesne nei ekspertizės aktas. Teismas laiko, kad ekspertas, peržengdamas kompetencijos ribas, vertino kaltinamojo, liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai neatliko analizės ir vertinimų V. K. atžvilgiu; nustatydamas apskaičiuotiną darbo užmokestį iš mokėtinų sumų pagal sąsiuvinio WINDSURF duomenis ir T. B. nurodytus duomenis minusavo darbo užmokesčio žiniarašytje apskaičiuotą Sodros sumą, vadovaudamasis S. M. aiškinimu pagal apklausos protokolą. Teismas vadovaujasi 2016-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b.l. 107-131, t.4) tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvadai Nr. 5-3/15 (b.l. 164-178, t.2).

Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltinamasis S. M. suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo. Nusikalstamą veiką S. M. padarė tiesiogine tyčia. Aptartų duomenų visuma neginčijamai įrodo S. M. kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir abejonių nekelia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, S. M. pripažintinas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo S. M. įmonės „Medinėja“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

LR BK 220 str.1d.

LR BK 220 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

BK 220 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įrašytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai inter alia deklaracijos su juose įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 str. kyla tuomet, jei nustatoma, kad mokesčių mokėtojas žino ir supranta, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo ir siekia tų padarinių. Taigi, nusikaltimas, numatytas BK 220 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant klausimą dėl BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties – subjektyvinės pusės buvimo, būtina įvertinti visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, atskleidžiančių mokesčių mokėtojo suvokimą apie paties vykdomą veiką. Be abejonės mokesčių mokėtojas, tyčia nemokėdamas mokesčių, siekdamas jų išvengti, elgiasi nesąžiningai.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad S. M. pagal BK 220 str. 1 d. suformuluoto kaltinimo požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad S. M. nepateikė įmonės buhalterei A. G. duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą priskaičiuotą darbo užmokestį 54.718,51 Lt. (15.847,57 Eur) ir 39.842,25 Lt. (11.539,11 Eur) išmokėtą trims įmonės darbuotojams bei kad (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G., neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registruose „Didžiosios knygos sąskaita“ ir „Kasos knygoje“ neužregistravo gaminių pardavimo pajamų ir įplaukų gautų už medienos apdirbimo paslaugas bei durų pagaminimą iš viso 39.842,25 Lt (11.539,11 EUR) sumai. Teismas daro išvadą, kad S. M. tyčia, siekdamas išvengti mokesčių: sumokėti į VSDFV biudžetą –valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; Valstybinei mokesčių inspekcijai- gyventojų pajamų mokesčio; pridėtinės vertės mokesčio; pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl ko buhalterė A. G. įrašė į „Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį” bei deklaracijas ( mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų; pridėtinės vertės mokesčio; metinę pelno mokesčių deklaraciją ) žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, turtą ir jų panaudojimą bei jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip elgdamasis S. M. elgėsi nesąžiningai ir išvengė mokesčių. Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

S. M. anksčiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 str.1d.), kita - nesunkiems nusikaltimams (BK 220 str.1d.). Padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, S. M. užsiima ūkine komercine veikla, todėl jam skirtina bausmė – piniginė bauda.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius civiliniu ieškiniu (t.3, b.l. 149-150) prašė priteisti iš S. M. V. socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 6405,95 Eur žalos atlyginimą Civilinio ieškovo atstovas D. V. nurodė, kad civilinis ieškinys pareikštas atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, specialisto išvadą. S. M. neįtraukė į buhalterinę apskaitą 3 žmonėms išmokėtas sumas, teisingai neapskaičiavo darbo užmokesčio, mokesčio Sodrai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-01 dėl neteisėtų S. M. veiksmų Sodra patyrė 6405,95 Eur žalą. Matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašydamas priteisti priteisti žalą jo naudai rėmėsi 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15. Teismas, nustatęs, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 duomenys yra tikslesni, vadovaujasi minėta išvada dėl nuostolio dydžio (valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, papildomų pensijų kaupimo įmokų), padaryto Valstybinio socialinio draudimo fondui- 6405,96 Eur. Padarius išvadas, kad S. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 222 str. 1 d., BK 220 str., 1 d. ir konstatavus, kad 2015-02-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 pateikti duomenys iš esmės yra teisingi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui iš S. M. priteistinas 6405,95 eurų žalos atlyginimas.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti –S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, paimti pagal 2014-06-14 dokumentų ir daiktų paėmimo aktą (b.l. 12-13, t.1) ), grąžintini asmenims ir įmonėms, iš kurių jie buvo paimti (S. M. įmonei (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus. Priedas Nr. 1 prie baudžiamosios bylos (V. K. ir V. G. sąsiuviniai), priedas Nr. 2 prie baudžiamosios bylos (1 CD kompiuterio apžiūra) paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir skirti bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d. - 120 MGL (4519 eurų) baudą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. - 150 MGL (5649 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 200 MGL (7532 eurų) baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą - 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. M. V. socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteisti 6405,95 eurų žalos atlyginimo (įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis „Žalos atlyginimas pagal VSDFV Šilalės skyriaus reikalavimą“).

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti –S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, paimtus pagal 2014-06-14 dokumentų ir daiktų paėmimo aktą (b.l. 12-13, t.1) ), grąžinti asmenims ir įmonėms, iš kurių jie buvo paimti (S. M. įmonei (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus. Priedą Nr. 1 prie baudžiamosios bylos (V. K. ir V. G. sąsiuviniai), priedą Nr. 2 prie baudžiamosios bylos (1 CD kompiuterio apžiūra) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.